Slovėnija – šalis, kurioje susijungia Alpės, Viduržemio jūra, Panonijos lyguma ir Karsto regionas, viena iš miškingiausių valstybių pasaulyje. Jos sostinė Liubliana 2016 m. buvo paskelbta Europos žaliąja sostine. Kaip pažinti Slovėniją geriau, kalbamės su Rygoje reziduojančiu Lietuvai akredituotu Slovėnijos ambasadoriumi Tomažu MATJAŠECU.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Slovėnija yra vienintelė buvusios Jugoslavijos respublika, kuriai pavyko atsiskirti be ilgo ir kruvino konflikto. 1991 m. nepriklausomybės karas truko vos 10 dienų, o šalis išvengė didelės žalos ir greitai pradėjo valstybės kūrimo procesą. Slovėnija prie Europos Sąjungos prisijungė 2004 m., o prie euro zonos – 2007 m. – anksčiau nei bet kuri kita buvusios Jugoslavijos respublika. Tai sustiprino jos integraciją į Vakarų pasaulį ir atitolino nuo kitų Vakarų Balkanų valstybių.

– Kas daro Slovėniją išskirtinę?

– Pradėkime nuo pat pradžių – šalies pavadinimo. Mūsų šalies varde Slovenia glūdi žodis „meilė“ (angl. love). Tai atspindi šalies dvasią: meilė gamtai, bendruomenei ir ramybei yra giliai įsišaknijusi į Slovėnijos tapatybę.

Mūsų šalis yra unikali, nes joje susijungia keturi skirtingi Europos gamtiniai regionai: Alpės, Panonijos lyguma, Karsto ir Viduržemio jūros regionai. Dėl to vos per vieną dieną galima paslidinėti kalnuose, pasimėgauti Adrijos jūra ir pasigrožėti kalvotu kraštovaizdžiu.

Slovėnija – maža, bet labai žalia šalis Europos širdyje. Daugiau nei 60 proc. šalies teritorijos dengia miškai, todėl Slovėnija yra trečia miškingiausia valstybė Europoje ir viena žaliausių pasaulyje.

– Slovėnija dažnai vadinama ir viena sėkmingiausių buvusios Jugoslavijos valstybių. Kokia yra jūsų šalies sėkmės formulė?

– Žmonės. Slovėnai mėgsta sakyti, kad yra užsiėmę kaip bitės, ir tai iš tikrųjų yra tiesa. Istoriškai Slovėnija jau Jugoslavijos laikais pramoniniu požiūriu buvo labiausiai išsivysčiusi bloko šalis. Ilgos pramonės tradicijos ir gera švietimo sistema, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų mokymas mokykloje dar Jugoslavijos laikais sukūrė daugiakalbę ir išsilavinusią darbo jėgą, linkusią į technologijų ir inovacijų vystymą. Šiandien visuomenės švietimas ir sveikatos apsauga yra prieinami kiekvienam, o tai lemia stabilumą ir lygias galimybes augti.

Šalies sėkmei įtakos turi, žinoma, ir mūsų geografinė vieta Vidurio Europos, Balkanų ir Viduržemio jūros kryžkelėje. Tai leidžia mums lengvai susisiekti su įvairiomis rinkomis ir kultūromis bei suteikia tiek ekonominių, tiek kultūrinių pranašumų. Taigi Slovėnijos sėkmę lemia kelių dalykų derinys: motyvuoti ir išsilavinę žmonės, stiprios viešosios institucijos ir strateginė geografinė padėtis.

– Kokie ekonomikos sektoriai šiuo metu vystomi labiausiai? Į ką orientuojama Slovėnijos ekonomika?

– Mūsų ekonomika grindžiama aukštos pridėtinės vertės produkcijos gamyba, inovacijomis ir stipria integracija į Europos ir pasaulio rinkas. Automobilių pramonė ir mobilumo sektoriaus plėtra atlieka pagrindinį vaidmenį tiek įprastinės gamybos, tiek tvaraus mobilumo srityse. Didžiuojamės, kad tokia kompanija kaip „Pipistrel“ – Slovėnijos aviacijos įmonė, pagarsėjusi kaip novatoriška sklandytuvų, ultralengvųjų ir elektrinių orlaivių gamintoja, – yra viena iš pasaulio lyderių elektrinės aviacijos srityje ir nustato pasaulinius elektrinės aviacijos etalonus.

Be to, Slovėnija tampa technologijų centru regione, ypač dirbtinio intelekto, blokų grandinės ir farmacijos tyrimų bei plėtros srityse. Pirmaujančios farmacijos įmonės „Krka“ ir „Lek“ yra itin inovatyvios.

Taip pat norėčiau pridurti, kad Slovėnija išsiskiria stabilia verslo aplinka ir jau minėta strategine vieta Alpių, Viduržemio jūros ir Vidurio Europos kryžkelėje. Tai suteikia greitą ir efektyvią logistinę prieigą visoje Europoje.

Mūsų ekonomikoje pagrindinis dėmesys skiriamas tvarumui, skaitmeninei transformacijai ir tvirtam įsipareigojimui vykdyti mokslinius tyrimus bei plėtoti inovacijas. Turėdama vieną didžiausių mokslininkų ir tyrėjų bendruomenių Europoje, Slovėnija užsitikrina, kad išliks konkurencinga, žalia ir orientuota į ateitį.

Kitas labai svarbus ir sparčiai augantis sektorius – turizmas, paremtas tvarumu, gamtos išteklių ir sveikatos puoselėjimu. Slovėnija turi senas SPA turizmo tradicijas, taip pat vykdoma sparti ekologinių ūkių ir ekologinio turizmo plėtra Alpėse bei kaimiškuosiuose regionuose. Mes siūlome autentiškus potyrius nesugadintoje gamtoje. Tai vis labiau vertina pasaulio keliautojai.

– Dėl gamtos unikalumo ir miškų Slovėnija kartais vadinama žaliąja Europos širdimi. Didelis dėmesys skiriamas ir atsinaujinančiai energetikai. Kodėl tai svarbu?

– Slovėnijos tapatybė yra glaudžiai susijusi su mus supančia natūralia aplinka, ypač su mūsų miškais. Šis tvirtas ryšys su gamta atsispindi daugelyje žaliųjų iniciatyvų ir tvarių praktikų, kurias diegiame. Sostinė Liubliana – puikus pavyzdys. 2016 m. ji buvo paskelbta Europos žaliąja sostine. Liubliana taip pat pripažinta Pasaulio medžių miestu. Šį apdovanojimą mūsų sostinė gavo už pastangas prižiūrint ir plečiant žaliuosius miesto plotus. Šis titulas yra dar vienas įrodymas, kad Liubliana – viena žaliausių ir tvariausių Europos sostinių.

2016 m. Nyderlanduose įsikūrusi organizacija „Green Destinations“ paskelbė Slovėniją pirmąja pasaulyje žaliąja kryptimi. Šis įvertinimas pabrėžia holistinį Slovėnijos požiūrį į tvarumą ir aplinkos apsaugą. Turizmas čia kruopščiai plėtojamas, kad būtų ne tik saugoma gamtinė aplinka, bet ir remiamos vietos bendruomenės. Tai daroma užtikrinant atsakingą ir subalansuotą turizmo srautų augimą.

Be miškų, Slovėnijoje galime džiaugtis įvairialypiu kraštovaizdžiu: nuo aukštų Alpių iki Adrijos jūros pakrantės, nuo ramių ežerų iki gyvybingų šlapžemių. Ši turtinga biologinė įvairovė kruopščiai saugoma nacionaliniuose parkuose, saugomose teritorijose ir aktyviai vykdant atitinkamas programas.

Labai svarbu, kad tvarią plėtrą Slovėnijoje skatina didelis visuomenės įsitraukimas ir aplinkosauginis švietimas, auginantis piliečių ir lankytojų pagarbos gamtai ir rūpinimosi ja kultūrą. Šalies įsipareigojimas vystyti atsinaujinančią energetiką, mažinti atliekų susidarymą ir skatinti tvaraus žemės ūkio plėtrą dar labiau pabrėžia jos, kaip tikros žaliosios Europos širdies, vaidmenį.

– Kas jungia mūsų šalis – Slovėniją ir Lietuvą? Kokių sąsajų matote?

– Slovėniją ir Lietuvą sieja tos pačios vertybės. Abi šalys – Europos Sąjungos ir NATO narės. Ir Slovėnija, ir Lietuva yra palyginti nedidelės, bet dinamiškos, ir mes puikiai suprantame, kad abiejų šalių bendradarbiavimas stiprina mūsų ekonominius ryšius. Todėl svarbu skatinti prekybinį ir investicinį bendradarbiavimą, kultūrinius mainus, auginti abipusį turizmą, atliekantį lemiamą vaidmenį siekiant geriau vieniems kitus pažinti.

2022 m. Rygoje buvo atidaryta Slovėnijos ambasada, akredituota ir Lietuvai. Taigi ambasada Rygoje kuruoja diplomatinius ir konsulinius reikalus, susijusius su Lietuva. Ambasados įkūrimas buvo labai svarbus žingsnis siekiant suartinti mūsų šalis, kiek leidžia mūsų pajėgumai. Dalyvaujame politiniame ir ekonominiame dialoge su Lietuva, taip pat lankomės kultūros renginiuose, pavyzdžiui, šių metų liepą Anykščiuose dalyvavome Vyno ir maisto festivalyje, kur Lietuvos visuomenei pristatėme Slovėnijos vyno gamintojus. Artimiausiu metu planuojame daugiau bendrų kultūrinių, ekonominių ir socialinių mainų projektų.

Slovėnų ir lietuvių tautos gali geriau pažinti viena kitą gilindamos ryšius visais lygmenimis – valdžios, verslo, kultūros, švietimo, turizmo. Politinis dialogas ir reguliarūs institucijų mainai padeda kurti pasitikėjimą, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir žmonių tarpusavio ryšiai. Kultūrinė diplomatija ir turizmas yra galingi įrankiai, galintys suartinti slovėnus ir lietuvius. Tikiu, kad vis daugiau lietuvių aplankys Slovėnijos Alpes, Viduržemio jūros pakrantę bei vyno regionus ir kad daugiau slovėnų atras baltišką Lietuvos paveldą. Tai natūraliai pagerins tautų pažinimą ir sustiprins draugystę.

Nuo praėjusių metų lietuviai ir slovėnai turi puikią galimybę keliauti vieni pas kitus ir geriau vieni kitus pažinti, nes vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Rygos į Liublianą du kartus per savaitę.

– Tad kaip geriau pažinti Slovėniją?

– Slovėnija yra unikali šalis, visus metus siūlanti pavieniams asmenims, poroms, draugų grupėms ar šeimoms skirtą patirtį. Tai – šalis, kurioje kiekvienas gali ką nors atrasti: patirti įspūdžių gamtos glėbyje, derinti atostogas mieste su kultūros pažinimu, atsipalaiduoti SPA centruose ar pasilepinti vietiniais skoniais aukščiausio lygio restoranuose. Iš viso 72 Slovėnijos restoranai buvo įtraukti į 2025 m. „Michelin“ vadovą.
Tiek Lietuva, tiek Slovėnija yra santykinai mažos, žalios, saugios ir svetingos, o mūsų žmonės vertina gamtą, kultūrą ir tradicijas. Tai palengvina pažintį.

Nuoširdžiai patarčiau aplankyti Bledo miestą, esantį vos už 40 minučių kelio automobiliu nuo sostinės Liublianos. Bledas – žavingas miestas prie vaizdingo ežero, kurio viduryje yra nedidelė sala. Priešais ežerą ant uolos stovi Bledo pilis. Iš ten atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai. Bledą supa Julijaus Alpės.

Dar viena vieta, kurią būtina aplankyti, – Postoinos urvas. Tai viena žinomiausių ir gražiausių vietų Slovėnijoje. Ši įspūdinga urvų sistema tęsiasi 24 kilometrus ir apima tunelių, galerijų ir salių tinklą. Ekskursija su gidu trunka apie 90 minučių. Ji prasideda vaizdingu pasivažinėjimu požeminiu traukiniu, o po to einama pasivaikščioti išskirtinėmis urvo perėjomis. Lankytojai tyrinėja apie 5 kilometrus urvo, pasižyminčio neįtikėtinais stalaktitų ir stalagmitų dariniais. Urve gyvena saugoma reta rūšis, žinoma kaip europinis protėjas (Proteus anguinus). Jos atstovų – unikalių aklų varliagyvių – aptinkama tik šioje pasaulio dalyje.

Būtinai aplankykite ir Slovėnijos pakrantę su vaizdingu Pirano senamiesčiu bei išskirtinius slovėniško vyno regionus. Patarčiau lietuviams pažinti Slovėniją derinant skirtingus poilsio būdus, pavyzdžiui, atostogas Liublianos mieste ir laiką kaime, nesvarbu, ar prie Bledo ežero, ar prie Sočos upės, pasaulyje garsėjančios savo švara ir siūlančios aktyvų poilsį, pavyzdžiui, plaukiojimą plaustais.

Trumpai tariant, Slovėnija yra šalis, kurioje įvairovė slypi kiekviename kampelyje, ir aš tikrai tikiu, kad lietuviai, vertinantys gamtą bei kultūrą, jausis čia kaip namie ir būtinai atras ką nors naujo.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.