„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuvos muziejai“ susipažinsime su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padaliniu, įsikūrusiu pastate, kuris tampriai susijęs su Vilniaus žydų istorija.

Partnerių turinys

Pylimo gatvėje stovinčiame puošniame istorizmo architektūros pastate, kurio architektas Tadeuszas Maria Rostworowskis, XX amžiaus pradžioje buvo įrengti prabangūs butai.

1915 metais gydytojas Josifas Epšteinas įsteigė žydų gimnaziją dėstomąja hebrajų kalba. Steigėjui mirus per šiltinės epidemiją, gimnazija pavadinta jo vardu.

XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje gimnaziją pradėjo globoti organizacija „Tarbut“, tuomet, mokykla pavadinta „Tarbut“. Šią gimnaziją baigė ir pasaulinio garso fotomenininkas Moï Veras (Moišė Ravivas-Vorobeičikas), Europos meninės fotografijos novatorius.

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus – naujas ir didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys.

„Šio muziejaus sukūrimo ekspozicinė koncepcija buvo parodyti tą judaikos lobyną, žydų tautos istoriją, kultūrą, religiją, papročius. Visą tai, kas per 600 metų vyko Lietuvoje, kaip žmonės gyveno, su kokiais iššūkiais susidurdavo, kokia būdavo jų kasdienybė“, - pasakos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Dr. Simonas Strelcovas.

Sostinėje įsikūręs muziejus yra pirmasis šalies muziejus, kuriame taip įvairiapusiškai ir išsamiai pristatoma Lietuvos žydų istorija, kultūra, papročiai, skirtingi istorinės kasdienybės siužetai. Viršutiniame muziejaus aukšte veikia ir vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų Rafaelio Chvoleso muziejus.

Keturių aukštų pastate įrengtos šiuolaikiškos dizaino ekspozicijos. Lankytojams rodomi ne tik autentiški eksponatai, bet ir sudaryta galimybė interaktyviai įsitraukti į Lietuvos žydų istorijos pažinimą.

Litvakų muziejus pasakoja apie šviesią ir išskirtinę žydų bendruomenės istoriją. Muziejuje ekspozicijos salėse gausu ne tik įvairių eksponatų, bet ir žaidimų, dėlionių ir kitų įtraukių pažinimo priemonių, padedančių pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją.

Lietuvos žydų istorija, jų nuveikti darbai ir pasiekimai svarbūs ne tik Lietuvoje – emigravę į įvairius pasaulio kampelius žydai prisidėjo prie mokslo, kultūros ir politikos naujai atrastuose namuose. Todėl muziejus svarbus ne tik Lietuvos, bet ir iš užsienio atvykstantiems šalies svečiams.

Samuelio Bako muziejus – pirmasis muziejus pasaulyje, skirtas tik šio tapytojo kūrybai. Pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejuje Vilniuje eksponuojami tiek įspūdingi menininko darbai, tiek pasakojama, rodos, tokia pati siurrealistinė kaip ir jo darbai autoriaus gyvenimo istorija. Šis muziejus – tiek meninė atgaiva, tiek žvilgsnis į XX a. Lietuvos žydų istoriją neįprastu kampu.

Samuelio Bako muziejuje veikia ir nuolatinė, modernaus dizaino ekspozicija „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Tai – Holokausto liudininkų prisiminimai, vaizdo įrašai, dokumentiniai filmai, fotografijos. Šios ekspozicijos tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su Holokaustu, pasitelkiant gyvus šią baisią tragediją išgyvenusių ir patyrusių žmonių pasakojimus.

Unikalus šios ekspozicijos akcentas – interaktyvus memorialas, skirtas per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų vaikų atminimui. Tai yra specialiai šiai ekspozicijai suprojektuota unikali šviesos, vaizdo ir garso instaliacija, kurios dalyviais tampa lankytojai. Kiekvienas lankytojas, paėmęs akmenuką ir padėjęs jį memoriale, pagal seną žydų tradiciją pagerbia žuvusius.

„Vilnius yra laikomas Lietuvos Jeruzale, kitur sako, kad tai yra Šiaurės Jeruzalė“, - pastebės Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėjas Aivaras Poška.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų ekspozicijos lankytojams padės atsakyti į klausimus, kas yra Lietuvos žydas, kas formavo ir formuoja Lietuvos žydų tapatybę, ir kaip ji paveikė lietuvių kultūrą. Muziejai siekia skleisti toleranciją tarp kultūrų, ugdyti empatiją ir tautų bendrabūvį.

Daugiau apie tai – laidoje „Lietuvos muziejai“ jau šeštadienį, 16:30 val. per „Lietuvos ryto televiziją“.