Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad neatsižvelgiant į tai, jog infliacijos šuolis šiais metais lenkia atlyginimų augimą, negalima dar sparčiau didinti darbo užmokesčio. Pasak jo, tai ypač aktualu Lietuvoje, kur paslaugų infliacijos dedamoji visame bendrame kainų lygio augime yra pakankamai reikšminga.

„Mes negalime bandyti pasivyti šito infliacijos spurto bandydami atliepti pajamas, nes yra viena didžiulė rizika, kad dar sparčiau didinamas darbo užmokestis gali pradėti dar labiau skatinti infliaciją“, – pirmadienį po Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo teigė G. Šimkus.

Jis aiškino, kad į susidariusią situaciją reikia žvelgti ilgalaikėje perspektyvoje, ir nors šiuo metu esanti 18 proc. infliacija yra skaudi, atlyginimai jos nepaveja ir perkamoji galia yra sumažėjusi, tačiau skubotai didinti atlyginimų taip pat nereikėtų.

„Jeigu žvelgiame atgal, tai per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai, pajamos augo 2,5 karto. Per visą šį laikotarpį infliacija, net ir įskaitant šį sudėtingą laikotarpį, augo apie 30–40 proc. Mes turime vertinti, kad perkamoji galia apskritai yra išaugusi“, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.

G. Šimkus tikina, kad Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas vidutiniu laikotarpiu yra 2 proc. infliacija, ir kokia didelė ji bebūtų dabar, infliacija grįš prie tokio skaičiaus. Anot jo, teisinga yra imtis antiinfliacinių paketų ir tikslingiau lėšas panaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

„Dabar gyvename ypatingu laikotarpiu, kai pandemija ir jos padarinius bei sukeltus stiprius pasiūlos veiksnius, tokius kaip atsigavusi paklausa, nespėjanti paskui pasiūla, dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo, dėl uždarytų kai kurių fabrikų ir daugybės dalykų nespėjo pagal paklausą ir pradėjo augti kainos. Bet šį dalyką sustiprino Rusijos karinė agresija ir dabar grynai to sukeltų pasekmių poveikis infliacijai, kuris yra iš pasiūlos pusės – negalimi išvežti javai iš Ukrainos, metalo trūkumai, ypatingai aktualūs Europai, yra pasiūlos pusės veiksniai“, – sakė G. Šimkus.

Jis pridėjo, kad Baltijos šalyse infliacija yra aukštesnė negu Europos Sąjungos vidurkis dėl darbo užmokesčio dedamosios, kitokio vartojimo krepšelio bei energetinio efektyvumo, tačiau šią problemą reikia spręsti.

„Reikia, kad aukštas Lietuvos infliacijos lygis kaip galima greičiau praeitų“, – pabrėžė LB valdybos pirmininkas.

Pirmadienį Lietuvos bankas pristatė Finansinio stabilumo apžvalgą bei įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai.

Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir užsitęsusios didelės infliacijos bei galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms, skelbia Lietuvos bankas.

Jo valdybos pirmininko G. Šimkaus teigimu, vis dėlto neramu dėl kaistančios būsto rinkos – toliau auga nekilnojamojo turto (NT) kainos, tad daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių.

Anot G. Šimkaus, Lietuvos finansų sistemai šiuo metu kyla trys sisteminės rizikos: karas Ukrainoje ir jo ekonominiai padariniai, būsto kainų augimas bei rinkos perkaitimas, taip pat užsitęsusi infliacija ir galimas palūkanų padidėjimas.