Kodekso pataisos neįgaliesiems suteiktų naujų su būsto nuoma susijusių garantijų

Kodekso pataisos neįgaliesiems suteiktų naujų su būsto nuoma susijusių garantijų


Civiliniame kodekse siūloma numatyti, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra neįgalusis.


Taip pat siūloma papildyti Civilinį kodeksą numatant, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti ar nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkas ar jo šeimos narys yra neįgalusis.


Tokį Civilinio kodekso pakeitimo projektą įregistravo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Seimo narys  Gediminas Vasiliauskas. Projektą jis parengė  atsižvelgiant į Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Vilniaus viltis“ ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pastabas ir pasiūlymus.


Pasak jo, siūlomos įstatymo pataisos neįgaliesiems suteiktų jų teisių apsaugos garantijas, kurios yra analogiškos šiuo metu Civiliniame kodekse numatytoms su gyvenamųjų patalpų nuoma susijusioms garantijoms nėščiosioms ir auginantiems nepilnamečius vaikus.


Kaip pažymi G. Vasiliauskas, neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savivaldybės vienašališkai nustato visiems vienodas sutarties sąlygas, nors neįgaliųjų galimybės pasirūpinti savo gerove, atsižvelgiant į darbingumo lygį, negalios sunkumą ir gaunamas pajamas yra skirtingos. Pavyzdžiui, neįgaliam asmeniui, gaunančiam šalpos neįgalumo pensiją, dažnai nepakanka lėšų, kad įvykdytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas dėl nuomojamo būsto remonto ir gedimų šalinimo išlaidų padengimo.

REKLAMA


„Asmeniui, kuris yra iš dalies darbingas ir kurio pajamos viršija nustatytą pajamų dydį, vertinamą sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, savivaldybė siūlo sudaryti 1 metams savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokia sutartis keletą kartų padidina būsto nuomos kainą, tuo pačiu sutrumpėja ir įstatyme numatytas 5 m. būsto nuomos terminas“,- sako projektą teikiantis G. Vasiliauskas.


Jo teigimu, papildžius Civilinį kodeksą naujomis nuostatomis, būtų užtikrinama neįgaliųjų teisė į būstą, išvengiama diskriminavimo dėl negalios ir įgyvendinamos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos.


Sąvoka ,,Neįgalusis“ įregistruotame projekte  suprantama taip, kaip ji apibrėžta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme: ,,Neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis“.


Šiuo metu Civiliniame kodekse numatyta, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra nėščia moteris arba tas asmuo turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos areštas.


Galiojančiame Civiliniame kodekse taip pat  numatyta, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti ar nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkė ar jos šeimos narė yra nėščia arba nuomininkas ar jo šeimos narys turi vaikų, išskyrus atvejus, kai nuomotojas negali išnuomoti gyvenamosios patalpos dėl jos arešto ar dydžio.