Austrija – šalis, kurioje imperatoriškoji didybė susipina su nepakartojamu Alpių grožiu ir rafinuota kultūra. Ji pasižymi augančia ekonomika, stipria demokratine sistema, taip pat itin palankia socialine aplinka, savo piliečiams užtikrinančia aukštą gyvenimo kokybę. Apie Austrijos stiprybes, santykius su Lietuva ir galimybes geriau pažinti vieniems kitus, kalbamės su Vienoje reziduojančiu Austrijos ambasadoriumi Lietuvai dr. Johanesu AIGNERIU (Johannes Aigner).

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Austrijoje yra itin stipri vidurinė klasė. Tai laikoma sveikos, stabilios ir klestinčios visuomenės bei ekonomikos stuburu. Šalis patenka ir į turtingiausių Europos Sąjungos (ES) šalių dešimtuką, o tai rodo užtikrintą ekonomikos augimą. Kas svarbu kuriant gerovės valstybę? Kokie Austrijos prioritetai šiandien?

– Aš iš tiesų didžiuojuosi galėdamas atstovauti šaliai, kuri ilgą laiką pasižymi politiniu stabilumu, kuriama gerove ir taika. Manau, kad Austrijos kelias į sėkmę yra įvairių veiksnių derinys.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į stabilumą, kuriuo išsiskiria mūsų valstybė ir kuris visada yra būtinas ekonomikos augimui skatinti. Austrijoje egzistuoja socialinio dialogo tradicija, vedanti į susitarimo politiką, naudingą tiek ekonomikai, tiek visuomenei apskritai, grindžiamą tvirta teisine sistema. Tai įmonėms suteikia nuspėjamą ir saugią aplinką. Svarbu ir tai, kad mūsų narystė ES nuo 1995 m. suteikė Austrijai prieigą prie didelės bendrosios rinkos ir palengvino prekybą, investicijas bei ekonominį bendradarbiavimą visoje Europoje. Mūsų šalies ekonomika yra labai orientuota į eksportą. Eksportas sudaro daugiau nei 50 proc.

Austrijos ekonominės produkcijos ir 2024 m. siekė 191 milijardą eurų. Noriu pabrėžti faktą, kad būtent mažos ir vidutinės įmonės sudaro didžiąją dalį Austrijos ekonomikos. Daugelis tų mažų ir vidutinių įmonių yra mažai žinomos rinkos lyderės, kitaip sakant, jos yra pasaulinės lyderės savo rinkose, tačiau nėra gerai žinomos visuomenei. Šios įmonės – pagrindinė Austrijos ekonomikos dalis, daugiausia dėmesio skirianti eksportui tokiuose sektoriuose kaip mechaninė inžinerija, metalo technologijos ir elektronika.

Neabejotinas Austrijos prioritetas – švietimas ir profesinis mokymas. Tai suteikia šaliai aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Turime dualinę švietimo sistemą – profesinis mokymas derinamas su mokymu klasėse. Taip jauni žmonės ruošiami konkrečioms pramonės šakoms. Austrijos universitetai savo ruožtu nuolat rengia aukšto lygio specialistus. Išsilavinusi darbo jėga yra pagrindinis inovacijų, našumo ir konkurencingumo variklis.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad Austrija daug dėmesio skiria aplinkos tvarumui. Be kitų pranašumų, tai puikiai padeda šaliai išlaikyti savo, kaip vienos iš pagrindinių turizmo krypčių Europoje, poziciją.

– Austrija laikoma viena palankiausių šalių kurti šeimą, susilaukti vaikų dėl vykdomos socialinės politikos ir saugumo jausmo apskritai. Kaip yra iš tiesų?

– Išties Austrija laikoma šalimi, kuri itin palanki jaunoms šeimoms dėl aukšto gyvenimo lygio, stiprių socialinės paramos sistemų ir vaikams palankios politikos. Be to, Austrijoje yra pasaulinio lygio sveikatos priežiūros sistema, visuotinai prieinama per valstybinę sveikatos draudimo sistemą. Medicinos pagalba yra prieinama visiems ir užtikrina galimybę šeimoms gauti profilaktinę priežiūrą, kokybišką gydymą, specializuotas paslaugas vaikams.

Be to, Austrija – viena saugiausių šalių pasaulyje, nusikalstamumo lygis joje – labai žemas. Tai rami vieta vaikams auginti, nes tėvai gali jaustis tikri dėl savo vaikų gerovės tiek namuose, tiek viešosiose erdvėse.

Kalbant apie aplinką, Austrija garsėja švariu oru, žaliosiomis erdvėmis ir aukštais aplinkos apsaugos standartais. Austrijos gamta siūlo daugybę poilsio lauke galimybių, o tai yra itin patrauklu jaunoms šeimoms. Pavyzdžiui, Austrijos Alpės traukia žiemos sporto entuziastus, o ežerai, miškai ir dviračių takai suteikia daug poilsio ir nuotykių gamtoje galimybių visus metus.

Taip pat noriu paminėti, kad Austrija, ypač Viena, turi didelę tarptautinę bendruomenę, todėl tai yra svetinga vieta emigrantų šeimoms. Čia gerai išvystyti paramos tinklai, organizuojami kalbų kursai ir užsiėmimai šeimoms iš viso pasaulio, galintys palengvinti integracijos procesą.

– Visos šalys susiduria ir su iššūkiais. Kokius paminėtumėte kalbėdamas apie Austriją?

– Kaip ir daugelis kitų Europos šalių, Austrija susiduria su gyventojų senėjimu. Didėjant pagyvenusių žmonių skaičiui ir mažėjant gimstamumui, šis demografinis pokytis kelia nemažai ekonominių, socialinių ir sveikatos priežiūros iššūkių. Visuomenei senstant, auga sveikatos priežiūros paslaugų, ypač lėtinių ligų gydymo ir ilgalaikės priežiūros, poreikis. Nereikia nė sakyti, kad pensijų sistema patiria spaudimą dėl didėjančio pensininkų skaičiaus, palyginus su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. Tokiomis aplinkybėmis nuolatinis uždavinys yra rasti pusiausvyrą tarp veiksmingos gerovės valstybės palaikymo ir subalansuoto nacionalinio biudžeto.

Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aspektą: senėjanti visuomenė nebūtinai lemia mažėjantį gyventojų skaičių. Tiesą sakant, Austrijos gyventojų skaičius auga ir 2023 m. viršijo 9 milijonų ribą, o Vienoje gyvena 2 milijonai žmonių. Austrijos gyventojų skaičiaus augimą skatina imigracija: imigruoja gerokai daugiau žmonių, nei emigruoja. Beje, pusė visų užsienio piliečių Austrijoje yra kitų ES šalių piliečiai. Iš viso Austrijoje gyvena 902 tūkstančiai piliečių iš kitų ES valstybių. Tarp jų vokiečiai yra didžiausia grupė, apimanti daugiau nei 233 tūkstančius žmonių.

– Spalio mėnesį Lietuvoje lankėsi Austrijos prezidentas Aleksanderis Van der Belenas. Susitikime abiejų šalių vadovai aptarė ne tik dvišalius santykius, ekonominę partnerystę, bet ir paramą Ukrainai, Europos saugumo problemas. Kodėl šiandien tokie svarbūs saugumo iššūkiai ir ES vienybė?

– Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė didelę įtampą Europoje, išryškino grėsmę saugumui, o tai dar labiau padidino būtinybę toliau teikti visapusišką paramą Ukrainai. Karas taip pat pabrėžė Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. ES turėjo rasti alternatyvių energijos šaltinių, kad sumažintų pažeidžiamumą dėl politinio spaudimo ir ekonominių sutrikimų.

Be karinių grėsmių, vis didesnį susirūpinimą kelia kibernetinės atakos, terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas. Kadangi technologijos ir ryšių tinklai tampa vis labiau integruoti, kibernetinio karo grėsmės ir dezinformacijos kampanijos taip pat kelia didelį pavojų Europos stabilumui. Apskritai iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra tarpusavyje susiję. Štai kodėl ES vienybė yra labai svarbi norint išlaikyti stabilumą ir apsaugoti pagrindines mūsų vertybes – demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės viršenybę.

– Kaip šiandien vertinate mūsų šalių partnerystę?

– Be jokios abejonės, Austrijos ir Lietuvos partnerystė yra stipri, dinamiška ir besivystanti. Abi šalys turi bendrą stiprios, vieningos ir saugios Europos viziją, todėl nuolat bendradarbiaujame tokiomis svarbiomis temomis kaip migracija ar ES plėtra. Tarp mūsų vyriausybių taip pat vyksta glaudus politinis dialogas, abi šalys reguliariai keičiasi aukšto lygio vizitais. Tai matyti iš prezidento A. Van der Beleno vizito Lietuvoje spalį. 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES Tarybai, šie mainai tik sustiprės. Ši diplomatinė partnerystė išryškina mūsų šalių tarpusavio supratimą ir draugystę ir yra pagrindinis mūsų nuolatinio bendradarbiavimo variklis.

– Kaip mūsų valstybės ir gyventojai gali geriau pažinti vieni kitus?

– Džiaugiuosi, kad jau dabar Lietuva yra svarbiausia Austrijos verslo partnerė Baltijos šalyse – 2024 m. Austrijos eksportas siekė 445 milijonus eurų, o importas – 275 milijonus eurų. Tai – visų laikų rekordai.

Žinoma, visada yra kur tobulėti. Žvelgiant į ateitį, austrai yra labai suinteresuoti stiprinti partnerystę su Lietuva: didėjant skaitmeninės ekonomikos svarbai, egzistuoja didelis potencialas bendradarbiauti technologijų plėtros, skaitmeninės infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse. Be to, abi šalys turi aiškų tikslą siekti žaliosios transformacijos, tad drauge turime galimybių plėtoti bendradarbiavimą atsinaujinančių išteklių energetikos, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos tvarumo srityse.

Galiausiai svarbiausia yra žmonių tarpusavio bendravimas. Čia puiki priemonė – kultūrinė partnerystė. Jau 55 metus tarp mano gimtojo Zalcburgo žemės ir Lietuvos plėtojama oficiali partnerystė, ypatingą dėmesį skiriant kultūrai ir švietimui. Darysiu viską, kad ši partnerystė gyvuotų ir augtų.

– Austrija – viena iš populiariausių turistinių krypčių žiemą. Ką rekomenduotumėte aplankyti?

– Iš tiesų Austrija yra viena geriausių žiemos krypčių Europoje. Mūsų šalis siūlo daug įvairių pramogų ir patirčių visų tipų keliautojams. Nesvarbu, ar norėtumėte slidinėti, tyrinėti žavingus miestus ar pasimėgauti kultūros turtingumu, Austrija turi ką pasiūlyti. Nenoriu primesti savo nuomonės, ar geriau aplankyti Vieną ar Zalcburgą, ar apžiūrėti Austrijos Alpes ir daugybę slidinėjimo kurortų, ypač vakarinėje šalies dalyje, tačiau manau, kad Austrijoje kiekvienas tikrai ką nors ras pagal savo skonį.

– Kalėdiniai miesteliai Vienoje yra tradicija, kurią nori pamatyti daugybė turistų iš įvairių šalių. Kaip Viena ruošėsi šių metų Kalėdoms?

– Kalėdiniai miesteliai būdingi ne tik Vienai – jie populiarūs visoje šalyje. Tačiau Vienos kalėdiniai turgūs kiekvienais metais paverčia mūsų sostinę stebuklinga vieta. 2025-ųjų Kalėdų sezonui Viena pasirengė itin kruopščiai: miestas derina klasikinį žavesį su šiuolaikiniu polėkiu ir kuria šventinę atmosferą, kuri pritraukia lankytojų iš viso pasaulio. Kiekvienais metais priešais Vienos rotušę Rathausplatz pastatoma didžiulė Kalėdų eglė. Šių metų Kalėdų eglė – Tirolio dovana sostinei – yra apie 50 metų, jos aukštis siekia 28 metrus, o kamieno skersmuo – 65 centimetrus. Medis buvo papuoštas tūkstančiais šviesų ir tradicinių dekoracijų, tapo tikru tiek vietos gyventojų, tiek turistų traukos centru. Kalėdiniuose turguose, pavyzdžiui, Rathausplatz, tvyro jauki atmosfera – čia galima paragauti karšto vyno, šventinio maisto, įsigyti rankų darbo gaminių. Graben, Kohlmarkt ir Kärtner Strasse yra vienos pagrindinių gatvių, kuriose šviesos ekranai sukuria magišką atmosferą. Ir būtina paminėti, kad šiemet į Rathausplatz sugrįžo čiuožykla, suteikianti unikalią čiuožimo patirtį tviskant eglės šviesoms.

– Kokias Kalėdų tradicijas puoselėjate savo šeimoje?

– Kalėdų atostogas praleisiu su šeima savo gimtajame kaime Zalcburge. Nuo jaunystės priklausiau vietiniam pučiamųjų orkestrui „Musikkapelle“ – groju valtorna. Kiekvienais metais gruodžio 26 d. einame iš namų į namus, grojame kalėdines giesmes ir taip perduodame Kalėdų žinią. Man visada buvo svarbu būti šios tradicijos dalimi – tai šildo širdį, net jei kartais lauke – stingdantis šaltis.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.