Nuo spalio 15 d. virš mūsų galvų švyti Mėnulio pilnatis, pradėsianti dilti spalio 23-iąją. Kad ir ką sakytų mokslas, ši Mėnulio fazė vis tiek žadina žmonių vaizduotę ir veikia psichiką. Tiesa, mokslininkai įsitikinę, kad žmonėms įtakos turi mitai apie pilnatį, o ne pati pilnatis.

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Pilnaties laikas

Kaip susidaro pilnatis? Tikriausiai iš mokyklos laikų prisimename, kad Mėnulis skrieja aplink Žemę elipsine orbita, todėl nuo jos būna nevienodu atstumu. Arčiausiai priartėja per 363 300 km, o labiausiai nutolsta 405 500 km atstumu. Judėdamas aplink Žemę Mėnulis, priklausomai nuo Saulės šviesos, matomas vis kitoks – tai pilnas, tai tik pjautuvas, žiūrintis į vieną ar į kitą pusę, t. y. matoma vis kita Mėnulio fazė.

Visas Mėnulio ciklas trunka 29,5 paros. Per tiek dienų mes, Žemės gyventojai, pamatome visas Mėnulio fazes. Pilnatis stoja, kai Žemė yra tarp Mėnulio ir Saulės.

Mokslas ir pilnatis

Žinome, kad didžiąją dalį – 60–70 proc. – žmogaus kūno sudaro vanduo (kaujyje jo – 90 proc., raumenyse – 77 proc., smegenyse – 85 proc.). Kadangi Mėnulis sukelia pasaulinio vandenyno potvynius ir atoslūgius, kodėl šis Žemės palydovas neturėtų veikti ir žmogaus? Vis dėlto, mokslininkų teigimu, žmogaus organizmas yra per mažas, kad jį pasauliniai potvyniai ir atoslūgiai veiktų tiesiogiai.

Tačiau samprotavimai, mitai ir fantazijos (sakykim, per pilnatį siautėja vampyrai ir vilkolakiai) gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. Nors mokslininkai šias „teorijas“ vieną po kitos neigia, niekas neskuba su jomis atsisveikinti. Be to, Mėnulio šviesa tikrai veikia kai kurių gyvūnų elgesį (tik ne vilkolakių). Tiesa, tai paaiškinama didesniu šviesos kiekiu naktį.

Prieš kelerius metus buvo išanalizuota beveik 12 tūkst. naminių gyvūnų sužeidimo atvejų, užregistruotų Kolorado valstijos universiteto Veterinarijos centre. Tyrimo rezultatai parodė, kad per pilnatį 23 proc. padaugėdavo kačių traumų ir 28 proc. – šunų. Tyrėjai iškėlė prielaidą, jog pilnaties metu šeimininkai dažniau vedžiodavo savo augintinius ar tiesiog leisdavo daugiau laiko su jais dėl to, kad per pilnatį būna šviesiau.

Laukinė gamta reaguoja

O štai laukinę gamtą pilnatis veikia. Pavyzdžiui, naktiniame danguje suspindus pilnačiai, pradeda masiškai daugintis koralai. Tai vienas masiškiausių su Mėnulio pilnatimi susijusių įvykių visoje planetoje. Šis reiškinys gali būti paaiškinamas tuo, kad Acropora millepora koralų genome glūdi šviesai jautrus genas, labiausiai suaktyvėjantis per pilnatį.

Argentinos miškuose gyvenančios Azaros beždžionės yra naktiniai padarai, kurių veikla suaktyvėja šviečiant Mėnuliui. Mokslinio žurnalo publikacijoje minima, kad esant pilnačiai paryčiais šios beždžionės išsekusios suminga, o esant jaunačiai kaip tik suaktyvėja. Yra pastebėta, kad plėšrūnų medžiojami gyvūnai per pilnatį būna pasyvesni – galbūt dėl to, kad papildoma šviesa sudaro sąlygas plėšrūnams lengviau įžvelgti savo grobį naktį.

Įtakos sveikatai neturi

Išgirdęs ne vieno epilepsija sergančio paciento skundus, neva pilnaties metu padažnėja ir paūmėja epilepsijos priepuoliai, Pietų Floridos medicinos kolegijos gydytojas Selimas Benbadisofas nusprendė atlikti tyrimą. 2004-ųjų žurnale „Epilepsy & Behavior“ jis aprašė statistinės analizės rezultatus. Tampos centrinėje ligoninėje per trejus metus buvo užregistruota 770 epilepsijos paūmėjimo atvejų. Įsigilinus į jų datas paaiškėjo, kad intensyviausi priepuoliai (152 atvejai, arba 19,7 proc. visų užregistruotų atvejų) įvyko delčios metu. O štai per pilnatį intensyviausių epilepsijos priepuolių užfiksuota mažiausiai (94 atvejai, arba 12,2 proc. visų atvejų).
Daug sakančių faktų apžvalginiame straipsnyje „Daug triukšmo dėl pilnaties“ pateikė Floridos tarptautinio universiteto mokslininkas Džeimsas Rotonas su kolega Aivanu Keliu iš Saskačevano universiteto. Mokslininkai išnagrinėjo net 37 publikuotų tyrimų rezultatus. Šių tyrimų metu buvo ieškoma Mėnulio fazių ir su psichikos sutrikimų paūmėjimu susijusių kintamųjų (pavyzdžiui, psichiatrijos ligoninių pacientų priėmimo statistikos, psichikos sutrikimų paūmėjimo atvejų, pagalbos skambučių, žmogžudysčių ir kitų kriminalinių nusikaltimų) sąsajų. 1985 m. žurnale „Psychological Bulletin“ pateikti rezultatai liudija, kad statistiškai reikšmingų sąsajų tarp Mėnulio fazių ir žmogaus elgesio nerasta.

Taip pat nebuvo aptiktas pilnaties ir elgesio anomalijų ryšys. 2010-aisiais San Antonijuje (Teksase, Jungtinėse Amerikos Valstijose) buvo atliktas tyrimas, kurio metu policijos suvestinių, astronomijos ir orų duomenų archyvuose buvo ieškoma pilnaties ir elgesio nukrypimų sąsajų. Tačiau populiarus mitas nebuvo patvirtintas.

Kalta savitaiga

Psichologė-psichoterapeutė Danguolė Iškauskienė, paklausta apie pilnaties poveikį pacientams, sakė ne tik pati savo darbe tai pajutusi, bet ir ne kartą girdėjusi tokias kolegų kalbas. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad kalta yra savitaiga ir savo elgesio priežasčių paieškos ne savyje, o aplinkoje, šiuo atveju – gamtos reiškiniuose.
Pasak psichologės, gamtos reiškiniai galbūt ir veikia žmogų, bet ne taip smarkiai, kad būtų juntamas ryškus pablogėjimas. Žmogus yra taip sukurtas, kad ieško ne reiškinio priežasčių, o kaltųjų. Dalį psichikos ligų sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai, tad tokiems pacientams minėtas poveikis galėtų būti didesnis, bet jų yra mažuma.

Būrėjos Vaivos Budraitytės teigimu, per pilnatį ateina burtis ir keistų žmonių, kuriems vertėtų kreiptis į psichologą ar net psichiatrą. Tačiau apskritai burtis per Mėnulio pilnatį yra gerai, tam nepakanki – delčia.

Liaudies pastebėjimai

Namų ruoša – taip pat viena iš tų sričių, kurias, daugelio nuomone, veikia Mėnulio fazės. Pavyzdžiui, manoma, kad blogiausias laikas skalbti – pilnatis. Per pilnatį turėtų gerai sektis gaminti maistą, kurį reikia plakti, – orinius pyragaičius, omletus ir kt.

Kai kas mano, kad pilnaties metu padidėja apsinuodijimų tikimybė, todėl vaisius ir daržoves patariama itin kruopščiai plauti, mėsą – gerai apuostyti, o gaminant – skrupulingai laikytis higienos reikalavimų.

Kalbant apie plaukų kirpimą, plaukai geriau auga, kai kerpami Mėnuliui augant (pilnaties link), o kerpantis Mėnuliui dylant (esant pilnačiai ir delčiai) plaukai auga lėčiau, bet stiprėja nuo šaknų.

EPA-ELTA nuotr.
Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 42)