Galvojantiems apie naują būstą: kaip keisis kainos Lietuvos didmiesčiuose?

Galvojantiems apie naują būstą: kaip keisis kainos Lietuvos didmiesčiuose?


Tarp nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių daugėja manančiųjų, kad per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos Vilniuje kils, o Kaune mažės, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa.


„Vilniuje ir Kaune vis pastebimiau kyla naujų butų kainos. Naujausia mūsų apklausa atskleidė, kad dėl tolesnės NT rinkos raidos jos dalyvių lūkesčiai šiuose miestuose skiriasi. Vilniuje teigiamas nuotaikas lemia istorines aukštumas siekianti naujo būsto paklausa ir gerėjančios gyventojų galimybės įpirkti naujus butus, o Kaune nuotaikos yra santūresnės dėl to, kad šiame mieste naujų butų kainos per pastaruosius porą metų pastebimai pakilo ir NT rinkos dalyviai šiuo metu nėra įsitikinę, jog naujų butų kainų augimo sparta išliks“, - pranešime sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.


Naujų butų kainų kilimo per artimiausius 12 mėn. sostinės gyvenamuosiuose rajonuose tikisi 38 proc. apklaustųjų - tai penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį. Vertindami Kauno būsto rinkos perspektyvas per artimiausius 12 mėn., 41 proc. rinkos dalyvių prognozavo, kad naujų butų kainos miesto gyvenamuosiuose rajonuose sumažės, o prieš pusmetį besitikinčiųjų, jog jos kris, nebuvo.


Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas. NT rinkos dalyvių apklausa yra papildoma NT rinkos stebėsenos priemonė. Apklausa atliekama du kartus per metus.


Tuo metu pagal antradienį banko „Swedbank“ ekonomistų paskelbtus skaičiavimus, visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas didėjo. Jų teigimu, pagrindinis veiksnys, dėl kurio augo gyventojų galimybės įpirkti būstą, buvo sparčiau nei kainos augantys atlyginimai. Aukštą įperkamumą visose sostinėse taip pat palaikė ir žemos palūkanų normos.

REKLAMA


Kaip teigta pranešime, vertinant pernai metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje rikiavosi Talinas, o Vilnius liko trečias.


„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad Estijos sostinėje Taline būsto įperkamumas pagerėjo 8,5 punkto, Rygoje - 11,9, o Vilniuje - 7 punktais. Atlyginimų po mokesčių (neto) augimas visuose trijuose miestuose buvo labai panašus ir svyravo tarp 9 ir 11 procentų. Būsto kainos praėjusių metų pabaigoje sparčiau augo Taline ir Rygoje apie 2,5 proc., tuo metu Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina augo 0,5 procento“, - pranešime cituotas „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.


Pasak jo, brangiausias būstas buvo Taline, ir čia pernai metų gruodį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1871 eurą. Tuo metu Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1513 eurų, o Rygoje - 1051 eurą.


Pasak V.Šimkaus, metų pradžia Baltijos šalių sostinėms žada gana aktyvius metus būsto rinkoje. Vilniuje ir Rygoje per pirmuosius du mėnesius vidutinis metinis būsto kainų augimas siekė beveik 8 proc. Taline kainos augo nuosaikiau, tai yra, apie 5 proc. Rygoje kainų augimas buvo spartesnis dėl smarkiai šoktelėjusių naujo būsto pardavimų.


Vilnius šių metų pradžioje ypatingai išsiskyrė sandorių skaičiumi per metus, butų pardavimai čia augo 40 proc. Rygoje sandorių skaičiaus augimas siekė 10 proc., kai tuo metu Taline per metus pardavimai krito ir susitraukė dešimtadaliu.


Kaip teigė V.Šimkus, sparčiai augantys atlyginimai visose trijose Baltijos šalių sostinėse sudaro palankias prielaidas aukštam būsto rinkos aktyvumui ir kainų didėjimui. Kita vertus, būsto pasiūla ir naujų pastatytų butų skaičius, nors ir šiek tiek sumažėjo nuo piko praėjusių metų viduryje, išlieka dideli ir, tikėtina, neleis būsto kainų augimui labai smarkiai įsibėgėti.