Gynybos departamentas pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų – 2021 m. egzistavusio lygio, Vašingtonui spaudžiant žemyną labiau pasirūpinti savo paties gynyba.

Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

Pranešime nurodoma, kad, priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje.

Iki pasirodant šiam pranešimui, antradienį JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pareiškė, kad planuojamas 4 tūkst. karių dislokavimas Lenkijoje buvo atidėtas, o ne atšauktas.

„Departamentas galutinį sprendimą dėl šių ir kitų JAV pajėgų dislokavimo Europoje priims remdamasis išsamesne JAV strateginių ir operatyvinių poreikių analize, taip pat pačių mūsų sąjungininkų galimybėmis skirti pajėgas Europos gynybai“, – teigiama Pentagono pranešime.

Sprendimas sumažinti kovinių brigadų skaičių buvo priimtas po to, kai keletą savaičių buvo spėliota, kad Europoje dislokuotos JAV pajėgos gali būti mažinamos, bei Vašingtonui reikalaujant, kad jo sąjungininkai žemyne daugiau investuotų į savo gynybą.

Prezidentas Donaldas Trumpas atrodo esąs pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie nepalaikė JAV pradėto karo prieš Iraną arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų dislokavimo strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.

Gegužės pradžioje Pentagonas paskelbė, kad Vašingtonas iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.

NATO pajėgų Europoje vadas: JAV karių išvedimas iš Europos nekenkia Aljanso gynybai

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas antradienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti iš Vokietijos 5 tūkst. karių nekenkia Aljanso gynybai.

„Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinamumui“, – žurnalistams sakė A. Grynkewichas.

„Sąjungininkams stiprinant savo pajėgumus, Jungtinės Valstijos gali juos atitraukti ir panaudoti kitiems pasauliniams prioritetams, todėl esu labai ramus dėl mūsų padėties“, – pridūrė jis.

Šis staigus Vašingtono žingsnis buvo žengtas įsiplieskus D. Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ginčui dėl karo Irane. Sąjungininkai buvo užklupti netikėtai.

Tačiau D. Trumpo administracija jau kurį laiką sakė Europos šalims, kad Jungtinės Valstijos siekia išvesti pajėgas, nes sutelkia dėmesį į kitas grėsmes visame pasaulyje.

„Turėtume tikėtis, kad laikui bėgant JAV pajėgos bus perdislokuotos, nes sąjungininkai stiprina pajėgumus“, – kalbėjo A. Grynkewichas.

„Negaliu įvardyti konkretaus tvarkaraščio, tai bus kelerius metus truksiantis procesas“, – pažymėjo jis.

Nors Europos NATO narės sumenkino JAV pasitraukimo poveikį, staigus pranešimo pobūdis sustiprino susirūpinimą dėl D. Trumpo įsipareigojimo Aljansui.

JAV prezidentas užsipuolė Europą dėl šios atsako į jo karą su Iranu ir ne kartą pagrasino, kad jis gali svarstyti galimybę trauktis iš NATO.

Europa sieks išsklaidyti nesutarimus šią savaitę Švedijoje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Aljansas ruošiasi liepos mėnesį Turkijoje vyksiančiam viršūnių susitikimui su D. Trumpu, kuriame nori parodyti, kad Europa padidino išlaidas gynybai, jog JAV lyderis būtų patenkintas.

ELTA, AFP inf.