Kovojame su daigų ligomis

Kovojame su daigų ligomis


Kambaryje užsiauginti sveikų ir tvirtų daigų nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti to nebandžiusiems. Tokiu metų laiku trūksta šviesos, dėl šildančių radiatorių oras tampa per daug sausas ir daigeliams iškyla pavojus įsisirgti daugybe grybinių ir bakterinių ligų.


Lina Vaigolė


Daigus pažeidžiančių ligų yra gana daug, tačiau keletas jų yra labiau paplitusios ir dažniau pasitaikančios. Priminsime, jog bet kuriai daigų ligai kur kas paprasčiau užkirsti kelią negu ją išgydyti.


Juodoji kojelė, arba diegavirtė


Šią daigų negalią žino kiekvienas, kas bent kartą mėgino ant palangės užsiauginti daigų. Tai labai agresyvi grybinė infekcija, išliekanti dirvoje ilgus metus.


Jei prisikasite žemių iš daržo ir pasėsite sėklas prieš tai nedezinfekavę substato (neiškaitinę, neužšaldę ir pan.), tai ir į dėžutes, ir į popierines stiklinaites ar į bet kokį indą, kuriame augs daigai, tikėtina, įnešite užkratą. Jis tyliai lauks savo valandos, kol pernelyg gausiai palaistysite daigus ar padidinsite temperatūrą patalpoje labiau, nei įprasta, o tada jau smogs. Sergančio daigo šaknies kaklelis arba apatinė stiebelio dalis paruduoja, suminkštėja, darosi siūliškas, džiūsta, kitais atvejais ant stiebelio susidaro įsmaugimų ir dažniausiai toks daigas anksčiau ar vėliau žūsta.

REKLAMA


Juodoji kojelė gali pažeisti, ko gero, visų kultūrų daigus, tačiau itin dažnai puola kopūstus, pomidorus, agurkus, braškes, svogūnus, paprikas, taip pat gėles: astrus, gvaizdūnes, petunijas, šalavijus, pelargonijas ir daugelį kitų dekoratyvinių augalų.


Ką daryti? Pakanka įmaišyti į daigų auginimo mišinį truputį medienos pelenų (200 g – 1 kg mišinio) ir atidžiai sekti, kad auginimo substratas nebūtų per drėgnas, o temperatūra patalpoje nepakiltų aukščiau normos.


Substrato imlumą drėgmei ir oro pralaidumą padės padidinti vermikulitas, be to, jis dar pasižymi ir trąšų savybėmis, nes turi mineralinių medžiagų. Užtenka tokios proporcijos mišinio – viena dalis vermikulito ir dvi dalys substrato – tada perlaistyti žemę bus sunkiau, nes vermikulitas gali sugerti keturis kartus daugiau vandens, nei sveria pats. Taip pat svarbu daigus laiku išretinti, vėdinti patalpas, kur auga daigeliai.


Pamėginti išgydyti augalus nuo juodosios kojelės galima porai dienų nutraukus laistymą, o po to perliejus substratą geriamosios sodos tirpalu arba grūstų medžio anglių tirpalu, tačiau tai ne visada padeda.

REKLAMA


Fomozė


Tai stiebo sausasis puvinys – vėžys. Ši su sėklomis perduodama grybinė liga dažniausiai pažeidžia kopūstų daigus. Pirmieji fomozės požymiai pasirodo ant skilčialapių, o paskui ant stiebo su lapais atsiranda dėmių su gerai matomais smulkiais juodais taškeliais – grybo piknidžiais. Jei tokius augalus pasodinsite sklype, jie gerokai atsiliks nuo savo gentainių, apatiniai jų lapeliai įgis melsvą arba purpurinį atspalvį, ir stiebas vėliau tiesiog nulūš.

Ką daryti? Prieš sėjant sėklas reikia chemiškai ir termiškai dezinfekuoti, pavyzdžiui, pašildyti jas 45–50 °C temperatūros vandenyje 20 min. ir sėti beicuotas (apdorotas cheminėmis medžiagomis) sėklas.


Septoriozė, arba baltoji dėmėtligė


Tai pavojinga grybinė pomidorų, paprikų ir baklažanų daigų liga, pažeidžianti stiebus ir lapus. Viskas prasideda nuo pavienių nedidelių purvinai baltų dėmelių, atsirandančių ant apatinės lapų pusės, paskui jų susidaro ir ant viršutinės lapalakščio dalies, vėliau jos padengia visą lapą. Dėmelių centras pašviesėja, o pakraščiuose lieka tamsesnis apvadas. Visi pažeisti lapai greitai ima gelsti, džiūsta ir nukrinta. Optimalios sąlygos šiai ligai vystytis yra 25 °C temperatūra ir aukšta santykinė drėgmė. Jei sklype augo sergantys augalai, užkratas neabejotinai pateks į dirvą, o iš ten – ant daigų.


Ką daryti? Kovoti su liga galima pašalinant ir sunaikinant sergančius lapus arba, jeigu liga išplito, visą augalą.



Kladosporiozė, arba rudoji dėmėtligė


Ši liga dažniausiai pažeidžia pomidorų daigus. Pirmiausia ji pasireiškia ant apatinių lapų – jų paviršiuje atsiranda gelsvų, vėliau rudų netaisyklingos formos dėmelių, o apatinėje lapo pusėje galima pastebėti pilkai žalsvų, vėliau irgi paruduojančių, tarsi aksominėmis apnašomis padengtų dėmių. Dėmės per trumpą laiką išplinta po visą lapalakščio paviršių, lapas ima džiūti ir nukrinta. Liga vystosi aktyviau, jei patalpoje oro temperatūra aukšta ir padidėjęs dirvos drėgnumas.


Ką daryti? Pasireiškus pirmiesiems požymiams ligotus lapelius reikia nedelsiant nuskinti ir sunaikinti. Reikėtų griežtai laikytis temperatūros režimo ir neperlaistyti substrato. Patalpas, kuriose drėgmė yra nuolat padidėjusi, reikia periodiškai vėdinti, o daigus laistyti rečiau. Išvengti susirgimų padeda ir ankstyvas pomidorų daigų grūdinimas didinant natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.


Apmirusios šaknys


Dažniausia to priežastis – šaknų ir pašaknio puviniai ir vytuliai. Šių negalavimų pasitaiko beveik visiems iš daigų auginamiems augalams, tačiau ypač dažnai ištinka agurkus, aguročius ir moliūgus. Vytulys, arba verticiliozė, dažnai vadinama šalto vandens liga. Pirmieji susirgimo požymiai: augalas liaujasi augęs, gelsta ir vysta apatiniai lapai, vytimas palengva plinta viršūnės link, galiausiai augalas gali nunykti. Ši liga gali prasidėti dėl daigų laistymo šaltu vandeniu arba šaknų sistemos peršaldymo, neapsaugojus jos nuo skersvėjų arba dėl pernelyg ankstyvo ar itin aktyvaus daigų grūdinimo.


Ką daryti? Išvengti šių ligų galima indus su daigais laikant tinkamai: toli nuo pravertų orlaidžių ar vietų, kur po palaistymo substratas gali greitai atvėsti. Laistyti daigus reikia tik kambario temperatūros vandeniu.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.