Miško medicina ragina būti gamtoje

Miško medicina ragina būti gamtoje


Kodėl daugeliui labai smagu išsiruošti grybauti, apskritai taip malonu pabūti miške? Telieka šie klausimai retoriniai. Tuo metu japonų mokslininkai, detaliai ištyrinėję buvimo miške ir parkuose poveikį žmogaus organizmui, teigia, kad miškas turi didelį nepanaudotą sveikatinimo potencialą.


Daiva Červokienė


Japonijos miškuose ir parkuose veikia nemažai miško terapijos centrų, šalyje kilusi „širin-joku“ (miško maudynių, arba panirimo į mišką) praktika domina visą pasaulį ir sparčiai populiarėja.
Japonijos miško medicinos mokslų asociacijos prezidentas dr. King Li, 30 metų studijuojantis miško poveikį žmonių sveikatai ir išleidęs knygų apie šią praktiką, pabrėžia, kad paprasčiausi pasivaikščiojimai ir laiko leidimas miške uodžiant jo kvapus, gėrintis medžiais gali smarkiai pagerinti žmonių sveikatą. Jam pavyko moksliškai įrodyti tai, ką intuityviai dauguma puikiai žinome, – miške praleistas savaitgalis ar kelios dienos gerokai pakelia nuotaiką ir stiprina imunitetą, o išsivadavusios iš streso gniaužtų imuninės ląstelės skuba atsikurti ir labai sustiprėja.


Įspūdingi rezultatai

Tyrimai, atlikti su keliomis grupėmis medicinos darbuotojų, kurios prieš miške praleistą savaitgalį ir po to darydavo vienos kitų kraujo ir šlapimo tyrimus, įrodė, kad po savaitgalio imuninių ląstelių aktyvumas ir kiekis gerokai padidėjo. Jis buvo vidutiniškai 56 proc. didesnis net kai tiriamosios grįžo į miestus, ir po mėnesio išliko 23 proc. didesnis nei įprastai.

REKLAMA


Streso hormono adrenalino kiekis pabuvus miške sumažėjo 68 proc. ir taip pat negrįžo į buvusį lygį. Viena diena miške sumažina adrenalino kiekį kraujyje ir kraujospūdį, tas poveikis išlieka savaitę. O pasivaikščiojus mieste adrenalino kraujyje sumažėja, bet kitą dieną to efekto nebelieka. Kraujospūdis ir pulsas pasivaikščiojus miške taip pat nukrinta daug labiau negu vaikštinėjant mieste.

Vadinasi, buvimas miške mus veikia labai įvairiapusiškai: mažina adrenalino kiekį, gerina parasimpatinės sistemos veiklą, kuri atsakinga už organizmo atsigavimą ir poilsį, subalansuoja nervų sistemos aktyvumą, mažina stresą, kartu ir pykčio, depresijos, nerimo, nusivylimo simptomus. Pasivaikščiojus miške pagerėja gerojo baltymo adiponektino, veikiančio kraujagyslių sienelių regeneraciją, lipidų apykaita, padidėja jų kiekis, pagerėja miegas, atmintis, gebėjimas susikaupti, atsiranda daugiau energijos.


Recepto detalės

Dr. King Li patarė tiems, kurie turi laisvą dieną ir nori sustiprinti sveikatą, pasivaikščioti miške po 2 valandas ryte ir vakare nueinant maždaug po 2,5 km. Pirmiausia reikia rasti vietą, kuria patinka vaikščioti. Tada būtina palikti namie telefoną, fotoaparatą ir eiti giliai kvėpuojant, kur veda kojos ir ragina juslės. Svarbu neskubėti, giliai ir ramiai kvėpuoti, o priėjus gražią vietą sustoti ar atsisėsti pailsėti ir pasigrožėti gamtovaizdžiu, atsigerti. Po pasivaikščiojimo miške patariama išsimaudyti šiltose versmėse ar pirtyje – tai dar padidina imuninės sistemos aktyvumą.

REKLAMA


Dr. King Li akcentuoja, kad reikėtų panirti į aplinką visomis juslėmis: pasidžiaugti medžių, augalų žiedų spalvomis, atkreipti dėmesį į kvapus, įsiklausyti į garsus – medžių šlamėjimą, paukščių balsus. Svarbu prieiti prie patikusio medžio; paliesti žievę, paspaudinėti ją stipriau, prisiglausti prie kamieno rankomis ar visu kūnu, pastovėti 5–10 min., pasikalbėti su juo: „Sveikas, gėriuosi tavo jėga, žalumu, tyliu šlamėjimu...“ Gerai būtų pakramtyti jo vaisių, uogų ar lapą, smilgos kotelį.


Kvapas


Pasak miško maudynių praktikos pradininko, pasivaikščiojimas miške yra intensyvi aromaterapijos sesija. Tyrimai įrodė, kad miško eteriniai aliejai didina su svetimkūniais ir vėžiu kovojančių imuninių ląstelių ir baltymų aktyvumą, mažina streso hormonų lygį ir kraujospūdį, pagerina miegą ir nuotaiką, harmonizuoja nervų sistemą.

„Aromaterapija yra rimta medicina. Norint ja tinkamai pasinaudoti miške pakanka tiesiog giliai kvėpuoti – įkvėpti, iškvėpti ir tuo mėgautis. Visžaliai augalai: pušys, kedrai, eglės ir kiti spygliuočiai – išskiria daugiausia eterinių aliejų ir yra didžiausi fitoncidų gamintojai, tad jų poveikis žmogaus organizmui yra didžiausias. Tačiau tokį sveikatai naudingą kvapą skleidžia ne tik medžiai. Dirvožemis, daug mažų augalų veikia panašiai“, – teigia dr. King Li.


Patalpoje jis pataria naudoti aromaterapiją: šlakstyti eterinius aliejus arba paskleisti juos drėkintuvu, deginti natūralių medžiagų smilkalus, žvakes.


Regėjimas


Pasak dr. King Li, miško aplinkoje sutelkęs dėmesį žmogus tampa kitoks – ramesnis, be įtampos. Jis pabrėžia, kad natūralus gamtos grožis ramina, padeda atsipalaiduoti žmogaus protui. Tai veikia žmogui įdėjus minimaliai pastangų arba visai be jų – tereikia leisti žvilgsniui krypti ten, kur jis nori. Tada mūsų dėmesio neblaško nereikalingi protą jaukiantys vizualiniai dirgikliai, nurimsta galvoje besisukančių minčių apie darbus, santykius, įvairias bėdas karuselė.

Klausa



Gamta nėra vien tylos oazė, bet ji ir nėra triukšminga. Dr. King Li pataria klausytis miško garsų – medžių šlamesio ir paukščių čiulbėjimo, krankimo, vėjo, šiurenančio medžių šakas, lapus, vandens čiurlenimo ir kt.


„Klausykitės garsų, atplaukiančių visomis kryptimis, geriausia – užsimerkę, kad išgirstumėte daugiau. Ši gamtos simfonija žmogų ramina, nutildo painių minčių gaudesį galvoje, jas išvalo. Būnant miške, tarp gražių medžių, kur oras gaiviai kvepia, žmogaus vidinių minčių erzelis, o su juo kartu ir ego pradeda rimti“, – moko dr. King Li.


Grįžus iš miško gydytojas pataria kartais pasiklausyti gamtos garsų, paukščių balsų įrašų – visa tai prieinama internete nemokamai.


Lietimas


Medžio palietimas, prisiglaudimas prie jo taip pat gali netikėtai gerokai raminti. „Tęskite pažintį su medžiu. Palieskite jį. Visai nereikia jo apkabinti ar prisiglausti – pakanka pajusti lapo ir spyglio, seno ir jauno medžio kamieno tekstūros skirtingumą, galbūt tarp pirštų patrupinti yrančios medžio žievės gabalėlį, sumaigyti aksominį lapą ir nusiavus batus pajusti žemę po kojomis. Miško maudynių tikslas yra kuo labiau susilieti su gamta, o prisilietimas stiprina ryšį.


Skonis


Japonų mokslininkas primena, kad miškai yra pilni delikatesų – tai uogos, grybai, medžių pumpurai ir lapai, daugybė augalų, tinkančių arbatoms ar sriuboms ruošti. „Visų jų galima po truputį paragauti, žinoma, pirma pasidomėjus, ar tose vietose nėra nuodingų augalų“, – pataria dr. King Li.


Pabandę pakramtyti medžio vaisiaus ar lapo, žolės stiebelį, nusiskynę ir suvalgę uogų pajuntame ir miško skonį. Pasistenkime sutelkti į jį dėmesį, pasimėgauti šiuo pojūčiu.


Paslaptingasis šeštas pojūtis

Mokslininkas pabrėžia, kad natūralioje gamtoje gera stebėti saulėtekį ar saulėlydį, kalnus, jūros bangų mūšą, žvaigždes. Medžiai gali gyventi šimtus ar tūkstančius metų. Pabandykime kuo detaliau įsivaizduoti jų gyvenimą per audras, karus ir kitus sunkumus. Tada ir mūsiškis atrodys paprastesnis.
„Gal miškas šnabžda perduodamas ir savo, ir mūsų protėvių per šimtmečius sukauptą išmintį“, – pažymi dr. King Li, skatindamas žmones pamatyti medžius kaip savo šeimos dalį ir artimuosius.

REKLAMA


Į klausimą, kiek laiko reikėtų skirti maudynėms miške, dr. King Li atsako: „O kiek laiko turite? Savaitės tokios maudynės būtų fantastiškas dalykas. Tačiau 4 valandos taip pat yra daug, o 2 valandos – jau nemažai. Pasinaudokite ir keliomis minutėmis – stebėkite kad ir vieną medį pro langą ar savo kambarinę gėlę.“


Daugiau įdomių straipsnių rasite žurnaluose „Savaitė“ ir „Namie ir Sode“.