2016 m. spalio 23 d. pakartotinio balsavimo rezultatai

Seimo rinkimų antrąjį turą užtikrintai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Vyriausiąją rinkimų komisiją pusvalandį po vidurnakčio pasiekę duomenys iš visų 1922 rinkimų apylinkių rodo, kad pakartotiniame balsavime, kuris sekmadienį vyko 68 rinkimų apygardose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai iškovojo 35 parlamentaro mandatus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai pelnė 10 mandatų, Liberalų sąjūdis - 6, socialdemokratai - 4, partija Tvarka ir teisingumas - 3, Darbo partija - 2 mandatus.

Po vieną mandatą iškovojo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos žaliųjų partijos, N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos ir politinės partijos „Lietuvos sąrašas" atstovai.

Pakartotiniame balsavime pasisekė ir 4 save išsikėlusiems kandidatams.

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas - 5 mandatus.

Trys kandidatai - du Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir viena konservatorių atstovė buvo išrinkti į Seimą jau pirmajame ture.

Rinkimus tvirtai laimėję „valstiečiai" Seime iš viso turės 54 mandatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 31, socialdemokratai - 17, Liberalų sąjūdis - 14, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 8, partija Tvarka ir teisingumas - 8, save išsikėlę kandidatai - 4, Darbo partija - 2, po vieną mandatą iškovojo Lietuvos žaliųjų partijos, N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos ir politinės partijos "Lietuvos sąrašas" atstovai.

Pakartotinio balsavimo rezultatai pagal apygardas

Artėjant sekmadienio, Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo dienos vidurnakčiui, aiškėja partijų surinktų mandatų derlius.

Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiekę duomenys iš 1902 rinkimų apylinkių, o jų rinkimų dieną veikė 1922, matyti, kad geriausiai sekasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kurios atstovai pirmauja 35 rinkimų apygardose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai kol kas vyrauja 9 apygardose. Liberalų sąjūdis - 6, socialdemokratai - 4, partija „Tvarka ir teisingumas" - 3, Darbo partija - 2 rinkimų apygardose.

Po vieną mandatą iškovoti turi šansų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos žaliųjų sąjungos, Lietuvos centro partijos ir partijos „Lietuvos sąrašas" atstovai.

Savo apygardose pirmauja ir 5 patys save išsikėlę kandidatai.

Antrajame ture varžėsi 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turėjo 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis - 12 kandidatų, Darbo partija - 5 kandidatus, 5 kandidatai save išsikėlė patys. Varžėsi ir 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovavo po du kandidatus. Politinei partijai „Lietuvos sąrašas", Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) - po vieną.

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas - 5 mandatus.

Per antrojo Seimo rinkimų turo dieną iki 19 val. „Baltosios pirštinės" gavo mažiau nei 80 pranešimų apie galimus pažeidimus. Lyginant su pirmuoju turu, tai rodo, kad rinkimų diena buvo pasyvi, pastebėta mažai pažeidimų, o skundų dėl galimo balsų pirkimo buvo vienetai - ir tie nepagrįsti.

Pasak "Baltųjų pirštinių", tokia pranešimų apie galimus pažeidimus statistika yra džiuginanti, bet žvelgiant į informacijos tematiką, reikia atkreipti dėmesį į nekompetentingą rinkimų komisijų darbą. Daugiau nei pusė rinkimų dieną gautų skundų yra apie rinkimų komisijų darbo klaidas, kurios kartojasi kiekvienų rinkimų metu.

Dažniausiai „Baltųjų pirštinių" stebėtojai ir atsakingi piliečiai pranešė apie neantspauduotas balsadėžes, apylinkes, kuriose komisijų nariai neprašydavo rinkėjų asmens tapatybės dokumentų, atvejus, kai keli rinkėjai leidžiami į balsavimo kabiną, rinkėjai nėra įtraukti į sąrašus arba prie savo vardo randa kito asmens parašą.

Kaip ir kitais rinkimų laikotarpiais, didelę dalį pranešimų sudaro agitacijos pažeidimai. „Baltosios pirštinės" gavo informacijos apie skleidžiamą politinę reklamą agitacijos draudimo laikotarpiu - straipsniai ir skydeliai internetiniuose portaluose, radijo pranešimai, reklama socialiniuose tinkluose, viešose vietose dalinami rinkiminiai lankstinukai.

„Baltųjų pirštinių" atstovai per visą rinkimų laikotarpį gautą ir pasitvirtinusią informaciją apie galimus pažeidimus pagal kompetenciją perduoda nagrinėti rinkimų komisijoms arba policijai.

Likus porai valandų iki rinkimų apylinkių uždarymo, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį per antrąjį rinkimų turą savo valią jau pareiškė 28,61 proc. rinkėjų. Pridėjus rinkėjus, kurie Seimo rinkimuose balsavo iš anksto, bendras rinkėjų aktyvumas pakartotiniame balsavime iki 18 val. siekė 34,61 proc.

Policijos departamentas informavo iki 17 val. gavęs 18 pranešimų apie galimus pažeidimus, tačiau ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį antrajame Seimo rinkimų ture 15 val. jau buvo balsavę 20,3 proc. rinkėjų. Dar 5,95 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.

VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė konstatavo, kad šios dienos aktyvumas iki 15 val. yra didesnis nei 2012 metais, tačiau šiek tiek mažesnis nei 2016 metų pirmojo rinkimų turo metu (spalio 9-ąją).

2012 metais, 14 val. duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 18,89 proc., 2016 m. pirmojo rinkimų turo metu 14 val. - 22,12 proc. rinkėjų, o 15 val. duomenimis, buvo balsavę 26,51 proc. rinkėjų.

„Aktyviausiai rinkėjai keliavo į Kalniečių rinkimų apylinkę, čia jau balsavo 25,68 proc., Cento - Žaliakalnio rinkimų apylinkėje - 25,34 proc. rinkėjų, Šilainių rinkimų apygardoje - 24,96 proc. rinkėjų, Dainavos - 23,94 proc.", - vardijo L. Matjošaitytė duomenis, kurie rodo, kad antrajame ture ypač aktyviai prie balsadėžių dalyje mikrorajonų traukia kauniečiai.

„Mažiausiai rinkėjų kol kas yra sulaukusi Zanavykų rinkimų apygarda - 17,26 proc., Pajūrio - 16,73 proc., Sūduvos - 16,46 proc., Marių - 16,31 proc., Visagino -Zarasų - 15,04 proc.", - sakė L. Matjošaitytė.

VRK pirmininko pavaduotoja, apibendrindama pirmojo Seimo rinkimų turo duomenis konstatavo, kad rinkimų aktyvumas tarp jaunimo yra išaugęs.

2012 metais amžiaus grupėje iki 24 metų rinkėjų aktyvumas sudarė apie 16 proc., grupėje nuo 24 iki 34 metų - tik 18 proc.

Šiais metais pirmojo rinkimų turo metu rinkėjų iki 24 metų ir nuo 24 iki 38 metų aktyvumas yra tarp 37-38 proc. kiekvienoje amžiaus grupėje.

„Taigi matome, kad rinkėjų aktyvumas šoktelėjo vos ne dvigubai. Tai sąlygoja turbūt ir įvairios socialinės akcijos viešoje erdvėje, įvairių jaunimui patrauklių asmenų skatinimas balsuoti, galbūt tai tampa tam tikra mada ateiti į rinkimus, ir tikrai džiaugiamės, kad ne tik vyresnio amžiaus rinkėjai balsuoja, bet ir jaunimas keliauja į rinkimų apylinkes", - sakė L. Matjošaitytė.

Rinkėjų nuo 55 metų amžiaus grupėje - apie 57-58 proc. atėjo į rinkimus pirmojo rinkimų turo metu.

Rinkimų aktyvumo pagal amžiaus grupes antrojo rinkimų turo metu duomenų VRK dar neturi.

Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki 15 val. gauti 9 pranešimai apie galimus pažeidimus, tačiau ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Rinkimų apylinkės sekmadienį bus atviros iki 20 val. vakaro.

Per antrąjį turą renkami 68 Seimo nariai. 3 kandidatai jau užsitikrino Seimo nario vietą pirmajame rinkimų ture.

Šeštadienį, pirmą valandą nakties, įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas - jau nebegalima agituoti už kandidatus, spalio 23-iąją, sekmadienį, per pakartotinį Seimo rinkimų balsavimą sieksiančius Seimo nario mandato.

Sekmadienį dėl parlamentaro mandato varžysis per spalio 9-ąją vykusius rinkimus vienmandatėse apygardose daugiausiai balsų gavę kandidatai.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių, išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija, negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą.

Per sekmadienį vyksiantį pakartotinį balsavimą galutinai turėtų paaiškėti, kas įstatymus leidžiančioje valdžioje atstovaus Lietuvos rinkėjams.

Rinkimų apylinkės 68 vienmandatėse apygardose bus atvertos 7 val. ryto. Balsuoti bus galima iki 20 val. vakaro. Kiekvienoje rinkimų apygardoje varžysis po du kandidatus, kurie spalio 9-ąją per pirmąjį rinkimų turą surinko daugiausia balsų.

Balsavimo teisę iš viso turi apie 2,5 mln. Lietuvos piliečių, tačiau ne visiems reikia dalyvauti pakartotiname balsavime. Trijų apygardų rinkėjai Seimo narius išsirinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Jais tapo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujanti Ingrida Šimonytė bei du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis. Tad pakartotinis balsavimas nevyks sostinės Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardose.

Antrajame ture varžysis 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turi 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis - 12 kandidatų. Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko ir 5 Darbo partijos kandidatai, 5 save išsikėlę kandidatai, 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovauja po du kandidatus. Politinei partijai "Lietuvos sąrašas", Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) - po vieną.

Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau konkrečios apygardos rinkėjų balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija „Tvarka ir teisingumas' - 5 mandatus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad Seimo rinkimuose, penktadienio 10 val. duomenimis, per dvi išankstinio balsavimo dienas (spalio 19 ir 20 d.) VRK informacinėje sistemoje balsavusiais iš anksto pažymėti 68 695 rinkėjai, arba 2,88 proc. visų rinkėjų.

Palyginti su 2012 metais, rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime yra didesnis. Tuomet per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 50 213 rinkėjų, arba 1,95 proc. rinkėjų.

Spalio 21 d. prasidėjo balsavimas namuose. Jis tęsis iki spalio 22 d. Balsuoti namuose gali neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, taip pat sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai. Iki penktadienio (spalio 21 d.) dar balsuojama specialiuose paštuose - ligoninėse, globos namuose, laisvės atėmimo vietose bei kariniuose daliniuose.

Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo metu 68 vienmandatėse rinkimų apygardose renkami Seimo nariai, kuriose dalyvaus po du kandidatus kiekvienoje rinkimų apygardoje, kurie spalio 9 d. surinko daugiausia balsų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neigia apie kai kuriuos Seimo nario mandato siekiančius kandidatus, dalyvaujančius pakartotiniame balsavime, skleidžiamą klaidinamą informaciją, esą jie yra išrinkti daugiamandatėje rinkimų apygardoje, todėl už juos balsuoti pakartotiniame balsavime nereikia.

VRK pareiškia, kad abu kandidatai, įrašyti rinkimų biuletenyje, yra lygūs. Bet kuris iš jų gali būti renkamas Seimo nariu.

„Abu kandidatai vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygūs ir už kurį iš jų balsuoti rinkėjas gali pasirinkti nepriklausomai bei nevaržomas daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų. Klaidinamos informacijos skleidimas prieštarauja sąžiningų ir garbingų rinkimų principams", - sako Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Š. m. spalio 23 d., sekmadienį, nuo 7.00 iki 20.00 val., vyks pakartotinis Seimo rinkimų balsavimas. Šio balsavimo metu 68 vienmandatėse rinkimų apygardose bus renkami Seimo nariai. Rinkimuose dalyvaus po du kandidatus kiekvienoje rinkimų apygardoje, kurie š. m. spalio 9 d. surinko daugiausiai balsų.

Balsuojant rinkimų dieną būtina su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Rinkėjo kortelė nėra privaloma.

Ketvirtadienis - antroji Seimo rinkimų antro turo balsavimo išankstinio balsavimo diena. Balsuoti iš anksto rinkėjai visų Lietuvos savivaldybių pastatuose dar gali iki 20 valandos.

Trečiadienį savo pilietinę pareigą balsuodami iš anksto atliko 33625 rinkėjai.

Nuo trečiadienio iki penktadienio vyksta ir balsavimas specialiuose paštuose - sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, karo tarnybos vietose ir misijose, kalėjimuose ar laikino sulaikymo įstaigose.

Ketvirtadienio 8.00 val. duomenimis, Vyriausiosios rinkimų komisijos IS sistemoje balsavusiais iš anksto pažymėti 27901 rinkėjas. Specialiuose paštuose balsavo 5724 rinkėjai. Iš viso pakartotinio balsavimo metu balsavo 33 625 rinkėjai.

Aktyviausiai išankstinio balsavimo metu balsuoja Centro-Žaliakalnio, Zanavykų, Marijampolės, Kretingos-Palangos apygardose gyvenantys rinkėjai. Mažiausiai aktyvūs - Panerių ir Garliavos apygardų rinkėjai.

Antro turo balsavimo metu 68 vienmandatėse rinkimų apygardose varžosi po du kandidatus, kurie spalio 9 dieną vykusiame pirmajame Seimo rinkimų ture surinko daugiausia rinkėjų balsų. Seimo nario mandatas, nepriklausomai nuo rinkėjų aktyvumo, atiteks kandidatui, sulaukusiam didžiausio konkrečios apygardos rinkėjų palaikymo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tikisi, kad per antrąjį Seimo rinkimų turą bus išvengta informacinių sistemų trikdžių. Pasak komisijos pirmininko pavaduotojos Lauros Matjošaitytės, informacinių sistemų bendrovė patikino, kad atsižvelgė į visus trūkumus ir juos pašalino, praneša LRT.lt.

„Vyriausioji rinkimų komisija ne kartą kreipėsi į sistemos kūrėją-informacinių technologijų tiekėją ir nurodė tas klaidas, kurios buvo padarytos pirmojo turo metu. Tiekėjas informavo, kad klaidos yra pašalintos, tačiau neatmetame galimybės, kad gali būti naujų trikdžių. Tikime, kad kompanija, siekdama apsaugoti savo gerą vardą, rinkimus suorganizuos tinkamai", - teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą rinkimų sistemai susidūrus su trikdžiais, dalis tik su asmens dokumentais, bet be rinkėjo kortelės atvykusių žmonių bent pusvalandį negalėjo balsuoti, nes nebuvo galima patikrinti, ar jie yra sąrašuose.

Taip pat jungiantis per elektroninius valdžios vartus prie tinklalapio rinkejopuslapis.lt, tam tikrą laiką buvo galima matyti kitų žmonių asmens duomenis.

* * * * * * *

Spalio 23 dieną, sekmadienį, nuo 7.00 iki 20.00 val., Lietuvoje vyks pakartotinis Seimo rinkimų balsavimas. Šio balsavimo metu 68 vienmandatėse rinkimų apygardose bus renkami Seimo nariai, kiekvienoje rinkimų apygardoje varžysis po du kandidatus, kurie spalio 9-ąją per pirmąjį rinkimų turą surinko daugiausia balsų.

Seimo rinkimų įstatymas numato rinkėjams galimybę balsuoti tiek rinkimų dieną, tiek iš anksto.

Išankstinis balsavimas Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime prasideda trečiadienį.

Balsavimas iš anksto organizuojamas savivaldybėse, namuose ir specialiuose paštuose. Balsuoti iš anksto galima bet kurios savivaldybės administracijos pastate spalio 19 ir 20 dienomis nuo 8 iki 20 val. Pakartotinis balsavimas namuose vyks spalio 21 ir 22 dienomis. Balsavimas specialiuose paštuose vyks spalio 19-21 dienomis nuo 8 iki 20 val. Būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų amžiaus asmenys, neįgalieji ir laikinai nedarbingi piliečiai, apie tai iš anksto pranešę Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Pirmasis Seimo rinkimų turas vyko spalio 9 dieną. Balsavimo teisę iš viso turi apie 2,5 mln. Lietuvos piliečių, tačiau ne visiems reikia dalyvauti pakartotiname balsavime. Trijų apygardų rinkėjai Seimo narius išsirinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Jais tapo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujanti Ingrida Šimonytė bei du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis. Tad pakartotinis balsavimas nevyks sostinės Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardose.

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas - 5 mandatus.

D. Labučio, M. Ambrazo nuotr. (ELTA)
Parengta pagal ELTA inf.