Parama saulės elektrinėms: rinkoje susiklostė unikali situacija

Parama saulės elektrinėms: rinkoje susiklostė unikali situacija


Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., arba dar tik planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią.


Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas ragina gyventojus, planuojančius įsirengti saulės elektrines, nelaukti metų pabaigos ir pasinaudoti ne tik ministerijos teikiama parama, bet ir saulėto sezono pradžia, ir dalį investicijų grąžos gauti dar šiais metais.


Energetikos ministerijos derinimui pateiktame atnaujintame finansavimo sąlygų aprašo projekte numatoma, kad valstybė ir toliau skirs paramą, sudarančią daugiau nei trečdalį elektrinės įrengimo kainos – už 1 kW naujai įrengiamos elektrinės numatoma 255 eurų kompensacija, o už 1 kW jau įrengtos elektrinės įrengtosios galios padidinimą – 192 eurų.


„Pernai absoliuti dauguma įdiegtų atsinaujinančios energijos išteklių buvo saulės elektrinės. Ir jos buvo įdiegtos būtent per gaminančio vartotojo schemą. Todėl parama atsinaujinančiai energetikai turėtų būti ne mažinama, bet tęsiama, o jos apimtys didinamos. Vis dar nesame pasiekę taško, kad galėtume sakyti, jog atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra ima veikti elektros energijos kainas. Tačiau tie gaminantys vartotojai, kurie anksčiau įsirengia saulės elektrines, patiria didesnę naudą, nes jiems jėgainės atsiperka greičiau“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

REKLAMA


Jis atkreipė dėmesį, kad norint užtikrinti nuoseklų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir energetinę nepriklausomybę būtina ne tik išlaikyti finansavimą saulės elektrinių įsirengimui, bet ir didinti bei nuosekliai skatinti gaminančius vartotojus įsirengti ne tik saulės elektrines, bet ir kaupiklius.


Stringa parama kaupikliams

Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad norint didinti gaminančių vartotojų skaičių nepakanka pasinaudoti palankia situacija rinkoje, bet svarbu nepamiršti ir kitų svarbių sričių, ypač – paramos kaupimo sistemų įsirengimui.


Anot eksperto, iki šiol Lietuvoje visiškai neišnaudojamos kaupiklių galimybės tais atvejais, kai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) negali potencialiems gaminantiems vartotojams išduoti techninių prisijungimo sąlygų.


2023 m. beveik 6 proc. besikreipusių į ESO gyventojų negavo saulės elektrinių prijungimo sąlygų, jau netolimoje ateityje tokių vartotojų tik daugės, o kaupikliai gali gyventojams padėti saulės elektrines įsirengti net tais atvejais, kai ESO saulės elektrinių prijungimo sąlygos yra ribotos.

REKLAMA


„Visa rinka laukia aktyvesnio ESO vaidmens, pasiūlant galimybes gyventojams, šiuo metu negalintiems prijungti saulės elektrinių, tą sėkmingai padaryti naudojant kaupiklius. ESO atvėrus šias galimybes ir Energetikos ministerijai skyrus pakankamą paramą, Lietuvoje turėtume tikrai didelį gaminančių vartotojų proveržį“, – neišnaudotą saulės elektrinių potencialą akcentuoja Ž. Vaičiūnas. 


„Girdime Energetikos ministerijos planus organizuoti paramos kvietimą gyventojams įsirengti kaupiklius, bet stebina numatytos sumos, kurios yra labai mažos. Pavyzdžiui, kitas numatytas kvietimas yra tik 3 mln. eurų apimties. Tai labai simbolinė parama, 2022 m. tam buvo skirta 1 mln. eurų, dabar šiek tiek paramos apimtys padidintos, tačiau tokios apimtys tikrai nedemonstruoja rimto nusiteikimo skatinti gyventojus įsirengti kaupiklius“, – įsitikinęs pašnekovas.


Parama saulės elektrinėms: rinkoje susiklostė unikali situacija


Situacija rinkoje – unikali 

Kalbant apie paramą saulės elektrinėms, nors per ankstesnius du kvietimus parama teoriškai buvo didesnė, bet praktiškai daugeliui gyventojų ji tapo nepasiekiama dėl techninių sistemos trikdžių.


„Reikia tikėtis, kad iš klaidų bus pasimokyta ir daugiau sistemos nebestrigs. Kadangi artėjančiame paramos kvietime bendra numatytos paramos suma gerokai didesnė, ja galės pasinaudoti daug daugiau gyventojų. Gyventojams, besistatantiems saulės elektrines, yra svarbi bendra saulės elektrinės kaina įskaičiuojant ir paramą, todėl dabar gyventojai už saulės elektrines net ir skaičiuojant sumažintą paramą mokėtų mažiau, nei mokėjo už saulės elektrinių įrengimą prieš vienerius ar dvejus metus“, – akcentavo pašnekovas.


Savo ruožtu „SoliTek“ pardavimų vadovė Sandra Garšanikovienė sakė, kad šiuo metu susiklostė itin palanki situacija planuojantiems įsirengti saulės elektrines ir taip fiksuoti elektros energijos kainas. S. Garšanikovienė sakė, kad įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais gyventojus motyvuoja trys dalykai. Tai elektros energijos kaina, saulės elektrinių įsirengimo kaina ir paramos dydis. Ji atkreipė dėmesį, kad nors modulių kainos sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad taip pat proporcingai sumažėjo ir jų įrengimo kaina.



„Saulės elektrinės įsirengimo kainos pakete yra kelios dedamosios: pačių saulės modulių kaina, taip pat papildomos įrangos, tokios kaip keitikliai, jungtys, kainos bei darbo kaštai“, – aiškino pašnekovė.


Anot jos, šiuo metu susiklostė unikali situacija, kai rinkoje saulės elektrinių įsirengimo kainos pasiekė dugną, todėl vis daugiau gyventojų apsisprendžia jas įsirengti.


„O teikiama parama įgalina dar daugiau žmonių tokiu būdu fiksuoti elektros energijos kainas ir likti nepriklausomiems nuo elektros energijos tiekėjų“, – teigė ji.


Parama saulės elektrinėms: rinkoje susiklostė unikali situacija


Elektros tiekėjų spaudimą turėtų įvertinti VERT

Komentuodamas šiuo metu viešojoje erdvėje vis pasigirstančius nuogąstavimus, kad grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) sistema gali būti įvesta ir buitiniams vartotojams, Ž. Vaičiūnas sako, jog tai yra tam tikras elektros tiekėjų spaudimas bandyti keisti apskaitos sistemą jiems „nepatogių“ gaminančių vartotojų atžvilgiu.


„Kokios atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais sistemos ar už skirtingas elektros energijos kainas jos gamybos ir vartojimo metu kompensavimo priemonės bebūtų, visuomet gaminantis vartotojas turėtų būti apsaugotas, nes yra teisėtų lūkesčių principas. Jei vartotojai investavo konkrečiomis sąlygomis, tokios sąlygos ir turėtų būti bent jau iki tol, kol saulės elektrinė atsipirks“, – įsitikinęs Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius.


Anot jo, ar tiekėjų akcentuojami nuostoliai yra pagrįsti, turėtų išsamiai įvertinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nes buvo tokių laikotarpių, kai elektros tiekėjai iš gaminančių vartotojų ir uždirbo.


Šiuo metu Lietuvoje jau yra 98 316 gaminančių vartotojų (iš viso šalyje yra 1,6 mln. elektros vartotojų), kurie sudaro daugiau nei 6 procentus nuo visų vartotojų.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)