Konservatoriui Kristijonui Bartoševičiaus pateikti įtarimai dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo yra smūgis visam parlamentarui, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Bet koks įtarimas, pareikštas Seimo nariui yra labai rimtas smūgis tiek visam Seimui, tiek politinei sistemai. Tokie įtarimai, kokius šiandien įvardijo Generalinė prokuratūra, sukrečia“, – savo feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

„Labai sunku girdėti tokius dalykus, taip būna kaskart, nesvarbu, kam tokie įtarimai būna pareikšti. Aš tikiu, kad teisėsauga atliks savo darbą profesionaliai. Kadangi Seimo nario mandato atsisakoma savanoriškai, apkaltos procedūrai nebebus pagrindo, teisėsaugai nebus kliūčių apklausti asmens ir atlikti būtinus procesinius veiksmus. Šiandien viena sunkiausių dienų Seime“, – pridūrė ji.

Pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.

Vis tik, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo.

Prokurorė kreipimesi Seimo pirmininkę informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.

Baudžiamasis kodeksas skelbia, jog 150 straipsnio 4 dalis apibrėžia įtarimus asmeniui, kuris, įtariamas prievartavimu prieš mažametį asmenį. Toks nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.

Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tai įtarimai, susiję su nepilnamečio, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu. Už tokį nusikaltimą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tai seksualinio prievartavimo nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, už tai BK numatyta bausmė nuo dvejų iki dešimties metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.