Didžiosios dilgėlės

Didžiosios dilgėlės – kone natūralūs polivitaminai. Jose daug vitamino C, B grupės vitaminų, provitamino A, flavonoidų, tanidų, baltymų, krakmolo, cukraus, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, geležies druskų, mikroelementų.

Vertingiausi yra dilgėlių lapai anksti pavasarį. Juose vitamino C ne mažiau nei juoduosiuose serbentuose. Vaistams renkami dilgėlių lapai, šaknys ir sėklos. Liaudies medicinoje dilgėlės – vaistas nuo daugelio ligų. Dilgėlėse esančios veikliosios medžiagos padeda gaminti hemoglobiną ir eritrocitus, gerina medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą, mažina cukraus kiekį kraujyje, malšina uždegimą, teigiamai veikia kasą, šlapimo pūslę, normalizuoja menstruacijų ciklą, gelbsti menopauzės metu, užkietėjus viduriams.

Dilgėlių nuoviras tinka skalauti gerklei sergant angina, parodontoze, o arbata lengvina prostatos negalavimus, padeda varginant nervų priepuoliams, podagrai. Anksčiau žmonės šviežiomis dilgėlėmis plakdavo skaudamas vietas, ypač kamuojant reumatui, radikulitui.

Dilgėlės – vertingas maisto produktas. Tinkamiausios maistui yra 10–15 cm aukščio jaunos dilgėlės. Iš jų verdama sriuba, ruošiami įdarai, troškiniai, salotos ir kiti patiekalai. Prieš gaminant jas reikia nuplikyti verdančiu vandeniu. Iš jaunų dilgėlių galima išsispausti sulčių. Jas patariama atskiesti vandeniu santykiu 1:10. Skiestų sulčių rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Beje, dilgėlės tirština kraują, todėl vyresni žmonės jų vartoti turėtų atsargiai.

Paprastosios kiaulpienės

Paprastųjų kiaulpienių lapuose yra vitaminų C ir B2, provitamino A, karotenoidų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, cholino, asparagino, šaknyse – inulino, cukraus, organinių rūgščių, cholino, mineralinių medžiagų. Itin svarbus – inulinas, labai naudingas sergantiesiems cukriniu diabetu.
Kiaulpienių šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą, tulžies, šlapimo skyrimąsi ir laisvina vidurius.

Kiaulpienių preparatais gydomos kepenų ir tulžies pūslės ligos, gastritas, vidurių užkietėjimas, kolitas, hemorojus, tirpdomi inkstų ir tulžies pūslės akmenys. Manoma, kad kiaulpienių sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo organizmą, malšina sąnarių skausmus, ypač sergant podagra, atkuria pažeistas ląsteles. Jos vartojamos nuo egzemos, šunvočių, pigmentinių dėmių. Sergant ateroskleroze ir norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje patariama vartoti kiaulpienių šaknų miltelių.  

Pavasarį kasdien reikėtų suvalgyti 5–10 jaunų kiaulpienių lapelių, o joms pradėjus žydėti – 5–10 žiedų. Jie yra kartūs, bet to nereikia bijoti: kartumas – sveikata. Gamindami salotas, kiaulpienių lapus užmerkite šiltame pasūdytame vandenyje ir palaikykite 30 min., kad nebūtų kartūs. Iš kiaulpienių žiedų gaminami medus ir uogienė, šviežių žiedų dedama į salotas, tyres, troškinius, sriubas. Žiedų pumpurai ir marinuojami.

Nors daug kas garšvas laiko įkyriomis piktžolėmis, jos – puikus vaistas, vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Garšvų šakniastiebiuose, lapuose ir žieduose yra vitamino C, provitamino A, geležies, vario, mangano, titano, boro, eterinio aliejaus. Garšvos padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, pašalinti įvairias kenksmingas medžiagas, neutralizuoja per didelį organizmo rūgštingumą, palankiai veikia kepenis, inkstus, gelbsti nuo sąnarių uždegimo, reumato, artrito, podagros, Bechterevo ligos, aukšto kraujospūdžio, vidurių užkietėjimo. Garšvų lapų kompresais gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos kūno vietos, sunkiai gyjančios žaizdos.

Garšvų galima dėti į salotas, sriubas (jau išvirtas), košes. Tiesa, šiems augalams būdingas aštrokas savitas kvapas, tad kai kam jie nepatinka. Maistui ir vaistams jauni garšvų lapai skinami mažesni nei plaštakos aukščio, kol augalai dar nepražydę. Vėliau pakinta jų skonis, didėja vidurių laisvinamasis poveikis. Šviežios garšvų sultys (jas tinka maišyti su kitų pavasarinių augalų sultimis) – vertinga tonizuojamoji priemonė.

Sveikatai gerinti
Medžiagų apykaitai gerinti
Šaukštą smulkintų kiaulpienių lapų užpilkite stikline degtinės ar spirito, palaikykite 2 savaites, tada nukoškite. Antpilo gerkite 3 kartus per dieną po 30 lašų prieš valgį 2–3 savaites. 

Šviežios augalų sultys 
Iš pavasarinių augalų išspauskite sulčių. Vandeniu santykiu 1:1 skiestų sulčių gerkite po 2 šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį. Tai pagerins virškinimą, kepenų veiklą, padės įveikti mažakraujystę ir avitaminozę. Sultis galima laikyti šaldytuve iki savaitės (įpylę truputį degtinės išlaikysite ilgiau, o užšaldytas galėsite vartoti visus metus).

Dilgėlių antpilas
Šaukštą smulkintų dilgėlių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 15 minučių, tada nukoškite. Gerkite po 2 šaukštus 3 kartus per dieną.

Kasos uždegimui gydyti
Žydinčių kiaulpienių kotelius sukarpykite ir išdžiovinkite tamsioje vietoje. Šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens ir leiskite valandą pritraukti. Gerkite pusę valandos prieš valgį 3 kartus per dieną.

Patiekalai
Salotos su kiaulpienėmis
Sauja kiaulpienių lapų, svogūnų laiškų, 2 ridikėliai, virtas kiaušinis, šaukštas majonezo, grietinės ar aliejaus, žiupsnelis druskos.
Kiaulpienių lapus pamirkykite sūdytame vandenyje 30 min., paskui smulkiai supjaustykite, sumaišykite su smulkintu kiaušiniu, svogūnų laiškais, ridikėliais, pasūdykite ir pagardinkite majonezu, grietine ar aliejumi.

Dilgėlių salotos su kiaušiniais
100 g dilgėlių lapų, 2 virti kiaušiniai, 30 g grietinės ar majonezo, žiupsnelis druskos, maltų pipirų.
Dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu, susmulkinkite, įberkite prieskonių, apdėkite kiaušinių griežinėliais ir užpilkite grietine ar majonezu.

Pavasarinių žolių salotos
Po saują kiaulpienių ir garšvų lapų, svogūnų laiškų, po šaukštą aliejaus ir citrinų sulčių, žiupsnelis druskos, mėgstamų prieskonių, česnako skiltelė.
Molinį indą ištrinkite česnaku, sudėkite smulkiai pjaustytus svogūnus, kiaulpienes ir garšvas, pasūdykite, pagardinkite prieskoniais, užpilkite aliejaus ir citrinų sulčių mišiniu. Galima paskaninti šviežiais pomidorais ar pomidorų padažu.

Pavasarinių augalų troškinys
Pora saujų pavasarinių augalų (dilgėlių, garšvų, builių, kiaulpienių, laukinių česnakų), lydyto sviesto ar grietinės, žiupsnelis druskos.
Žalumynus nuplaukite ir susmulkinkite, patroškinkite su lydytu sviestu ar grietine, pagardinkite druska, galite įberti maltų sėmenų. Troškinys tinka su lietiniais, virtomis bulvėmis, košėmis, duona.

Dilgėlių kukuliai
250 g dilgėlių lapų, 0,5 kg virtų bulvių, 2–3 šaukštai miltų, kiaušinis, žiupsnelis mėgstamų prieskonių, druskos, krapų.
Bulves ir dilgėles sumalkite, suberkite miltus, įmuškite kiaušinį, pagardinkite druska, prieskoniais ir viską išmaišykite. Padarę norimo dydžio kukulius dėkite į pasūdytą verdantį vandenį ir virkite, kol iškils į paviršių. Išvirtus apibarstykite krapais. Valgykite su grietine, jogurtu ar padažu.

Garšvų kotletai
Po 100 g garšvų ir kopūstų lapų, 50 g džiūvėsių, kiaušinis, 2 šaukštai aliejaus, šaukštas miltų, druskos, žiupsnelis mėgstamų prieskonių, po kelis petražolių, krapų, salierų lapelius.
Garšvas ir kopūstų lapus nuplikykite, smulkiai supjaustykite, suberkite tarkuotus džiūvėsius, pagardinkite prieskoniais (ypač tinka bazilikai), druska, įmuškite kiaušinį, įpilkite apie pusę stiklinės vandens, viską išmaišykite ir formuokite nedidelius kotletus. Kepkite keptuvėje ar orkaitėje maždaug 10 min. Kotletus užpilkite padažu: keptuvėje pašildykite aliejų, jame išsukite miltus ir įberkite smulkintų žalumynų.

Pavasarinė sriuba
Po 50 g dilgėlių lapų ir rūgštynių, morka, svogūnas, po 2 šaukštus kvietinių miltų ir sviesto, grietinės, žiupsnelis druskos, maltų pipirų, lauro lapas.
Dilgėles nuplikykite, supjaustykite, 5 min. patroškinkite su sviestu ir suberkite miltus. Morką ir svogūną susmulkinkite, pakepinkite su sviestu. Į verdantį vandenį ar sultinį sudėkite dilgėles, daržoves, įmeskite lauro lapą ir virkite 20 min. Prieš baigdami virti sudėkite rūgštynes, pagardinkite prieskoniais. Prieš patiekdami sriubą paskaninkite grietine.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“