Rokolo uola: daug aistrų dėl ugnikalnio viršūnės keteros

Rokolo uola: daug aistrų dėl ugnikalnio viršūnės keteros


Rokolas – uola Atlanto vandenyne, atsiradusi prieš daugmaž 550 milijonų metų. Jos aukštis virš vandens – 23 metrai, plotas – apie 570 kvadratinių metrų. Tai labai seniai užgesusio ugnikalnio viršūnės keteros fragmentas, iškilęs virš vandenyno bangų. Nors ši uola – nuošali, jos istorija – išties įdomi.


Manvydas VITKŪNAS


Vieninteliai nuolatiniai Rokolo gyventojai – moliuskai (jais yra gausiai apaugusi povandeninė uolos dalis) ir prie uolos prisitvirtinusios kelių rūšių jūržolės. Čia taip pat lankosi, kad pailsėtų (kartais ir peri), daugmaž 20 rūšių paukščių, tarp jų – šiauriniai fulmarai, storasnapiai narūnėliai, šiauriniai padūkėliai, kormoranai, tripirščiai kirai. Perėti čia bando kelių rūšių paukščiai, bet kai šiaurinėje Atlanto dalyje siaučia itin stiprūs štormai, gūžtos ir kiaušiniai ar jaunikliai būna nuplaunami.


Keleivius paliko žūti


Manoma, kad Rokolą pirmieji atrado Airijoje gyvenę senovės keltai arba, mažiau tikėtina, vikingai (uola yra netoli istorinių keltų žemių – Airijos ir kitų Britų salyno salų). Viduramžių airių folklore ši vieta minima kaip mitinė uola „Rocabarraigh“, turinti išnirti penkis kartus prieš pasaulio pabaigą.

REKLAMA


Pirmą kartą literatūroje Rokolas buvo paminėtas 1703 m. išleistoje škotų autoriaus Martino Martino knygoje „Vakarinių Škotijos salų aprašymas“. Čia taip pat nurodoma, kad artimiausių Airijos pakrančių žmonės šią uolą (salą) vadina „Rocabarra“.


Prie Rokolo uolos esantis Helenos rifas ir netoliese stūksanti vos vieną metrą virš vandens kyšanti Haselvudo uola įvairiais laikais pražudė ne vieną laivą. 1686 m. rugpjūčio 22 d. prekybinis burlaivis, gabenęs prancūzų ir ispanų pirklius su kroviniais, užplaukė ant seklumos ties Rokolu. Įgulos nariams, sėdusiems į valtį, pavyko pasiekti netoli Škotijos krantų esančias Sent Kildos salas. Keleivius jie paliko žūti. Jau minėtas M. Martinas apie tai parašė knygelę „Nesenas plaukiojimas iki Sent Kildos“. Ji buvo išleista 1698-aisiais.


1812 m. mokslinių tyrimų laivas „Leonidas“ sudužo ir nuskendo, audros metu atsitrenkęs į Helenos rifą, o po 12 metų toks pat likimas ištiko brigantiną (lengvą dvistiebį burlaivį) „Helen“, plaukusį iš Dandžio (Škotijoje) į Kvebeką (Kanadoje). Būtent nuo tada šiam rifui ir prigijo Helenos pavadinimas.

REKLAMA


1904 m. birželio 28 d. prie Rokolo įvyko viena didžiausių XX a. laivų katastrofų. Danų laivybos kompanijai DFDS priklausiusiame 115 metrų ilgio keleiviniame laive „Norge“, plaukusiame iš Kopenhagos į Niujorką, tąsyk buvo 700 keleivių ir 71 įgulos narys. Po smūgio į Helenos rifą laivas ant vandens teišbuvo 12 minučių, po to pasviro į šoną ir nuskendo. Sulipti į gelbėjimosi valtis ir išsigelbėti sugebėjo tik 160 žmonių.


„Bangų šalis“


Ilgus amžius dėl Rokolo uolos priklausomybės niekas nesuko galvos. Tačiau vėliau, kylant klausimų dėl teritorinės jūros, pretenzijas į Rokolą ėmė reikšti Didžioji Britanija, Airija, Islandija ir Danija (jai priklauso santykinai netoli esančios Farerų salos). Ta šalis, kuriai priklausytų uola, galėtų kontroliuoti žvejybą teritoriniuose vandenyse, ieškoti naftos ir dujų jūros dugne.


1955 m. Didžiosios Britanijos kariai, atskridę sraigtasparniu, iškėlė ant Rokolo uolos savo šalies vėliavą ir pritvirtino metalinę lentą su įrašu, o 1972 m. vasario 10 d. britų parlamentas priėmė rezoliuciją, skelbiančią, jog Rokolas yra Jungtinės Karalystės dalis. Tais pačiais metais buvo paskelbta, kad Rokolo uola priskiriama Škotijos Hariso regionui.


Danija šios aneksijos iš pradžių nepripažino, o Didžioji Britanija, Islandija ir Airija pasirašė bendrą rezoliuciją dėl gamtos išteklių aplink salą naudojimo. 2014 m. visos šalys pasirašė susitarimą ir juo pripažino Didžiosios Britanijos suverenitetą Rokolo uolos ir aplink esančių teritorinių vandenų atžvilgiu.



Ant Rokolo uolos iš viso tebuvo išsilaipinę apie 20 žmonių. 1974 m. du britų jūrų pėstininkai, vilkintys paradines uniformas, nusifotografavo uolos viršūnėje. Buvęs karys, išgyvenimo ekspertas Tomas Maklinas 1985-aisiais 40 parų gyveno ant uolos pritvirtintoje medinėje dėžėje, siekdamas čia dar labiau įtvirtinti Didžiosios Britanijos suverenitetą.


1997 m. vasarą uolą 42 dienas buvo užėmę aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai, protestavę prieš britų kompanijos pradėtą naftos išteklių žvalgybą šioje vietovėje. Jie gyveno geltonoje plastikinėje kapsulėje ir paskelbė uolą nepriklausoma Veivlando valstybe (Waveland – „Bangų šalis“).
2014-ųjų vasarą škotas Nikas Hankokas ant Rokolo uolos praleido 42 paras visiškai vienas, taip siekdamas paskatinti žmones aukoti labdaros fondui „Help for Heroes“ („Pagalba herojams“). Vyras planavo čia užsibūti du mėnesius, bet galiausiai jam teko kviestis gelbėtojų sraigtasparnį po to, kai galingos bangos nuplovė jo mantą ir maisto atsargas.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>