Europos širdyje įsikūrusi Šveicarija dominuoja inovacijų indeksų viršūnėse, laikoma viena saugiausių pasaulio šalių, o jos gyventojai džiaugiasi vienu aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje. Apie išskirtinį šalies fenomeną ir santykius su Lietuva kalbamės su Latvijoje reziduojančia Šveicarijos Konfederacijos ambasadore Lietuvai Anja ZOBRIST RENTENAR (Anja Zobrist Rentenaar).

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Šveicarija vis patenka tarp geriausių pasaulio šalių pagal saugumą ir gyvenimo kokybę. Tai yra šalies prioritetai, kuriuos kruopščiai puoselėjate?

– Šveicarijos saugumas ir gyvenimo kokybė neatsirado per naktį – tai nėra vienkartinio politinio sprendimo rezultatas. Tai – dešimtmečius trunkančių nuoseklių pasirinkimų vaisius. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka stiprios institucijos, aiškios taisyklės ir atsakomybės kultūra, kurios laikosi tiek valstybė, tiek piliečiai. Kai žmonės tiki, kad taisyklės yra teisingos ir vienodai taikomos visiems, stiprėja socialinė darna, o nusikalstamumas išlieka mažas. Tai itin svarbu, nes saugumas ir gyvenimo kokybė – visų kitų sričių pamatas. Šie dalykai palengvina verslo steigimą, šeimų kūrimą, inovacijų plėtrą ir leidžia išlikti atviriems pasauliui. Tokiai mažai šaliai kaip Šveicarija stabilumas yra ne tik patogaus gyvenimo prielaida: jis – vienas vertingiausių mūsų turtų ir pagrindinė priežastis, kodėl Šveicarija vertinama kaip patikima tarptautinė partnerė.

– Jūsų šalis pagrįstai didžiuojasi viena efektyviausių sveikatos apsaugos sistemų ir aukščiausio lygio universitetais pasaulyje. Kodėl tai svarbu?

– Šveicarija nuolat patenka tarp šalių, pasižyminčių ilgiausia vidutine gyvenimo trukme, o jos universitetai stabiliai laikosi pasaulinių reitingų sąrašų viršūnėse. Tai nėra atsitiktinumas. Abu šie pasiekimai atspindi ilgalaikes investicijas į žmones, švietimą ir žinias.

Stipri sveikatos apsaugos sistema leidžia žmonėms gyventi ilgiau, sveikiau ir produktyviau, taip pat padeda įveikti visuomenės sveikatos iššūkius. Pasaulinio lygio universitetai ir tyrimų centrai skatina inovacijas, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda mažai šaliai išlaikyti glaudžius ryšius su visu pasauliu. Būtent čia Šveicarija ir Lietuva turi daug bendra. Abi šalys tiki investicijų į talentus, skaitmeninius įgūdžius ir inovacijas svarba ir abi laimi, kai studentai, mokslininkai ir profesionalai gali mokytis vieni iš kitų.

– Kiek Šveicarija patogi gyventi jaunoms šeimoms, vyresnio amžiaus žmonėms?

– Šveicarija iš esmės yra labai palanki šalis jaunoms šeimoms. Čia saugu, mokyklos pasižymi aukšta kokybe, o daugelis bendruomenių yra puikiai pritaikytos vaikams. Tuo pat metu mes atvirai diskutuojame apie kylančius iššūkius, pavyzdžiui, pragyvenimo išlaidas – ypač būsto ir vaikų priežiūros. Visa tai užima svarbią vietą politinėje darbotvarkėje.

Vyresnio amžiaus žmonėms Šveicarija siūlo puikią sveikatos priežiūrą ir stiprią bendruomeninę paramą. Kaip ir Lietuva bei daugelis Europos šalių, mes prisitaikome prie senėjančios visuomenės keliamų iššūkių: didžiausią dėmesį skiriame tam, kad žmonės išliktų aktyvūs, įsitraukę į visuomeninį gyvenimą, gautų tinkamą priežiūrą, ir, žinoma, siekiame užtikrinti pensijų sistemos tvarumą.

– Šveicarijos kantonai pasižymi autonomija ir turi didelę sprendimo teisę. Tai leidžia vietos bendruomenėms pačioms spręsti daugelį socialinių klausimų. Kokius čia matote pranašumus?

– Federalizmas – viena iš skiriamųjų Šveicarijos ypatybių ir viena iš didžiausių jos stiprybių. Kantonų autonomija leidžia rasti sprendimus, pritaikytus vietos realijoms – tiek didmiesčiuose, tiek kaimo vietovėse ar kalnų regionuose. Žmonės žino, kas yra atsakingas už priimtus sprendimus, o tai didina skaidrumą ir pasitikėjimą.

Žinoma, skirtumai tarp kantonų gali būti gana pastebimi – tiek švietimo srityje, tiek organizuojant sveikatos apsaugą ar nustatant mokesčius. Tačiau ši įvairovė įprastai laikoma pranašumu, o ne trūkumu. Ji skatina diegti naujoves ir mokytis vieniems iš kitų, o nacionalinio lygmens standartai užtikrina bendrą šalies sanglaudą. Ši vienybės ir įvairovės pusiausvyra daugeliui valstybių atrodo ypač įdomi ir vertinga.

– Daugiakalbystė taip pat būdinga Šveicarijai. Kodėl tai reikšminga?

– Daugiakalbystė Šveicarijoje yra tiesiog kasdienio gyvenimo dalis. Tai – kartu ir kultūrinė realybė, ir sąmoningas politinis pasirinkimas. Turėdami keturias valstybines kalbas – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų, mes nuolat sau primename, kad vienybei pasiekti nebūtina, jog visi būtų vienodi. Gyvenimas kelių kalbų aplinkoje skatina gebėjimą įsiklausyti, ieškoti kompromisų ir puoselėti abipusę pagarbą. Tai suteikia ir praktinės naudos: daugiakalbis švietimas ir kultūrinis atvirumas stiprina tarptautinį Šveicarijos vaidmenį verslo, mokslo ir diplomatijos srityse.

– Jūsų šalis išsiskiria vienu didžiausių bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklių pasaulyje. Kokios sritys ir kokie ekonomikos sektoriai yra prioritetiniai? Kaip jie plėtojami?

– Šveicarijos ekonominė sėkmė grindžiama aukštos pridėtinės vertės sektoriais ir ilgalaikėmis investicijomis į įgūdžius ir inovacijas. Pagrindinės sritys apima gyvybės mokslus ir farmaciją, tiksliąją gamybą, finansines paslaugas, informacines ir ryšių bei žaliąsias technologijas. Viso to pagrindas – gerai išvystyta švietimo sistema, profesinis rengimas, stiprios mokslinių tyrimų institucijos.

Ypač svarbus yra glaudus švietimo sistemos ir darbo rinkos ryšys. Šveicarijos profesinio mokymo ir rengimo sistema užtikrina, kad jaunimas įgytų praktinių įgūdžių, kurie yra tiesiogiai aktualūs darbdaviams. Šis inovacijų ir praktinės patirties derinys atveria didžiulį bendradarbiavimo su Lietuva potencialą, ypač mokslo, technologijų ir švietimo srityse.

– Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų šalis?

– Šveicarija susiduria su daugeliu tų pačių iššūkių, kaip ir kitos Europos valstybės: demografiniais pokyčiais, augančiomis sveikatos priežiūros išlaidomis, klimato kaita ir energetikos pertvarka. Taip pat, kaip ir kitos šalys, juntame didėjantį geopolitinį neapibrėžtumą, darantį įtaką prekybai, tiekimo grandinėms ir saugumui.
Šveicarišką požiūrį į iššūkius geriausiai apibūdina didelis dėmesys dialogui ir konsensusui. Iššūkiai čia retai įvardijami kaip krizės – jie veikiau laikomi bendra atsakomybe, reikalaujančia bendradarbiavimo tiek šalies viduje, tiek su tarptautiniais partneriais, tokiais kaip Lietuva.

– Kaip vertinate šiandienę mūsų šalių partnerystę?

– Lietuvos ir Šveicarijos santykiai yra labai pozityvūs ir toliau stiprėja. Mane džiugina pragmatiška ir konstruktyvi mūsų bendradarbiavimo dvasia. Mus vienija tvirtas įsipareigojimas demokratijai, teisinei valstybei ir tarptautiniam stabilumui.

Ekonominiai ryšiai taip pat stiprėja: Lietuva yra didžiausia Šveicarijos partnerė iš Baltijos šalių, o prekybos apyvarta siekia apie 450 mln. Šveicarijos frankų. Lietuva – labai vertinama Šveicarijos partnerė regione, ir mūsų bendradarbiavimas vis dažniau įgauna apčiuopiamą naudą konkrečių projektų pavidalu.

– Kas svarbiausia plėtojant Lietuvos ir Šveicarijos santykius? Kaip mūsų šalys galėtų geriau pažinti viena kitą?

– Remdamasi savo patirtimi, manau, kad svarbiausia – megzti ryšius tarp žmonių ir institucijų. Puikus pavyzdys yra Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa, kuria remiami konkretūs projektai sveikatos apsaugos, profesinio mokymo ir pilietinio įsitraukimo srityse. Šveicarijos parama Lietuvai siekia iš viso 45,2 mln. frankų. Kartu su Lietuvos partneriais yra įgyvendinamos iniciatyvos, skirtos motinų ir vaikų sveikatai ir gerovei stiprinti.

Taip pat matau didelį potencialą stiprinant inovacijų ir verslo ryšius. Jie galėtų apimti startuolius, universitetus ir pripažintas įmones, ypač gyvybės mokslų, finansinių, informacinių ir ryšių technologijų, lazerių ir fotonikos bei žaliųjų sprendimų srityse.

Studentų mainai, menininkų bendradarbiavimas, jungtiniai moksliniai tyrimai ir miestų partnerystė padeda žmonėms atrasti vieniems kitus už oficialių susitikimų ribų. O dažniau pasakojamos sėkmės istorijos – apie lietuvius profesionalus Šveicarijoje ar bendrus akademinius pasiekimus – dar labiau padidintų abipusį pažinimą.

– Šveicarija – populiari turizmo kryptis, ypač žiemą. Ką rekomenduotumėte aplankyti?

– Tai vienas mėgstamiausių mano klausimų. Įprastai siūlau derinti gamtą ir kultūrą. Šveicarijos Alpės, nesvarbu, ar tai būtų Cermatas po Materhorno viršūne, ar Jungfrau regionas aplink Grindelvaldą ir Vengeną, ar Engadino slėnis netoli Sankt Morico, žiemą yra tiesiog kvapą gniaužiančios, ir ne tik slidininkams.
Šveicarijos miestai irgi spindi žiemos mėnesiais. Ciurichas ir Ženeva siūlo puikius muziejus ir restoranus, Bernas ir Liucerna žavi savo istoriniais senamiesčiais, o Bazelį privaloma aplankyti meno mylėtojams. Kelionės traukiniais, pavyzdžiui, „Glacier Express“, yra nuostabus būdas mėgautis vaizdingu kraštovaizdžiu neskubant.

– Kokių Kalėdų tradicijų turite savo šalyje? Kuo jos skiriasi regionuose?

– Šveicarijos Kalėdų tradicijų centre – šeima, bendruomenė. Prieš didžiąsias šventes visoje šalyje pamatysite šventinių turgų, daug žvakių, girdėsite grojančią muziką ir išvysite prakartėles. Regioniniai skirtumai suteikia papildomo žavesio. Vokiškai kalbančioje Šveicarijos dalyje vaikai gruodžio 6-ąją nekantriai laukia Samichlaus – Šv. Mikalojaus. Čia taip pat įprasti paradai, procesijos, puoselėjamos išskirtinių kepinių tradicijos. Prancūziškai kalbančioje dalyje – Romandie – tradicijos persipina su kaimyninės Prancūzijos puoselėjamomis tradicijomis – čia dominuoja šventiniai turgūs, skamba muzika ir siūlomi regioniniai skanėstai. Itališkai kalbančiame Tičine juntama šiltesnė Viduržemio jūros regiono įtaka maistui ir šventėms. O Graubiundene, Rytų Šveicarijoje, išvysite Alpių papročius, kuriuos suformavo kalnų bendruomenės ir daugiakalbis paveldas. Visus regionus vienija ta pati dvasia: šiluma, bendrystė ir laikas su artimaisiais. Šios vertybės puikiai atliepia ir lietuviškas tradicijas.

– Kokių Kalėdų tradicijų laikotės savo šeimoje?

– Kadangi esame diplomatai ir dažnai keliaujame, mūsų Kalėdos kasmet atrodo vis kitaip. Visgi, kad ir kur būtume, stengiamės išsaugoti keletą šeimos tradicijų. Adventą pradedame su vainiku ir keturiomis žvakėmis ir uždegame po vieną kiekvieną sekmadienį. Gruodžio 6-ąją, Šv. Mikalojaus dieną, kepame Grittibänze – mažas žmogeliukų formos bandeles iš saldžios tešlos.

Maždaug tuo metu įprastai vykstame į mišką išsirinkti eglutės. Ją puošiame tikromis žvakėmis. Gruodžio 24-ąją dovanas atneša angelėlio pavidalo Kristaus dvasia – Christkindl, ir mes švenčiame šeimos rate. Kalėdų rytą vaikai savo kojinėse taip pat randa po nedidelę dovanėlę nuo Kalėdų Senelio – ši tradicija atėjusi iš mano vyro kanadiečio šeimos.

Priklausomai nuo oro ir to, kur leidžiame šventes, einame slidinėti, vaikštome po kalnus ar tiesiog ilsimės namuose, mėgaudamiesi mėgstamais patiekalais, pavyzdžiui, fondiu ir daugybe sausainių. Kadangi šios Kalėdos mums – pirmosios Baltijos šalyse, šiemet liksime šiame regione ir nekantriai laukiame progos susipažinti su vietos tradicijomis ir papročiais.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.