„Daržo ananasas“ – būtent taip kai kuriose šalyse vadinamos, atrodytų, nieko bendra su ananasais neturinčios daržovės – ropiniai kopūstai. Daržininkams jie patinka dėl trumpo vegetacinio periodo: pasėjai ir po dviejų mėnesių turi derlių.

Ropiniai kopūstai – tai baltagūžių kopūstų giminaičiai, išvaizda panašesni į ropes, todėl paprastai vadinami kaliaropėmis. Ropinių kopūstų skonis primena kopūsto šerdį, tačiau jie sultingesni, švelnesni ir saldesni. Ropiniai kopūstai yra viena iš vertingiausių kopūstų rūšių, be to, seniai pripažinti mūsų kaimynų Europoje, todėl galėtume ir mes daugiau jų auginti.

Rūpi ir pirmtakai, ir kaimynai

Auginti ropinius kopūstus nėra sudėtinga. Kaip ir daugeliui daržo kultūrų, jiems turi reikšmės, kas dirvoje augo prieš juos ir kas auga greta. Tinkamiausi ropinių kopūstų priešsėliai – morkos, burokėliai, bulvės, svogūnai, agurkai ir įvairios kitos kultūros, išskyrus kopūstines. Geriausia vieta augti yra ten, kur augo organinėmis trąšomis tręštos daržovės. Ropinius kopūstus galima auginti prieš ir po ankstyvųjų žalumynų.

Bene geriausi ropinių kopūstų ir visų kopūstinių daržovių draugai yra salierai – jie nuvaiko kopūstinius baltukus. Vienintelė bėda, kad abiem daržovėms reikia nemažai erdvės, todėl tarp ropinių kopūstų ir salierų eilių rekomenduojama palikti 50–60 cm tarpus. Ropiniai kopūstai gali augti vienoje lysvėje su salotomis, agurkais ir pan.
Dirva ne svarbiausia, bet...

Nors dirva nėra lemiamas veiksnys, geresnis derlius užauga derlingoje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Geriausia yra lengva, humuso turtinga dirva. Svarbiausia, kad ji nebūtų rūgšti. Rūgščioje dirvoje ropiniai kopūstai gali išvis neauginti ropelių, todėl žemę būtina kalkinti ir patręšti didesniu kalio kiekiu.

Vietoj kalio trąšų galima naudoti medžio pelenus. Be to, ruošiamą dirvą rekomenduojama patręšti mėšlu arba kompostu, įterpiant kartu mineralinių trąšų. Taupūs daržininkai siūlo trąšų berti tiesiog į daigams sodinti paruoštas duobutes. Į duobutę dedama perpuvusio mėšlo arba komposto, suberiama 1 arbatinis šaukštelis superfosfato arba nitrofoskos, 2 šaukštai pelenų ir viskas labai gerai sumaišoma su dirvožemiu.

Ir sėjami, ir sodinami

Ropiniai kopūstai auginami ir daigais, ir tiesiai sėjami į dirvą. Tai priklauso nuo to, kada norima sulaukti derliaus. Ankstyvam derliui turime užsiauginti daigų. Tam derėtų rinktis ankstyvąsias ropinių kopūstų veisles. Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje šiltnamiuose arba ten laikomose dėžutėse 1 cm gylyje. Sėkloms sudygti reikalinga +18–20 °C temperatūra, o vėliau ji gali būti ir žemesnė – apie +12 °C. Pasodinus pirmuosius daigelius, galima vėl pasėti sėklų. Sėja gali būti kartojama kas 3–4 savaites 3 kartus – tada iki pat rudens galima turėti šviežių ropinių kopūstų.

Daigeliai sodinami, kai jie turi 4 ar 5 lapelius, peraugę daigai linkę žydėti. Jei šalnų pavojus nepraėjo, daigelius geriau uždengti daržo plėvele arba sodinti šiltnamyje. Šaltu oru ropiniai kopūstai nustoja augti, nors patys daigeliai gerai ištveria nedideles šalnas. Prieš sodinant į atvirą gruntą daigelius galima šiek tiek pagrūdinti, tačiau nevalia jų laikyti žemesnėje nei +8 °C temperatūroje ilgiau kaip 3–4 dienas.

Ropiniai kopūstai sodinami paliekant 15–20 cm tarpus tarp augalų ir 30 cm – tarp eilių. Vėlyvesnių veislių ropinius kopūstus, išauginančius daugiau didesnių lapų, reikia sodinti dar rečiau: tarp eilių – 50 cm, o tarp augalų – 20–25 cm. Labai svarbu nesusodinti daigų per giliai, nes neišaugs geri stiebagumbiai. Ropiniai kopūstai sodinami labai sekliai: šaknys turi būti žemės paviršiuje, vos užpiltos žemėmis.

Kai sėjama tiesiai į dirvą, pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui augaliukai retinami kas 7–8 cm. Kai daigų lapai ima liestis, retinama antrą kartą ir tada kiekvienam augalui paliekama apie 20 cm. Išrautus daigelius galima susodinti kitoje lysvėje.

Rūpestingas šeimininkas – skanūs ropiniai kopūstai

Svarbiausia ropiniams kopūstams – reguliarus laistymas. Kai šioms daržovėms trūksta vandens, stiebagumbiai sutrūkinėja ir įgyja nemalonų „medinį“ skonį. Tam, kad vaisiai užaugtų skanūs, ropiniai kopūstai turi augti tolygiai, o tai užtikrina kuo pastovesnė temperatūra ir nuolatinė drėgmė, todėl rekomenduojama lieti labai dažnai ir po nedaug.

Ropiniai kopūstai tręšiami du kartus per vegetaciją. Tręšti galima organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (vienanarėmis, kompleksinėmis ar trąšų mišiniais). Kaip trąšos ir profilaktinė priemonė nuo kenkėjų tinka pelenai – jais augalai apibarstomi nors kartą per savaitę.

Stiebagumbį ropiniai kopūstai pradeda formuoti užauginę 7 ar 8 lapus ir toliau auga labai greitai. Augimo laikotarpiu dirvą būtina nuolat purenti, nes nuo to priklauso stiebagumbių sultingumas. Pradedančius auginti stiebagumbį ropinius kopūstus reikia apkaupti.

Ropiniai kopūstai, kaip ir kitos kopūstinės daržovės, dažnai serga šaknų gumbu, kurį sukelia kopūstinis gumbagrybis. Ši liga daugiausia žalos padaro, kai dirva yra rūgšti. Pirmieji ligos požymiai – vietomis sustorėjusios daigų šaknelės. Jei pastebėsite ant šaknų mažų gumbelių, nesodinkite tokių daigų – jie, ko gero, yra pažeisti šaknų gumbo ar nematodų. Rečiau ropinius kopūstus užpuola kopūstinės musės. Nuo jų mažiausiai kenčia ankstyvos sėjos ropiniai kopūstai.

Daugelis ropinių kopūstų veislių pasižymi greita branda – 65–70 dienų. Vėlyvosios veislės subręsta maždaug per 120 dienų. Ropiniai kopūstai laikomi subrendusiais ir tinkamais vartoti, kai užaugina 7–10 cm skersmens ropeles, sveriančias apie 90–120 g. Nuimant rudeninį derlių ropiniai kopūstai raunami su šaknimis, lapai apipjaustomi ir paliekamas maždaug 2 cm kotelis. Ropinius kopūstus apie mėnesį galima išlaikyti šaldytuve – jie nesugenda. Norint išlaikyti ilgiau, jie dedami į vėsų (0–1 °С) ir drėgną (90–95 proc.) rūsį ir apipilami smėliu.

Parengta pagal žurnalą “Namie ir sode”