Voratinklinės erkės atakuoja šiltnamius

Voratinklinės erkės atakuoja šiltnamius


Rima Marcinkevičienė


Vis daugiau daržininkų įsitikina, kad mūsų klimato sąlygomis kai kurias daržoves tiesiog būtina auginti šiltnamiuose, kur jos apsaugotos nuo vėjo, lietaus ir kitų nepalankių meteorologinių veiksnių. Tačiau šiltnamių sąlygos turi savą specifiką ir savų minusų. Aukšta temperatūra ir nedidelė drėgmė neretai išprovokuoja spartų daugelio kenkėjų vystymąsi. Vieni iš pavojingiausių šiltnamio sąlygomis tarpstančių kenkėjų yra voratinklinės erkės.


Nemažai rūšių erkių įsitaiso ant mėgstamų augalų. Raudonosios sodinės erkės (Panonychus ulimi), rusvosios sodinės erkės (Aculus schlechtendali) – ant obelų, paprastosios voratinklinės erkės (Tetranychus urticae) – ant šiltnamiuose auginamų agurkų ir dekoratyvinių augalų, žemuoginės erkės (Tarsonemus palidus) – ant braškių ir kt.


Voratinklinės erkės maitinasi daugiau kaip 200 rūšių augalais, didžiulę žalą daro agurkų, paprikų, špinatų, salierų, moliūgų derliui. Neretai jos pažeidžia žirnius, burokėlius, kitas daržoves, vaismedžius, mėgsta ir dekoratyviuosius augalus: rožes, raktažoles, astrus, spygliuočius. Ypač voratinklinės erkės pavojingos uždarose erdvėse, todėl didžiausią žalą padaro šiltnamiuose augančių daržovių derliui.

REKLAMA


Ne viena siaubūnų karta per sezoną


Voratinklinės erkutės labai smulkios, ovalios, vos 0,4–0,5 mm ilgio ir turi 4 poras kojų. Stambiausios gali pasiekti 1 mm ilgį. Erkučių lervos dar mažesnės (0,13–0,14 mm) su 3 poromis kojų. Šiltnamio augalams dažniausiai kenkiančių paprastųjų voratinklinių erkių spalva priklauso nuo metų laiko. Vasarą suaugusios voratinklinės erkės yra pilkšvai žalsvos, nugaroje su tamsiomis dėmelėmis. Apvaisintos voratinklinių erkučių patelės žiemoja šiltnamių plyšiuose, rėmuose, po žemės grumsteliais, augalų liekanomis, medinių konstrukcijų plyšiuose. Žiemojančios erkutės būna oranžinės arba raudonos.


Voratinklinės erkės atakuoja šiltnamius


Šildomuose šiltnamiuose jau vasario pabaigoje, inspektuose balandžio–gegužės mėnesiais ant lapų apatinės pusės erkių patelės deda labai smulkius, plika akimi beveik neįžiūrimus, apvalius gelsvai žalsvus pusiau skaidrius kiaušinėlius. Patelės gyvena 2–4 savaites, tačiau per tą laiką gali padėti apie 100 kiaušinėlių. Po 2–4 parų iš jų išsirita lervos, kurios maitinasi kaip ir suaugėliai.


Erkės pavojingos ir dėl to, kad esant nepalankioms sąlygoms jos užsikasa į žemę arba sulenda į plyšius ir tarsi apmiršta: jų vystymasis beveik sustoja. Vos atsiradus palankiam momentui jos atgyja ir ima daugintis neįtikėtinai sparčiai. Kiaušinėliai labai gajūs, tad plyšiuose gyvybingi gali išlikti net iki 5 metų. Ypač erkėms patinka 25–28°С temperatūra ir nedidelė drėgmė (35–50 proc.), tad pirmoje šių metų vasaros pusėje sąlygos šiems kenkėjams buvo kone idealios. Nuo didelės drėgmės (85–90 proc.) ir aukštos temperatūros (32°С) gali žūti apie 25–30 proc. kiaušinėlių.
Vienai kenkėjų kartai užaugti reikia 7–22 dienų, todėl per sezoną šiltnamius gali siaubti apie 20 kartų šių kenkėjų.

REKLAMA


Voratinkliai išduoda pavojų


Erkės pirmiausia puola apatinius augalų lapus: pragraužia juos ir čiulpia sultis. Iš pradžių tik lapų apatinėje pusėje galima įžiūrėti plonus voratinklius, tarp kurių ropoja paprasta akimi sunkiai įžiūrimos erkės. Vėliau, kenkėjams išplitus, ploni voratinkliai driekiasi tarp atskirų lapų ar net greta augančių augalų. Jais erkės pereina nuo vieno lapo ant kito. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, gelsvų dėmelių, kurios greitai plečiasi, lapai pradeda gelsti, augalai skursta, prastai dera, vėliau žūva.


Kaip elgtis kenkėjams užpuolus ir kaip jais atsikratyti, siūlome skaityti naujausiame „Namie ir sode“ žurnale nr. 16 (2018).








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>