Mes nekantraudami laukiame vasaros ir svajojame apie atostogas. Deja, atostogos tęsiasi tik porą savaičių, o visą likusį vasaros laiką tenka gyventi įprastai. Dažnai – tvankaus miesto sąlygomis. Vis dėlto įmanoma išgyventi kaitros periodą nepakenkiant savo sveikatai.

Vasara – tai ne tik saulėti paplūdimiai ir švelnus jūros vanduo, bet ir visokie pavojai. Kad sezonas praeitų be skaudžių padarinių, būtina šiek tiek pakoreguoti savo įprastą gyvenimo būdą.

1. Malšiname troškulį
Kai oras karštas, sustiprėja prakaitavimas, vadinasi, iš organizmo išsiskiria daugiau skysčių negu įprastai. Norėdami susigrąžinti tai, kas prarasta, mes dažniau geriame vandenį ir kitus gėrimus, bet to daryti negalima. Dėl per didelės inkstų apkrovos geriausiu atveju atsiras tinimų, blogiausiu – kris arba pakils arterinis kraujospūdis. Be to, su prakaitu aktyviai išplaunamos druskos ir elektrolitai, būtini viso organizmo veiklai.

Rekomenduojamas skysčio kiekis per parą – 30 ml 1 kg kūno masės (50 kg sveriančiam žmogui tai – 1,5 l). Pageidautina vandenį gerti nedideliais kiekiais, bet dažnai. Geriau, kad tai būtų mineralinis vanduo – jame yra būtinas druskų balansas, leidžiantis skysčiams ilgiau išlikti kraujotakoje. Vadinasi, ir naudingosios medžiagos iš organizmo pasišalins ne taip greitai, ir troškulys kamuos rečiau.

Negerkite saldžių gazuotų gėrimų – jie nepadeda numalšinti troškulio. Be to, cukrus iš saldžių gėrimų labai greitai pasisavinamas, todėl geriau gerti atskiestas vaisių sultis. Vasarą idealūs gėrimai – kefyras, jogurtas, džiovintų vaisių kompotas, nesaldyta žalioji arbata. Kad troškulys praeitų greičiau, pirmiausia gurkštelėkite skysčio, tada palaikykite jį burnoje.

Kad ir kaip norėtųsi per kaitrą ledinio vandens, geriau rinkitės kambario temperatūros. Pirmiausia, šaltas skystis lėčiau pasisavinamas, antra, galite susirgti angina: žema temperatūra sutraukia gerklų kraujagysles, o tai silpnina vietinį imunitetą.

2. Keičiame mitybos racioną
Kai oras karštas, produktai genda kur kas sparčiau, todėl būtinai atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką, nurodytą ant pakuotės. Pasirūpinkite ir tinkamu jų laikymu: net šaldytuve stenkitės nelaikyti mėsos, žuvies ir pieno produktų ilgiau kaip parą, o išėmę iš jo – ne ilgiau kaip 3 val. Sunkiai virškinamas maistas, toks kaip mėsa, kiaušiniai, balta duona, apkrauna organizmą ir priverčia jį eikvoti jėgas virškinimui. Vasaros racione turi vyrauti daržovės ir vaisiai. Jeigu nesergate virškinamojo trakto ligomis, valgykite kuo daugiau neapdorotų produktų, tik nepamirškite jų gerai nuplauti. Desertui rinkitės uogas. Iš baltyminio maisto tiks rūgštūs pieno produktai, ankštiniai augalai ir žuvis (geriau virta arba kepta orkaitėje). Atsisakykite kepto, rūkyto, riebaus maisto ir padažų – maitinkitės kuo paprasčiau. Tai padės ne tik išlaikyti idealias formas ir net atsikratyti kelių kilogramų, bet ir išsaugoti sveikatą – neapkrautas organizmas lengviau ištvers kaitrą.

3. Apranga – pagal oro sąlygas
Natūralios medžiagos, kitaip nei sintetinės, leidžia kūnui kvėpuoti ir netrukdo vėsti dėl prakaitavimo. Geriausia, kad jūsų drabužiai būtų iš lino, šilko, batisto ir ne itin atviri – tai padės išsaugoti vėsą, be to, apsaugos jus nuo saulės ir padės išvengti nudegimų. Renkitės šviesiai – toks audinys ne taip smarkiai kaip tamsus pritraukia saulės spindulius. Avalynė ir drabužiai neturi būti aptempti: spaudimas trikdo kraujotaką. Ir, žinoma, svarbu nepamiršti galvos apdangalų ir akinių nuo saulės.

4. Mažiau fizinio krūvio
Fizinis krūvis savaime padidina šilumos susidarymą 5 kartus. Organizmas karštuoju metu ir taip nuolat vaduojasi nuo šilumos pertekliaus, išnaudodamas visus savo rezervus. Jeigu jį apkrausite papildomai, pirmiausia kentės širdis. Taigi, stenkitės daugiau vaikščioti gryname ore ir nepamirškite drauge pasiimti buteliuko su vandeniu, paplaukioti vandens telkiniuose. Aktyvesnes sporto treniruotes atidėkite, iki atlėgs kaitra.

5. Normuojame vėsinimąsi
Kondicionieriaus nauda itin juntama tvankiose biuro patalpose, nes temperatūrai kylant aukščiau +26 °C bent vienu laipsniu, žmogaus darbingumas krenta 10 proc. Vis dėlto, jeigu atėję iš lauko nuo prakaito drėgnais drabužiais patenkate į šalto oro srovę, nesunkiai galite susigriebti ir plaučių uždegimą. Be to, nereikėtų labai smarkiai mažinti patalpų temperatūros – skirtumas nuo lauko oro temperatūros neturi viršyti 10 °C.

6. Būtina saugotis saulės smūgio
Saulės smūgis gali ištikti, kai tvyro karštas oras be vėjo, ilgą laiką būnant saulėje, geriant alkoholinius gėrimus ir gausiai valgant per karščius. Jis ištinka nuo stipraus galvos perkaitimo, dėl kurio į ją priplūsta kraujo, išsiplečia kraujagyslės, pabrinksta smegenys. Pirmasis požymis, kad ištiko saulės smūgis, – veido paraudimas ir stiprus galvos skausmas. Po to ima pykinti, svaigti galva, patamsėja akyse ir netenkama sąmonės.

Nukentėjusį nuo saulės smūgio būtina pernešti į šešėlį ir paguldyti taip, kad kojos būtų aukščiau už galvą. Ant kaktos jam galima uždėti šaltą kompresą ir duoti atsigerti vandens. Tada reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Ką daryti, kad per karščius nepaūmėtų ligos?

* Hipertoninė liga.
Reikia būtinai koreguoti kraujospūdį mažinančių priemonių dozes pasitarus su gydančiu gydytoju. Tvyrant karščiams keičiasi kraujagyslių tonusas ir elektrolitų sudėtis kraujyje. Taip pat prarandama daug skysčių per prakaito liaukas. Visi šie veiksniai turi įtakos vartojamo preparato dozėms. Kraujospūdis tokiomis sąlygomis gali ir kilti, ir kristi – tai priklauso nuo bendros sveikatos būklės.

* Išeminė širdies liga.
Tokiems žmonėms, taip pat tiems, kurie buvo patyrę miokardo infarktą, pačiomis karščiausiomis valandomis (nuo 11 val. iki 16 val.) būtinai reikia sumažinti fizinį aktyvumą, nes tuo metu pablogėja miokardo aprūpinimas deguonimi.

* Galvos smegenų patologija.
Žmonėms, kurie patyrė praeinantį smegenų išemijos priepuolį arba insultą, reikėtų nedirbti jokių fizinių darbų pasilenkus (palenkus galvą), pavyzdžiui, poilsiavietėje ar sodo sklype.

* Visos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Sergant šiomis ligomis būtina dozuoti skysčių vartojimą. Kad ir kaip jus kamuoja troškulys, atminkite, kad dėl skysčių pertekliaus gali pakilti arterinis kraujospūdis ir savijauta pablogės. Rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 1–1,5 l vandens per parą.

* Lėtinis tonzilitas, sinusitas.
Priimta manyti, kad troškulį geriausia malšinti lediniais gėrimais, apsipylimais šaltu vandeniu, maudynėmis vėsiame vandens telkinyje. Iš tiesų staigus temperatūrų pokytis gali sukelti lėtinių nosies ir gerklės ligų paūmėjimą.

* Inkstų ligos.
Reikia saikingai mėgautis vandens procedūromis gryname ore ir dozuoti krūvį vandenyje. Būtina riboti ir skysčių vartojimą. Be gydytojo rekomendacijos nevartokite skysčius varančių preparatų, atsargiai gydykitės mineraliniais vandenimis, inkstus gydančių žolių nuovirais.

* Venų varikozė, tromboflebitas.
Kraujas per karščius sutirštėja, padidėja krūvis venoms – atitinkamai kyla komplikacijų grėsmė. Staiga keliantis iš sėdimos padėties iškyla trombo atitrūkimo grėsmė. Reikia leisti kojoms kuo daugiau pailsėti, mūvėti elastines kojines ir pan., naudoti tinimus mažinančius gelius ir kremus.

* Kraujavimai moterims.
Tokioms moterims reikėtų atsargiai vartoti kraujavimą stabdančias žoleles ir preparatus. Kyla trombų susiformavimo rizika, ypač toms, kurios rūko.

* Saulė – draudžiama!
Sergant skydliaukės ligomis, ypač jeigu tai autoimuninis tiroiditas, sergant mastopatija, taip pat turint daug apgamų apskritai nepageidautina būti saulėje. Tai reiškia, kad vaikščioti gryname ore geriausia anksti ryte, apie 9 val., arba vakare.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode" Nr. 14 (2016 m.)