Nepageidaujami sodybos svečiai - vapsvos

Nepageidaujami sodybos svečiai - vapsvos


Šiemet mažiau uodų, užtat gausu aplink zujančių vapsvų. Jos siaučia uogynuose ir soduose, gadina derlių, neduoda ramybės tiek prisėdus užkąsti lauke, tiek namuose, jei tik būna atviri, tinklelio neapsaugoti langai. Su šių vabzdžių draugija susitaikyti nelengva.


Meilė Taraškevičienė


Piktesnės, kai karšta


Antroje vasaros pusėje iki tol ramiai tūnojusios savo lizduose išskrenda vapsvos ir širšės. Jos savo lizdus gali susiregzti netoli žmonių: pastatų plyšiuose po stogais, aukštose palėpėse, ūkiniuose ar pagalbiniuose pastatuose, sienų plyšiuose. Jų tikslas – susiporuoti ir pratęsti savo giminę. Šie vabzdžiai yra dideli ėdrūnai. Jų gausu sode ir uogyne, taip pat bet kur, kur tik jie užuodžia maistą.


Lietuvoje gyvena apie 20 vapsvų rūšių, iš jų labiausiai paplitusios paprastosios vapsvos, germaninės vapsvos ir širšės (širšuolai). Kaip atskirti šiuos vabzdžius? Pirmiausia širšės – gana didelės. Jos būna iki 4,5 cm ilgio. Šiek tiek skiriasi šių vabzdžių spalva. „Vapsvų yra daug rūšių: ir juodų, ir geltonų, o širšės – vienos iš vapsvų, tik jos yra pačios didžiausios, – teigia UAB „Sveikata ir higiena“ direktorė Nomeda Morkūnienė.


– Kiekvienais metais vapsvų ir širšių būna nevienodai daug. Jeigu žiema šilta, tada peržiemoja daug ir stiprių motinėlių, o jeigu vasara karštesnė, širšės ir vapsvos būna aktyvesnės ir agresyvesnės. Kai vaisių derlius geras, jų taip pat būna daugiau. Širšės ir vapsvos tampa ypač pavojingos vasaros pabaigoje. Padidėjus jų kolonijoms, vabzdžiai maisto pradeda ieškoti didesnėje teritorijoje, todėl susidūrimas su žmonėmis tampa dažnesnis.“

REKLAMA


Gali gelti daug kartų


Šiems vabzdžiams gal ir nejaustume antipatijos, jei jų įkandimai nebūtų tokie skausmingi ir pavojingi, ypač alergiškiems žmonėms. Svetainės „Sveikata ir higiena“ pateiktais duomenimis, nuo širšių, bičių ir vapsvų įgėlimo kasmet miršta nuo 3 iki 50 žmonių iš 100 milijonų gyventojų. Pavyzdžiui, vien tik JAV nuo bičių įgėlimo vidutiniškai miršta 53 žmonės ir tai yra didžiausias procentas gyvūnų sukeliamų mirčių. Apie 2–3 procentai planetos gyventojų yra alergiški vabzdžių nuodams, kurie gali sukelti mirtį. Tyrimais įrodyta, kad jautresniems žmonėms širšių įgėlimas yra 3 kartus stipresnis už įprastos vapsvos įgėlimą.


Pasak N. Morkūnienės, vapsvos kiek mažiau agresyvesnės negu širšės. Šie vabzdžiai nepalieka geluonies, todėl gali gelti daug kartų. Jeigu įgėlė bent vienas iš minėtų vabzdžių, reikia kuo greičiau bėgti iš tos vietos, nes išskirti aliarminiai feromonai gali sukelti dar didesnį jų agresyvumą ir netrukus galima sulaukti didelės įpykusių vapsvų ar širšių atakos.


„Kiekvienas žmogus į šių vabzdžių įgėlimus reaguoja skirtingai, – sako direktorė. – Ne visada ir ne visiems įgėlimai taip lengvai praeina, o alergiškiems žmonėms paprastai ji pasireiškia skausmu, niežėjimu, patinimu. Jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams, reakcija išryškėja praėjus pusvalandžiui, kartais neprireikia ir tiek laiko.

REKLAMA


Atsiranda sisteminė alerginė reakcija: dilgėlinės požymiai ne tik įgėlimo vietoje, karštis, nerimas, padų, delnų, odos niežulys, lūpų, akių vokų, ryklės tinimas, kraujospūdžio kritimas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Labai pavojinga, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį, pavyzdžiui, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių.


Vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus ir žmogus pradeda dusti. Jei žmogus nealergiškas, gali jausti tiesiog skausmą, tvinksėjimą ir gėlimą įkastoje vietoje. Tokiu atveju įkandimo vietą reikėtų gerai nuplauti muilu, kad nepatektų infekcija. Praverstų tą vietą pašaldyti ledo gabalėliu. Yra daugybė medikamentų, skirtų gėlimui ir niežėjimui nuslopinti.“


Patiems kovoti – pavojinga


Vapsvos ir širšės ypač daug žalos padaro sodininkams ir uogų augintojams gadindamos derlių. Gal šie visaėdžiai vabzdžiai teikia ir kokią nors naudą, todėl ir nereikia siekti visų išnaikinti? N. Morkūnienės teigimu, širšuolai medžioja vabzdžius ir neša lervoms (iš kurių vėliau išsivysto darbininkės), tačiau patys jų neėda.


„Širšuolai maitindami lervas medžioja ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros metu, tad lervos minta ir naktiniais vabzdžiais, – pasakoja pašnekovė. – Kiekvienas širšuolas per dieną sunaikina maždaug penkias muses.“


„Sveikatos ir higienos“ specialistai pamačius vapsvą ar širšę pataria elgtis ramiai, nesigąsdinti ir nemosikuoti rankomis. Pasak jų, vabzdžiai paprastai gelia tik gindamiesi. Jeigu į patalpą įskrido vienas vabzdys, nereikėtų bijoti. Susirūpinti reikėtų, jeigu vabzdžiai į vidų lenda dažnai arba skrenda ne po vieną. Vadinasi, netoliese yra lizdas.



„Nereikia patiems kovoti su geliančiais vabzdžiais, nes tai pavojinga sveikatai, – įspėja specialistai. – Jei kliudai lizdą, prasideda masinis puolimas. Be to, naikinant patiems šiuos vabzdžius reikia išmanyti ir jų paros gyvenimo ciklą, nes kitaip jūsų pastangos bus bevaisės. Todėl visada reikėtų kviestis profesionalią pagalbą ir naikinimo darbus patikėti jiems. Reikėtų žinoti, kad uodus atbaidantys purškalai nei vapsvų, nei širšių neveikia.“


Kai vapsvų yra labai daug, o nežinote, kur kreiptis pagalbos, suskubkite pastatyti gaudyklių. Paimkite plastikinį butelį ir nupjaukite jo kaklelį, apverskite jį ir įstatykite tarsi piltuvą į likusią butelio dalį, kurioje yra pasaldinto vandens ar rūgtelėjusios uogienės. Nuolat maisto ieškančios vapsvos netrukus atsidurs mirtinuose spąstuose.


Daugiau įdomių ir naudingų straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.