„Google“ pristatė naujus planus, kaip savo garsiąją paieškos juostą paversti dirbtinio intelekto asistentu, galėsiančiu užsakyti stalą restorane, sekti naujienas ir susisiekti su įmonėmis – jums tereikės tiesiog paprašyti.

Trejus metus vargusi, mėgindama neatsilikti nuo dirbtinio intelekto įrankio „ChatGPT“, „Google“ skuba diegti savas dirbtinio intelekto priemones, naudodamasi dominuojančia padėtimi internetinės paieškos rinkoje.

Bendrovės sukurtos programėlės „Gemini AI“ naudotojų skaičius dabar kiekvieną mėnesį siekia 900 milijonų – dvigubai daugiau nei pernai. Taip pat sparčiai populiarėja dirbtiniu intelektu pagrįsta jos paieškos funkcija „AI Mode“, kuria, kaip teigiama, kas mėnesį visame pasaulyje naudojasi milijardas žmonių.

Antradienį bendrovės „Google“ metinėje kūrėjų konferencijoje, surengtoje netoli bendrovės būstinės Kalifornijos Maunten Vju mieste, generalinis direktorius Sundaras Pichai’us pristatė naują iniciatyvą „Gemini Spark“ – asmeninį dirbtinio intelekto asistentą, kuriuo nuo kitos savaitės galės naudotis aukščiausio lygio abonentai Jungtinėse Valstijose.

Šią vasarą JAV vartotojams bus atnaujinta ir pati paieškos sistema „Google“: bus įdiegti nuolat veikiantys dirbtinio intelekto „agentai“, kurie galės pranešti apie naujienas, užsakyti pramogas ir tvarkyti pirkinių sąrašus.

Tarp kitų paieškos sistemos „Google“ pakeitimų, kuriuos, kaip teigia bendrovė, galima laikyti didžiausiais per pastaruosius 25 metus, bus ir išplėstas paieškos laukelis, kuriame nuo šiol tilps sudėtingesnės užklausos, kurias žmonės naudoja bendraudami su pokalbių robotais.

„Man labai patinka, kad paieška tapo nebe vien atskirų užklausų reikalu, o labiau primena nuolatinį pokalbį, kurio metu vartotojai gauna daugiau informacijos ir susijungia su interneto platybėmis“, – žurnalistams sakė S. Pichai’us.

Daugelis šių funkcijų sukurtos siekiant neatsilikti nuo „agentinio“ dirbtinio intelekto priemonių bangos, per Silicio slėnį nusiritusios po to, kai 2025 m. pabaigoje austrų kūrėjas Peteris Steinbergeris pristatė „OpenClaw“ – platformą, leidžiančią dirbtiniam intelektui užsakyti skrydžius, tvarkyti el. laiškus ir kurti programas pagal tekstines užklausas.

Šių metų pradžioje platformos „OpenClaw“ kūrėją pasamdė „OpenAI“, o technologijų milžinai dabar lenktyniauja, siekdami įdiegti plačiajai vartotojų auditorijai skirtas agentines funkcijas, nepaisydami su tuo susijusių saugumo problemų ir sparčiai augančių skaičiavimo išlaidų.

Siekdama neatsilikti nuo konkurentų „Anthropic“ ir „OpenAI“, „Google“ antradienį taip pat pristatė naujausią savo dirbtinio intelekto modelio versiją – „Gemini 3.5 Flash“.

„Google“ teigia, kad šis modelis, pasižymintis panašiu našumu, veikia keturis kartus greičiau nei geriausi konkurentų modeliai, įskaitant bendrovės „Anthropic“ įrankį „Claude Opus“ ir kompanijos „OpenAI“ sukurtą „ChatGPT 5.5“.

Dabar tai yra numatytasis modelis, diegiamas programėlėje „Gemini“, paieškos režime „AI Mode“ ir kitose sistemos „Google“ paslaugose. Kitą mėnesį turėtų pasirodyti ir galingesnė versija „Gemini 3.5 Pro“.

„Google“ taip pat paskelbė vienoje srityje bendradarbiausianti su bendrove „OpenAI“: siekdama sustabdyti melagingo ar suklastoto turinio plitimą, įrankio „ChatGPT“ kūrėja ėmė naudoti „SynthID“ – bendrovės „Google“ sukurtą priemonę, skirtą dirbtinio intelekto sugeneruotiems vaizdams žymėti akiai nematomais vandens ženklais.

Daugiau jokių „spragt“?

Bendrovės „Google“ plečiamos dirbtinio intelekto funkcijos gali tapti problema naujienų svetainėms ir internetiniams leidėjams.

Siekdama, kad vartotojai naudotųsi tik jos pačios programėlėmis ir įrankiais, „Google“ mažina tikimybę, kad žmonės spaus nuorodas ir eis į išorines svetaines, taip apribodama pastarųjų lankomumą ir pajamas iš reklamos.

Remiantis ieškiniu, kurį prieš bendrovę pateikė žurnalų „Hollywood Reporter“ ir „Rolling Stone“ leidėja „Penske Media“, jau dabar 58 proc. atvejų paieškos sistemoje „Google“ baigiasi vartotojams taip ir nepaspaudus kitos svetainės nuorodos.

Be to, viena didžiausių Europos leidėjų grupių Europos Komisijai pateikė skundą, teigdama, kad sistema „Google“ naudoja naujienų turinį savo dirbtinio intelekto santraukoms kurti, už tai nieko nemokėdama.

Prancūzija yra vienintelė didžioji Europos šalis, kurioje funkcija „AI Mode“ vis dar neveikia ir tebėra karštų bendrovės „Google“ bei Prancūzijos leidėjų ginčų objektas.

Tačiau bendrovės „Google“ teisinės problemos neapsiriboja vien Europa.

2024 m. JAV teismas pripažino ją kalta neteisėtai monopolizavus internetinės paieškos rinką, ir bendrovė vis dar gali būti priversta išskaidyti dalį savo verslo.

Vasario mėnesį Teisingumo departamentas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo bendrovė „Google“ nebuvo įpareigota parduoti savo naršyklės „Chrome“.

Teismo posėdį numatoma surengti ne anksčiau nei metų pabaigoje, o galbūt ir 2027 m.

ELTA, AFP inf.