Šių metų kovo mėnesį daug kas piešė savo verslui patį juodžiausią scenarijų, tačiau po keleto mėnesių nuotaikos jau gerokai šviesesnės. Aišku, visko suabsoliutinti nereikėtų, bet tendencijos ne tokios ir blogos. Nors kai kuriems sunkiai pavyko išlaikyti verslą, tačiau kitiems tai buvo nauja pradžia, kuri gali turėti daug prasmių: verslo strategijos keitimo, persiorientavimo ar tiesiog verslo efektyvumo paieškos. Taigi, tie, kurie susikoncentravo į verslo efektyvumo didinimą, peržiūrėjo visas išlaidų rūšis, o ypač darbo užmokesčio sąnaudas – dažniausiai jos yra vienas reikšmingiausių visų sąnaudų sudėtyje.

Be karantino subsidijų nebus ir pokarantininių

Susigaudyti Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo vingrybėse – uždavinys ne iš lengvųjų. Todėl ne visi verslininkai – tiek individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys, tiek ir įmonės žino, kokią valstybės pagalbą gali gauti, siekiant kompensuoti darbo užmokestį. Šiuo klausimu labai padėtų toks algoritmas:

• Ar buvote savo darbuotojams paskelbę prastovas ir kreipėtės į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų? Jeigu taip, tai jums priklauso ir pokarantininės subsidijos, kuomet darbuotojai jau dirba arba yra išleisti kasmetinių atostogų.

• Yra ir kita galimybė gauti valstybės paramą – pasibaigus karantinui, bet tebesitęsiant ekstremaliai padėčiai bei toliau skelbiant darbuotojams prastovas, gauti subsidijas už prastovas ir karantino metu galiojusia tvarka.

Vadinasi, toms įmonėms, kurios darbuotojus buvo išleidę prastovų yra dvi galimybės – ir toliau gauti subsidijas už prastovas, kol tebesitęsia ekstremali padėtis, arba sugrįžus į darbą prastovose buvusiems darbuotojams, kurių darbo užmokestį subsidijavo Užimtumo tarnyba, gauti už juos pokarantinines subsidijas.

Nukentėję nuo Covid-19 subsidijuojami ir po karantino

Jeigu įmonė ar verslininkas buvo įtraukti į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, kurį paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija, tai pokarantinines subsidijas gaus ir tuo atveju, jeigu nebuvo darbuotojams paskelbę prastovų. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės buvo nusprendę viso karantino laikotarpiu leisti darbuotojams išnaudoti susikaupusias kasmetines atostogas, arba darbuotojai turėjo nedarbingumo pažymėjimus dėl savo vaikų, lankančių vaikų darželį ar pradinę mokyklą.

Tokiu atveju nė vienas darbuotojas nebuvo išleistas prastovų, tačiau įmonė vis tiek turės galimybę gauti pokarantinines subsidijas. Svarbu, kad įmonė ar verslininkas būtų įtraukti į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą.

Svarbu nedelsti

Pokarantininių subsidijų laikotarpis gana ilgas – net šeši mėnesiai. Tačiau delsti nereikėtų ir kreiptis į Užimtumo tarnybą vertėtų vėliausiai už liepos mėnesį, nes pokarantininės subsidijos bus mokamos tik iki 2020 metų pabaigos. Vadinasi, jeigu norima gauti maksimalią visų šešių mėnesių valstybės paramą, galima kreiptis tiek pradedant birželio mėnesiu, tiek ir liepos. Praleidus šiuos mėnesius, galima kreiptis ir vėliau – nors pilnai subsidijomis jau nebespėsite pasinaudoti, tačiau kažkiek valstybės paramos vis tiek pavyks gauti.

Subsidijų dydžiai

Jei jūsų darbuotojams jau pasibaigė prastovos ar dalinės prastovos laikotarpis ir jie sugrįžo į darbą arba jiems suteiktos kasmetinės atostogos, tuomet galite kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl pokarantininių subsidijų už tuos pačius darbuotojus. Pokarantininių subsidijų dydis – pirmus du mėnesius po 100 procentų darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau, nei minimali mėnesinė alga (MMA) arba 607 eurai per mėnesį.

Trečią ir ketvirtą mėnesius subsidijos dydis – 50 procentų darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei MMA arba 607 eurai. Penktą ir šeštą mėnesius subsidija jau gerokai mažesnė – 30 procentų nuo darbuotojo algos, bet ne daugiau nei MMA arba 607 eurai.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo alga yra 2000 eurų ir darbdavys kreipsis į Užimtumo tarnybą nuo liepos mėnesio, tai už liepos ir rugpjūčio mėnesius subsidijos suma bus po 607 eurus už kiekvieną mėnesį. Už rugsėjį ir spalį 50 procentų tokio darbuotojo algos būtų 1000 eurų, tačiau subsidijos „lubos“ yra MMA, vadinasi, ir už šiuos du mėnesius bus galima gauti po 607 eurus iš Užimtumo tarnybos. Lapkritį ir gruodį jau reikėtų skaičiuoti tik 30 procentų nuo 2000 eurų, vadinasi subsidija bus po 600 eurų už šiuos du mėnesius.

Subsidijos už pusę darbuotojų

Kai kuriems darbdaviams bus galimybė gauti subsidijas ir už daugiau darbuotojų nei tik buvusius prastovose. Jei esate įtraukti į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, galite gauti subsidijas už pusę likusių darbuotojų, kuriems nebuvo paskelbtos prastovos, jeigu yra daugiau nei 20 darbuotojų. Arba už 10 darbuotojų, kai dirba iki 20-ties.

Pavyzdžiui, jei liepos mėnesį dirba 50 darbuotojų ir 10 iš jų buvo prastovose, kurias subsidijavo Užimtumo tarnyba, tai už likusių pusę arba 20 (50-10=40/2) taip pat bus galima gauti pokarantines subsidijas. Vadinasi, šis darbdavys gaus subsidijas net už 30 darbuotojų – už 10 prastovose buvusių darbuotojų ir už 20 darbuotojų kaip įmonė, kuri įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą.

„Žaliasis sąrašas“

Pilnas šio sąrašo pavadinimas toks: socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašas veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Įmonės, kurios įtrauktos į šį sąrašą pagal vykdomos veiklos klasifikatoriaus kodą, gali gauti net ir dvigubos MMA dydžio subsidiją, jeigu yra nukentėjusių nuo Covid-19 sąraše arba buvo paskelbusios darbuotojams prastovas ir gavo subsidijas.

Tiesa, subsidijos dydžiai kiek kitokie. Už du pirmuosius mėnesius – po 70 procentų nuo darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei dvi MMA arba 1214 eurų. Už trečią ir ketvirtą mėnesius – po 50 procentų nuo darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei dvi MMA arba 1214 eurų, o už penktą ir šeštą mėnesius – po 30 procentų nuo darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei dvi MMA arba 1214 eurų.

Pavyzdžiui, darbuotojo alga 2000 eurų, tai už liepos ir rugpjūčio mėnesius subsidijos dydis gali būti maksimalus – po 1214 eurų, už trečią ir ketvirtą mėnesius – po 1000 eurų, o už penktą ir šeštą – po 600 eurų.

Kaip nepasiklysti?

Sąlygų tikrai labai daug, bet verta gilintis, nes ir valstybės parama nemaža. Ji tikrai gali pagelbėti keliais aspektais: sumažinti darbo užmokesčio sąnaudas – vadinasi gali pagerėti pelningumo rodikliai. Taip pat – išlaikyti reikalingus darbuotojus, nes dalį jų darbo užmokesčio padengs valstybė. Viską apibendrinus matome, kad antrasis 2020-ųjų metų pusmetis gali būti žymiai geresnis nei šių metų pradžia.