Ruošimasis ekstremalioms situacijoms atskleidė civilinės saugos spragas: kalta ne tik pasenusi įranga

ELTA / Andrius Ufartas


Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesulaukė pranešimų. Žmonės ėmė kaltinti telekomunikacijų bendroves, tačiau šios tvirtina, kad su priekaištais skubėti nereikėtų – reikia pasitikrinti savo telefonų nustatymus.


Kiek anksčiau, tą patį mėnesį, visoje Lietuvoje taip pat vyko gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų patikrinimas, kuris atskleidė šios srities spragas. Pastebėta, kad neveikia dalis sirenų, o įspėjamųjų pranešimų, anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), negavo daugiau kaip trečdalis gyventojų. Telekomunikacijų atstovai sako, kad nemažai daliai gyventojų vis dar trūksta informacijos, kaip veikia perspėjimo sistema. Dėl to, pasak jų, neretai sulaukiama nepagrįstų kaltinimų.

REKLAMA


Įspėjamųjų pranešimų negavo daugiau kaip trečdalis gyventojų

PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas sako, kad praėjusį mėnesį vykęs visos Lietuvos gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų patikrinimas buvo naudingas. Dabar, jo teigimu, galima kryptingai spręsti informavimo sistemų trūkumus.


„Patikrinimo metu mes pastebėjome, kad pranešimai nebuvo išsiųsti į vieno iš mobiliųjų tinklų operatoriaus tinklą, tai trečdalis gyventojų jų negavo. Kito mobiliojo ryšio operatoriaus tinkle dalis pranešimų nebuvo išsiųsta. Ten, kur į visą tinklą nenuėjo pranešimai, nustatėme, kad čia mūsų vidinėje priežiūros tvarkoje reikalingi patobulinimai. Tas ir buvo padaryta, dabar jau tos problemos nėra. Bet kitame tinkle, kur dalis gyventojų negavo pranešimų, problema išlieka. Dėl to, kad įranga sensta, ją reikia atnaujinti. Ta kryptis šiuo metu yra sprendžiama“, – rezultatus apibendrino PAGD atstovas.

REKLAMA


E. Trunovas pabrėžė ir tai, kad telekomunikacijų technologijos sparčiai tobulėja, tad siekiant sklandaus gyventojų informavimo reikia atnaujinti ir PAGD turimą įrangą. O tai, pasak jo, užtrunka.


„Mobilieji tinklai atsinaujina, infrastruktūra atsinaujina ir atitinkamai turi būti atnaujinama ir PAGD turima įranga. Sudėtinga viską pasivyti. Tam reikalingi biudžeto asignavimai, planavimas. Sprendimų gali būti įvairių“, – teigė jis.


Civilinės saugos pranešimus PAGD siunčia pagal pasirinktą teritoriją

Mobiliojo ryšio operatoriai sulaukia vartotojų skundų dėl to, kad civilinės saugos pranešimai jų nepasiekė. Tačiau „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė sako, kad dėl to telekomunikacijų įmonės nėra atsakingos. Kaip nurodo ji, įspėjamuosius pranešimus siunčia PAGD.


„Gyventojų įspėjamieji pranešimai siunčiami per specialią sistemą. Ji veikia tiesiai per antenas, ne į telefono numerius. Operatorius apskritai negali matyti, ar klientas gavo tą žinutę. Mes suteikiame tarnyboms galimybę naudotis tam tikru serveriu ir per jį tarnybos pasirenka į kokią teritoriją jos nori nusiųsti tuos pranešimus. Jeigu žmogaus mobilusis telefonas jungiasi prie tarnybų atrinktų antenų, jis gaus tą pranešimą, jeigu nebepatenka į tą teritoriją, tai to pranešimo negaus“, – aiškino A. Buitkutė.


Anot „Tele2“ atstovės, įspėjamųjų pranešimų gali nesulaukti net buto ar namo savininkas, nors ekstremali situacija vyksta jo gyvenamosios vietos teritorijoje.



„Tai gali būti net tokių atvejų, kad žmogus, pavyzdžiui, dirba kitame Vilniaus gale, o prie jo namų ištiko kažkokia ekstremali situacija. Jei jis dirba kitoje vietoje, pranešimo negaus, nes nepateko į tarnybų atrinktą teritoriją. Taip pat labai svarbus santykis tarp telefono ir antenos. Gali būti ir taip, kad telefonas pasirenka labiau nutolusią anteną dėl to, kad signalas yra stipresnis ar tas kampas kažkoks geresnis. Tai gali būti, kad žmogus visai netoli teritorijos, kur yra ekstremali situacija, bet jeigu telefonas jungiasi prie antenos, kuri nebepatenka į tarnybų atrinktą zoną, taip pat gali pranešimo negauti“, – teigė A. Buitkutė.


Didžiulio gaisro Vilniaus automobilių laužyne metu įspėjamuosius civilinės saugos pranešimus dėl itin didelės ir pavojingos oro taršos turėjo gauti visi Vilniaus gyventojai. Tačiau nemaža dalis gyventojų socialiniuose tinkluose skundėsi, kad apie įvykį informuoti nebuvo, o apie pavojų sveikatai sužinojo gerokai vėliau. Pranešimų nesulaukė, net ir buvę netoli įvykio vietos.


PAGD atstovas E. Trunovas sako, kad geografinė zona, kur bus siunčiami pranešimai, pasirenkami pagal atitinkamos grėsmės išplitimo lauką ir aktualumą gyventojams.


„Įspėjamieji pranešimai siunčiami visiems Lietuvos gyventojams, kai pavojus, grėsmė yra aktuali visai Lietuvos teritorijai. Tų grėsmių gali būti įvairių. Tie patys kažkokie pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai, kaip viesulas, stiprus vėjas, uraganas ir panašiai. Radiologinis pavojus, jeigu dėl avarijos kažkokiame branduoliniame objekte“, – aiškino PAGD atstovas.


Pranešimas gali nepasiekti ir dėl techninių nesklandumų

„Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius sako, kad yra ir daugiau galimų techninių nesklandumų, dėl kurių vartotojo gali nepasiekti civilinės saugos įspėjamasis pranešimas. Anot jo, svarbu, kad šis informavimo sistemos įrankis pasiektų daugumą gyventojų.

REKLAMA


„Svarbu žvelgti į šį informavimo būdą kaip į „virtualią“ sireną, kuri nebūtinai turi pasiekti visus 100 proc. vartotojų, o per maksimaliai trumpą laiką atkreipti daugumos teritorijos gyventojų dėmesį į svarbų pranešimą. Toliau vartotojai turi padėti vieni kitiems“, – teigė T. Grinevičius.


„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas nurodo, kad dalis žmonių tokių pranešimų negauna ir dėl to, nes naudoja senus įrenginius. Taip pat, priduria jis, dėl to, kad įspėjamųjų pranešimų funkcijos paprasčiausiai nėra aktyvavę savo įrenginyje.


„Įrenginius su „Android“ sistema naudojantiems žmonėms patariu atsidaryti žinučių programėlę išmaniajame telefone. Programėlės viršuje bus 3 maži taškai, kuriuos nuspaudę rasite parinktį „Nustatymai“. Paspaudus šį mygtuką, atsiras pasirinkimai – „Nepaprastųjų įspėjimų nustatymai“ ir „Daugiau nustatymų“. Pasirinkite „Daugiau nustatymų“ ir prie „Transliuojamų kanalų“ parinkties užtikrinkite, jog transliuojami visi kanalai. Taip užtikrinsite, kad įspėjamuosius pranešimus gausite. „iPhone“ naudojantiems žmonėms pirmiausia reikėtų atsidaryti nustatymų programėlę „Settings“ ir susiradus „Notifications“ pačioje apačioje rasite tris punktus – „Alert Level-2“, „Alert Level-3“, „AMBER Alerts“. Juos visus reikia įjungti“, – patarė J. Špakauskas.


Anot PAGD atstovo E. Trunovo, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų patikrinimo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje dėl vienokių ar kitokių techninių priežasčių neveikia apie 10 proc. sirenų. Šiuo metu svarstoma, kaip išspręsti esančias problemas ir techninius nesklandumus.


„Priežastys buvo nustatytos. Paprastai tai arba kažkoks pastato remontas, ar elektra atjungta ir panašiai“, – teigė E. Trunovas.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 22 (2024)

    Savaitė - Nr.: 22 (2024)