Nesutarimai tarp vaikų gali kilti dėl įvairių priežasčių: dėl nuomonių skirtumų, žaislų dalybų ar vietos klasėje. O kai įsiplieskia emocijos, maži kivirčai gali peraugti į patyčias ar susistumdymus. Kaip padėti vaikams spręsti ginčus, pataria vaiko teisių gynėja Rita Latakienė.

Vaiko teisių gynėja Rita Latakienė primena, kad pirmiausia, itin svarbu suprasti, kad kivirčai vaiką labai vargina, dėl jų jis gali būti nusiminęs arba kaip tik labai irzlus. Tad vaiko elgesio, nuotaikų pokyčiai dažnai tampa pirmąja „raudona vėliavėle“ tėvams, kad jų vaikas išgyvena nesutarimus su bendraamžiais.

Pirmoji pagalba susipykus – pokalbis

Pirmiausia, bet kokį nesutarimą spręsti vaiko teisių gynėja pataria pokalbiu. Anot jos, būtent išsikalbėjimas apie savo jausmus, gali atvesti prie sprendimo, kaip elgtis toliau ir kaip paskatinti susipykusius vaikus susitaikyti. Žinoma, rekomenduojama kalbėtis emocijoms nurimus, atidžiai vaiką išklausyti ir vengti kritikos.

„Geriau suprasti vaiką ir situacijos rimtumą galėtų padėti atviri klausimai, pavyzdžiui: Man svarbu kaip tu jautiesi. Ar galėtum papasakoti, kas atsitiko? Taip klausdami ne tik sukuriame saugią aplinką vaikui išsakyti, kaip jis jaučiasi, tačiau ir gauname galimybę suprasti, kas lėmė konfliktą“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.

Taip pat tėvams ir mokytojams R. Latakienė pataria į antraeilį planą nenustumti ir to vaiko, su kuriuo kilo konfliktas. Svarbu mokyti vaiką empatiškai pažiūrėti ir į kito žmogaus jausmus, padėti suprasti skirtingus požiūrius: „Kiekviename ginče yra dvi pusės. Tad galima vaiko paklausti: Kaip manai, o kaip dėl to jaučiasi kitas? arba Kaip manai, kodėl jam tai svarbu? Tokie ir panašūs klausimai padeda vaikui priimti kitą matymą, pasistengti geriau suprasti aplinkinius ir ugdo empatiją.“

Galiausiai, kai vaikas atsiveria ir išdrįsta pasipasakoti apie savo jausmus, kodėl kilo konfliktas, kaip jis dėl to jaučiasi, galima imti ieškoti būdų, kaip nesutarimą spręsti. Anot vaiko teisių gynėjos, neretai ir patys vaikai, emocijoms atlėgus, gali pasiūlyti, kaip geriausia būtų susitaikyti: „Patariu diskutuoti su vaiku, nes tai padeda jam plėsti akiratį ir lavina gebėjimą ieškoti skirtingų taikių būdų išeiti iš nemalonios situacijos.“

Gilesniems nesutarimams spręsti – mediacija

Žinoma, gali pasitaikyti atvejų, kai vien pokalbio su vaiku neužteks. Ypač, jei konfliktai nuolatos kartojasi ar perauga į patyčias, fizinės jėgos panaudojimą. Tuomet tėvams labai svarbu įsitraukti į situacijos sprendimą: bendradarbiauti su mokytojais, mokyklos psichologu ar kitais atsakingais bendruomenės nariais.

Tais atvejais, kai paprasčiausias pokalbis su vaikais nepadeda, verta išbandyti mediaciją mokykloje. Tai – pagalba mokiniams ieškoti alternatyvių konfliktų sprendimo būdų. Mediacija suteikia galimybę išgirsti kito nuomonę ir gauti atsakymus į konfliktuojančioms pusėms iškilusius klausimus, išsakyti jausmus, poreikius ir problemas. Ji ugdo konflikto dalyvių atsakomybę už savo veiksmus, padeda kurti saugumo jausmą mokykloje.

Mediatoriaus vaidmenį gali atlikti mokytojai, mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, kiti mokyklos bendruomenės nariai ir patys mokiniai.

Be abejo, svarbu ir tai, kad vaikai dažnai ima pavyzdį iš tėvų, todėl suaugusiųjų elgesys jiems turi didelę įtaką. Pašnekovė pastebi, kad, kai vaikas nuolatos mato valdomas emocijas, pagarbų bendravimą, to paties mokosi ir pats.

Atminkime, kad vaikams labai reikalingas mūsų palaikymas, pagarba ir įsiklausymas. Tai – tvirto ir pasitikėjimu grįsto ryšio pagrindas. Tad patariu domėtis vaiku, jo kasdienybe ir kalbėtis su juo apie jo jausmus ir vidinį pasaulį“, – linki R. Latakienė.

Pranešimas spaudai.