Seimas ketina dar griežčiau reguliuoti nelegalų darbą

Seimas ketina dar griežčiau reguliuoti nelegalų darbą


Seimas linkęs pritarti pataisoms, kuriomis griežtinamos baudos nelegaliai asmenis įdarbinančioms įmonėms, griežčiau reguliuojamas iš Trečiųjų valstybių atvykusių asmenų įdarbinimas. Be to, anot įstatymų paketą teikiančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), būtų sudarytos geresnės sąlygos skolą valstybei turintiems gyventojams.


Šioms socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teikiamoms Užimtumo įstatymo pataisoms bei lydintiems įstatymų projektams parlamentas po svarstymo pritarė antradienį, 97 Seimo nariams balsavus už, 5 parlamentarams susilaikius ir niekam nebuvus prieš.


Balandį šiems siūlymams pritarė ir Seimo Socialinės apsaugos ir darbo reikalų komitetas (SRDK).


Keitimais siekiama, kad Lietuvoje mažėtų nelegaliai dirbančių asmenų skaičius, į sprendimų dėl finansavimo dirbantiesiems priėmimą būtų labiau įtraukta Trišalė Taryba bei kiti socialiniai partneriai, pačios lėšos būtų paskirstomos racionaliau, be to, įsiskolinimų turintys gyventojai būtų labiau skatinami grįžti į darbo rinką, didinama jų būsto apsauga.

REKLAMA


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad įmonėms už nelegalų įdarbinimą būtų nustatyta bauda. Už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį ji turėtų siekti ne mačiau nei trys minimalios mėnesinės algos (MMA) ir būti ne didesnė negu 500 tūkst. eurų. Anot ministerijos, šios sankcijos darbdaviams sumažintų ekonominę naudą įdarbinant asmenis nelegaliai.


Taip pat nelegaliai darbuotoją įdarbinusi įmonė būtų įpareigota išmokėti sutartą atlyginimą. Tai, SADM teigimu, skatintų taip įdarbintus asmenis pranešti apie nelegalų darbą priežiūros institucijoms.


Pasak ministerijos, už tą patį pažeidimą būtų taikomos tokios pačios pasekmės, nepriklausomai nuo to, ar įmonė nelegaliai įdarbino trečiosios, ar kitos šalies pilietį. Tokiai įmonei būtų apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti subsidijas iš valstybės ar Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.


Taip pat pakeitimai nustato vadinamąsias „skolininko atostogas“. Tai reiškia, kad antstolis galėtų nebeišieškoti skolų iš pajamų tų asmenų, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį.

REKLAMA


„Man patinka idėja nustatyti skolininkų atostogas ir iš principo tai yra judėjimas gera linkme. Ir užtikrinti didesnę paskutinio būsto apsaugą taip pat yra svarbu ir reikalinga“, – plenarinių posėdžių salėje svarstant teikiamą įstatymų paketą kalbėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.


Visgi, anot jo, siūlomi išieškojimai iš skolų „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turinčių gyventojų nevyktų efektyviai, nes kol kas šis mechanizmas nėra pakankamai išvystytas gilintis į kiekvieno asmens situaciją.


„Patekimas į antstolių akiratį jau yra pasekmė tos skolos situacijos, kuri susikaupia, ir apsunkina žmogaus gyvenimą. Jeigu kažkas nepasisekė, ar tai verslai, ar galų gale dažnai žmonės dažnai atsiduria sudėtingose finansinėse padėtyse ir dėl depresijos, ir dėl kitų priežasčių, netiks dėl savo grynosios kaltės. Čia svarbu kalbėti apie problemos šaknį“, – aiškino Seimo narys.


Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad paketas užtikrina veiksmingesnę kovą su nelegaliu darbu, ypač – su nereglamentuotu iš trečiųjų šalių atvykusių žmonių įdarbinimu.


„Jeigu mes blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių“, – kalbėjo jis.


Anot ministerijos, 2022 metų duomenys rodo, jog Lietuvos šešėlinė rinka yra viena didžiausių Europoje.


Kaip pranešama, Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 metų rugpjūčio 1 dieną bedarbio statusas buvo suteiktas maždaug 153 tūkst. asmenų.


Tam, kad būtų priimti, už šiuos įstatymų pakeitimus Seimas turės prabalsuoti dar vieną kartą.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)