Rita Bielskė

Pasak sodininko, pirmiausia nuo vaismedžių būtina nukratyti likusius sukamštėjusius obuolių, kriaušių vaisius – mumijas, nes tai yra ligų židiniai. Juos, taip pat kaulavaisių, dažniausiai slyvų, kauliukus (jų minkštimu pasisotino paukščiai) reikia surinkti nuo žemės, išnešti iš sodo ir sudeginti arba giliai užkasti į žemę. Paskui patariama genėti vaismedžius, nupurkšti nuo ligų, sugrėbti sode likusius lapus ir juos sudeginti arba kompostuoti.

Naikinkite amalus. Paprastieji amalai (Viscum album) apsigyvena ant silpnesnių, skurstančių obelų, kriaušių ar kitų vaismedžių šakų ir šaknimis iš savo šeimininko siurbia mineralines medžiagas. Obels ar kito vaismedžio amalų apniktą šaką su amalų kamuoliais geriausia nupjauti ir sudeginti, nes nepašalinus jie plis ir ant kitų vaismedžių, tad bus mažiau vaisių.

Pirmasis purškimas. Pavasarį būtina profilaktiškai nupurkšti ir po medžiais esančius pernykščius lapus ir vaisių liekanas. Pasak sodininko, iki pumpurų brinkimo kovo mėnesį, kai temperatūra pakyla iki 4–5 oC, nupurkškite visus sodo augalus vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) ir karbamido tirpalu. Pavasarinis purškimas šiuo mišiniu skirtas vaismedžių, vaiskrūmių apsaugai nuo įvairių grybelinių ligų (rauplių, dėmėtligės, kokomikozės) bei kovai su šliaužiančiais, čiulpiančiais bei graužiančiais vabzdžiais ir erkėmis. Tai vienas efektyviausių ir mažiausiai žmogaus sveikatai kenkiančių purškimų, nes purškiama ne ant vaisių. 10 litrų vandens ištirpinkite 500–700 g karbamido ir 50–70 g vario sulfato. Be to, karbamidas gerai naikina samanas ir kerpes. Tačiau, jei pumpurai jau išbrinkę, kad jų nenudegintumėte, mažinkite karbamido normą iki 300 g arba šį purškimą atidėkite rudeniui, o pavasarį nupurkškite vien vario sulfatu, kuris nedegina pumpurų.

Tręšimas ir mulčiavimas. „Sukaskite apie vaismedžius ir vaiskrūmius žemę, kad augalų šaknys gautų daugiau deguonies, patręškite ir paskui pamulčiuokite, – sako R. Amšiejus. – Tręškite sodo augalus azotinėmis trąšomis ir kompleksinėmis trąšomis su mažesniu azoto kiekiu (kur N yra 10–12 proc., o P ir K – po 25 proc.), jas įterpkite į žemę. Jauniems vaismedžiams paberkite po 30 g (valgomąjį šaukštą) azotinių trąšų, pavyzdžiui, amonio salietros, o vyresniems, augesniems – po 100 g (saują) išbarstykite aplink rateliu, taip pat išberkite ir kompleksinių trąšų po 30–100 g vaismedžiui.“ Pasak specialisto, geriausia naudoti ilgo veikimo kompleksines trąšas, kurios lėtai tirps ir augalai jas pasisavins pamažu, o azotinės greitai ištirps ir bus pirmiausia pasisavintos.

Pavasarį pasodintus medelius ir vaiskrūmius patręšite vėliau, kai jie prigis, maždaug po 3 savaičių, amonio salietra.

Anot sodininko, patręšus sodo augalus, pomedžius galima mulčiuoti 10–15 cm storio neutralizuotų (pašalinant rūgštis) durpių sluoksniu, kompostine žeme, žvyru, smulkia skalda, smulkinta lapuočių žieve (spygliuočių žievė rūgština), o vasarą – suvytusia nupjauta vejos žole.

Daugiau įdomių ir naudingų straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.