Daržo tvarkymas besibaigiant rugsėjui

Daržo tvarkymas besibaigiant rugsėjui


Rudenį darže darbų, ko gero, daugiau nei sode ar gėlyne. Reikia surinkti visą derlių ir tinkamai jį susandėliuoti, išravėti lysves ir atsikratyti visų piktžolių, paruošti dirvą būsimam sezonui. Tad veikti tikrai yra ką.


Marija Naudžiūnienė


Derliaus nuėmimo įkarštis

Rugsėjo pabaigoje tęsiasi derliaus nuėmimo darbai.


Nuo rugsėjo 15 d. kasamos dar lysvėse likusios vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. Specialistai teigia, kad pats tinkamiausias laikas kasti bulves – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Likus 1–2 savaitėms iki vėlyvųjų bulvių bulviakasio reikėtų nupjauti bulvienojus. Taip sunaikinami ant bulvienojų esantys ligų sukėlėjai ir kenkėjai ir jie nepersimeta ant laikyti skirtų gumbų. Be to, nupjovus bulvienojus bulvių gumbai labai greitai pasiekia fiziologinę brandą ir tuomet geriau laikosi.


Bulvienojų pjauti nėra reikalo tik tuo atveju, jei jie jau sudžiūvę: nudžiūvę lapai ir stiebai parodo, kad bulvės subrendo ir jų nebegalima žemėje laikyti ilgiau nei 3 savaites. Bulves rekomenduojama kasti, kai prieš tai bent keletą dienų buvo šilta ir sausa. Prasidėjus rudeniniams lietums rizikuojama, kad bulvės prisigers per daug drėgmės, susirgs ir ims pūti.


Kasti geriausia daržo šakėmis, nes jomis gumbai pažeidžiami rečiau nei kasant kastuvu. Nukastas maistui skirtas bulves reikėtų apdžiovinti pavėsyje, perrinkti ir sudėtas į dėžes apie mėnesį laikyti tamsioje patalpoje, kur yra didelis oro drėgnis (90–95 proc.) ir +13–16 °C temperatūra. Tai vadinamasis reabilitacinis laikotarpis, per kurį dažnai išryškėja gumbų pažeidimai, ir nesveikas bulves galima atskirti. Taigi bulvės dar kartą perrenkamos ir tik tada sudedamos į saugojimo vietą.

REKLAMA


Rugsėjo 15–30 d. paprastai nuimamos visos šalčiui jautrios daržovės: pomidorai, agurkai, paprikos, cukinijos, patisonai ir kt. Rudeninių šalnų pavojus spalio mėnesį didėja, tad rizikuoti neverta. Juolab kad tokiu metu beveik visos daržovės jau būna sunokusios. Beje, cukinijos, patisonai, aguročiai ir kitos moliūginės daržovės prinoksta ir laikomos šiltoje patalpoje. Jas reikia susandėliuoti taip, kad jos nesiliestų vienos su kitomis ir negautų saulės spindulių. Moliūgines daržoves reikia sudėti vaiskočiais aukštyn.


Prieš šalnas reikia nuskinti visus pomidorus. Atšalus orams blogėja pomidorų skonis, dėl temperatūros ir drėgmės svyravimo vaisiai pradeda trūkinėti, pūti. Todėl verta surinkti visus vos raustelėjusius ar didelius žalius pomidorus ir nokinti juos nuskintus. Nuskintus pomidorus siūloma dėti į nedideles dėžutes 2–3 sluoksniais vaiskočiais aukštyn. Į dėžutes reikia įdėti ir jau prinokusių pomidorų – jie pagreitina žalių pomidorų nokimą, nes išskiria etileno dujas. Labai gerai tarp pomidorų įdėti ir vieną kitą česnako skiltelę – juk česnakas yra gamtinis antibiotikas. Kiekvieną pomidorų sluoksnį reikia perkloti popieriumi, viršų taip pat užkloti popieriumi – taip sulaikomos išsiskiriančios dujos. Pomidorai nokinami +20–25 °C temperatūroje. Nokinami pomidorai mažiau pūva, jei nuskinti yra 30 min. pamirkomi 1 proc. kalio permanganato tirpale. Išimtus iš tirpalo juos reikia nuplauti švariu vandeniu ir nušluostyti.

REKLAMA


Trečią rugsėjo dekadą prieskonių lysvėje paskutinį kartą pjaunamos gelsvės, mėtos, raudonėliai, mairūnai, dašiai ir kt. Mėnesio pabaigoje pradedamos kasti morkos, burokėliai ir kitos šakniavaisinės daržovės.


Iš visų šakniavaisinių daržovių pirmiausia nurauti reikėtų burokėlius. Jei burokėliai pasėti anksti, derlius nuimamas rugsėjo pabaigoje: peraugę burokėliai praranda švelnų skonį, suskyla. Burokėlius dirvoje galima laikyti ilgiau tik tada, jei ruduo sausas ir šiltas. Tik persistengti nevalia: labai svarbu, kad burokėliai nepašaltų ir neperaugtų. Šiaip ar taip, per spalio pirmąją dekadą lysvėse burokėlių neturėtų likti.


Jei ruduo sausas ir šiltas, morkas galima rauti tik spalio mėnesį. Šakninės petražolės nuimamos panašiai kaip ir morkos, tik reikia atsiminti, kad jų šaknys greičiau vysta, todėl iškastų petražolių negalima ilgai laikyti ant dirvos paviršiaus, o reikia iškart sandėliuoti arba perdirbti. Be to, petražoles galima palikti dirvoje žiemoti ir ankstyvą pavasarį džiaugtis pirmais žaliais lapeliais ar išsikasti šviežią petražolės šaknį.


Visus šakniavaisius rekomenduojama kasti saulėtą, bet nekarštą dieną.


Tvarka lysvėse ir šiltnamiuose

Nurinkus derlių kruopščiai tvarkomos ištuštėjusios lysvės.


Rugsėjo antroje pusėje perkasama ir tręšiama dirva. Rudenį žemė kasama tam, kad ji gautų oro, į ją galėtų patekti daugiau drėgmės, suaktyvėtų mikroorganizmai, galima būtų įterpti trąšų, komposto, dolomitmilčių ir kitų reikalingų medžiagų ir pagerinti dirvos struktūrą, kad kenkėjai būtų iškelti į dirvos paviršių ir taptų paukščių ir kitų naudingų gyvūnų grobiu. Be to, rudeninis kasimas – tai vienas iš būdų naikinti piktžoles. Perkasant žemę dirvožemio sluoksnis, kuriame tarpsta piktžolės, paslepiamas po kitais sluoksniais, todėl pavasarį jos sunkiau sudygsta.



Rūpestingo daržininko sklype, laisvuose ploteliuose, kur augo ankstyvesnės daržovės, jau mėnesio pradžioje turbūt buvo pasėti sideratiniai augalai. Tačiau nevėlu ir dabar: likusi laisva žemė iki rugsėjo pabaigos gali būti apsėta sideratais: vikiais, žieminiais rugiais, rapsais, garstyčiomis ir kt. Beje, rudenį pasėtus sideratus galima palikti žiemai net iki gegužės. Per tą laiką jie ne tik užaugins pakankamai biomasės, bet ir prisotins dirvą mikroelementų. Pavasarį apkasti jie papildys dirvą maisto medžiagų ir apvalys ją nuo ligų.


Rugsėjo pabaigoje pats laikas perkasti ir kompostą, kad į jį patektų kuo daugiau oro ir susimaišytų kompostuojami sluoksniai. Taip paspartės biologiniai procesai ir kompostas bus geresnės kokybės.


Besibaigiant rugsėjui pradeda kristi lapai. Sode nukritusius lapus būtina surinkti, nes ant dirvos paviršiaus palikti lapai gali tapti patogia vieta grybeliui ir ligų sukėlėjams veistis. Sveikus, ligų nepažeistus lapus galima kompostuoti. Surinktus lapus taip pat galima paversti mulčiu. Sudžiūvę lapai yra tinkama medžiaga lepesnių medžių ir kitų augalų šaknims, sodinukams, lysvėms apdengti. Toks mulčias padeda apsaugoti augalus nuo šalčio. Tačiau lapais mulčiuoti geriausia, kai žemė jau truputį įšalusi. Jie dedami aplink augalo kamieną 15–30 cm sluoksniu ir prispaudžiami eglišakėmis.


Jei derlius jau nuimamas, maždaug rugsėjo 25–30 d. jau galima pradėti tvarkyti ir ruošti žiemai nešildomus šiltnamius. Tam reikėtų pasirinkti saulėtą ir šiltą rudens dienų. Vienas iš svarbiausių darbų – surinkti kenkėjų ar ligų pažeistas augalų liekanas, todėl pirmiausia išraunami ir išnešami lauk visi augalai ir jų dalys. Šiltnamis kruopščiai išravimas, nuo žemės paviršiaus surenkami nukritę lapai ir vaisiai. Būtina nuraišioti virvutes, ištraukti kuolelius, surinkti ir išnešti visas dėžutes ir kitą inventorių: vėliau juos reikės gerai išvalyti, kad būtų sunaikinti visi galimos infekcijos židiniai.

REKLAMA


Šiltnamio sienas, vidinę stogo pusę ir kitas konstrukcijas reikia nuplauti dezinfekavimo priemonėmis. Tam tinka paprasčiausių skalbimo miltelių ar muilo tirpalas, šepetys ir stipri vandens srovė. Šiltnamio, kuriame augalai augo sveiki, tikrai nebūtina purkšti jokiomis specialiomis priemonėmis. Jei reikia, šiltnamio žemę galima dezinfekuoti, tačiau, jei augalai nesirgo, visiškai pakaks pasėti sideratinių augalų. Dažniausiai jie sėjami dirvai patręšti, tačiau jie turi ir vadinamųjų fitoncidinių savybių, t. y. saugo augalus nuo parazitų, kenkėjų, kitų augalų konkurencijos. Taip žemė ne tik patręšiama, bet ir apsaugoma nuo ligų ir kenkėjų. Šiltnamyje geriausiai tinka garstyčios. Čia jos gali likti iki pavasario, o tuomet perkasta dirva bus sveika ir paruošta naujam derliui auginti.


Laikas ruošti lysves

Rugsėjo mėnesį pats laikas paruošti lysves vėlyvą rudenį sėjamoms ir sodinamoms kultūroms. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti vieta česnakams – juk jie bus sodinami jau spalį. Ruošiant lysvę naudinga užberti komposto ir pelenų, dirvą papildomai patręšti mineralinėmis trąšomis: 1 m2 lysvės beriama po 1 šaukštą superfosfato ir kalio sulfato bei 1 stiklinė dolomitmilčių. Tuomet dirvą reikėtų sukasti maždaug 20 cm gyliu, lysvę išlyginti ir palaistyti vario sulfato ir vandens tirpalu (1 šaukštelis / 10 1i vandens). Taip paruošta lysvė uždengiama plėvele ir paliekama iki česnakų sodinimo.


Mėgstantiems rudeninę sėją jau vertėtų paruošti lysves prieš žiemą sėjamoms kultūroms: morkoms, pastarnokams, petražolėms, burokėliams, ridikėliams, salotoms, krapams, špinatams ir pan. Žinoma, pačiai rudeninei sėjai dar ankstoka: juk sėti reikės tuomet, kai žemė bus jau pašalusi (dirvos temperatūra svyruos tarp +2 °C ir –3 °C).