Leidykla „Briedis“ pristato garsios Vokietijos psichologės Stefanie Stahl knygą „Kas mes esame? Kaip suvokiame, jaučiame, mylime“, kuri kviečia sąmoningai suprasti, kodėl esame tokie, kokie esame.

Lietuvos skaitytojams S. Stahl puikiai pažįstama kaip tarptautinio bestselerio „Įsileiskite savo vidinį vaiką“ autorė. Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią profesinę veiklą ji sukūrė savitą metodą, paremtą „vidinio vaiko“ koncepcija, padedančia žmonėms geriau suprasti savo emocijas, patirtas traumas ir elgesio modelius. S. Stahl knygos, išverstos į daugybę kalbų ir tapusios tarptautiniais bestseleriais, padėjo tūkstančiams žmonių atrasti vidinę ramybę, sustiprinti savivertę ir kurti sveikesnius santykius.

Naujausioje savo knygoje „Kas mes esame?“ autorė nagrinėja, kaip formuojasi mūsų asmenybė, savivertė ir vidiniai įsitikinimai. Ji padeda atpažinti pasąmoninius elgesio motyvus, kurie daro įtaką mūsų sprendimams, emocijoms ir kasdienei elgsenai. Visa tai suvokdami galime keisti nepalankius elgesio modelius ir kurti visavertiškesnį gyvenimą. Suprantamai paaiškindama jausmus, vidinius konfliktus bei psichologines reakcijas, psichologė moko skaitytoją geriau atpažinti ir valdyti savo emocijas, o ne jų vengti.

Knygoje atskleidžiama, kaip mūsų vidinė būsena ir savivertė atsispindi santykiuose su kitais, kodėl laimės jausmas tampa savotišku gyvenimo „narkotiku“, kaip subjektyviai suvokiame pasaulį ir kaip požiūrį į save formuoja auklėjimas bei patirti išgyvenimai. Sudėtingi psichologiniai procesai aiškinami empatiškai, pateikiant realius pavyzdžius ir praktines priemones, kurios padeda geriau suprasti save ir kitus.

„Man visada rūpėjo taip paaiškinti psichikos procesus, kad žmogus išmoktų geriau suprasti save ir lengviau tvarkytųsi su gyvenimo iššūkiais, – teigia autorė. – Labiausiai jaudino didysis klausimas: kaip mąsto žmogus ir kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip? Norėjau moksliškai aprašyti visiems bendrą psichikos struktūrą, bet taip, kad tai neskambėtų pernelyg akademiškai ir įtrauktų skaitytoją. Parašyti tokią knygą buvo tikras iššūkis.“

„Kas mes esame?“ – tai savęs pažinimo patirtis, knyga, skirta visiems, kurie nori gyventi sąmoningiau, stiprinti vidinį stabilumą ir kurti gilesnius, prasmingesnius santykius.

Knygą iš vokiečių kalbos vertė Asta Dvilaitienė.

Knygos ištrauka

EMOCIJŲ REGULIAVIMAS

Net jei teoriškai daug ką įsisąmoninome ir apie daug ką reflektavome, kasdieniame gyvenime visgi dažnai sunku laiku atpažinti, kada viršų ima šešėlinio vaiko jausmai ir neadaptyvios emocijos. Pasitaiko, kad praleidžiame tinkamą momentą, laiką, kai dar galėtume suvaldyti įsisiūbuojančius jausmus. Kartais būtina imtis priemonių pernelyg intensyvioms emocijoms sušvelninti. Antraip rizikuojame, kad stiprūs jausmai privers mus elgtis pernelyg impulsyviai arba pasitraukti ir pasiduoti.

Ypač patiriant stresą greitai sužadinami šešėlinio vaiko jausmai. Ir atvirkščiai, intensyvūs jausmai patys savaime yra streso veiksnys, ypač jei jie negatyvūs. Ilgesnis panikos priepuolis arba neslopstančios nevilties būsena jau savaime yra grynas stresas.

Jei jausmų intensyvumą išreikštume pagal 0–10 balų skalę (10 būtų didžiausias intensyvumas), tai pamatytume, kad jau nuo 7 balų vis mažiau gebame tinkamai suvaldyti savo jausmus ir elgesį. Kai toks streso lygis, nepadės jokios susigriebk ir persijunk technikos (žr. „Ekskursas. Pasipriešinti negatyviems jausmams“, 142 p.), nes kaktinė smegenų žievė – mūsų racionalaus proto buveinė – jau užblokuota. Tokios būsenos greitai grįžtame prie senų, disfunkcinių elgesio modelių.

Tada didžiausias menas – nepasiduoti impulsui veikti, bet pirmiausia sumažinti streso lygį. Stiprias, protą blokuojančias emocijas galima suvaldyti tik blaškant dėmesį.

Stipraus streso atvejais veiksmingos yra šios priemonės:

1. Stiprūs jutiminiai dirgikliai (pakramtyti aitriosios paprikos, iš karto išgerti puslitrį vandens, šaltas dušas, mechaniniai skausmo nesukeliantys dirgikliai, pavyzdžiui, ledo kubeliai ant nosies šaknies).
2. Dėmesio blaškymas (didelės koncentracijos reikalaujanti veikla: kompiuteriniai žaidimai, galvosūkiai, sudėtingi matematikos uždaviniai, grojimas instrumentu, tinklalaidės klausymasis).
3. Fizinis aktyvumas (bėgimas, atsispaudimai, kvėpavimopratimai).

Pavyzdys:

Per susirinkimą kolegos labai nepagrįstai sukritikuotas Timas pasiekia devynių balų streso lygį. Pirmasis jo impulsas – tiesiog išeiti. Tačiau Timas tvirtai nusprendžia suvaldyti savo impulsyvumą, todėl griebiasi atsarginio plano: pasitraukęs į ramesnę įmonės patalpą, padaro 30 pritūpimų ir 50 atsispaudimų. Streso lygis sumažėja iki šešių balų. Tada jis dar 10 minučių daro atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus. Streso lygis nukrenta iki maždaug keturių balų. Timas vėl gali aiškiai mąstyti. Jis nusprendžia per naktį pailsėti nuo šio įvykio, o kitą dieną su kolega dalykiškai pasikalbėti.

Jei grįžtame prie įprasto stereotipiško elgesio, dažnai taip nutinka todėl, kad nesitikėjome kokios nors situacijos, kitaip tariant, nebuvome pasiruošę. Todėl savo klientams patariu pasirengti psichologiškai: susidaryti „pirmosios psichologinės pagalbos rinkinį“, taip pat nusimatyti alternatyvias elgesio strategijas, kurias dar aptarsiu skyriuje „Trečias žingsnis: ieškoti metastrategijų“ (335 p.). Kuo geriau esame pasiruošę situacijai, tuo lengviau laiku susigriebti ir išvengti stiprių, negatyvių emocinių būsenų. Skatinu savo klientus iš anksto psichologiškai nusiteikti prieš sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, šeimos šventes, darbinius susirinkimus ar tiesiog prieš įprastas nemalonias bendravimo situacijas. Kuo geriau pažįstame savo dirgiklius ir kuo tinkamesnes elgesio strategijas esame pasirengę, tuo ramiau galėsime reaguoti. Išsamiau apie tai kalbėsiu skyriuje „Trečiasis žingsnis: ieškoti metastrategijų“ (335 p.).

Apskritai visų psichoterapijų tikslas – sumažinti paciento bejėgiškumo jausmą ir sustiprinti įsitikinimą, kad situacija kontroliuojama (vidinį kontrolės jausmą). Siekiama užtikrinti, kad neadaptyvūs jausmai ir elgesys daugiau nepasireikštų arba bent jau kad juos būtų galima veiksmingai suvaldyti.

Beje, jausmus taip pat galima reguliuoti sąmoningo kvėpavimo pratimais. Taip smegenys apgaunamos, nes su lėtu ir giliu kvėpavimu jos sieja atsipalaidavimą ir ramybę. Be to, atpalaiduojantis kvėpavimas gali nukreipti dėmesį nuo įaudrintų emocijų, taip galime susikoncentruoti į jutimines patirtis.

Pranešimas spaudai.