Savaitės klausimas

O kas apgins policiją?

Arūnas Marcinkevičius

Praėjusios savaitės įvykiai sostinėje tik dar kartą išryškino sistemines bėdas, kurios jau senokai kamuoja šalies policiją. Visų pirma, algos šioje statutinėje tarnyboje ir toliau „tradiciškai“ mažos, viršvalandžių – visuomet per akis, kitokių privalumų – labai jau nedaug.
Mūsų elito požiūrį į visuomenės sargus akivaizdžiai liudija, galima sakyti, tradicinis palyginimas su estais: šie pernai priėmė politinį sprendimą ir nuo šių metų pradžios pradėjo įgyvendinti programą „1 000“. Jos esmė – minimalus darbą pradedančio jauno policininko atlyginimas yra 1 000 eurų. Mūsiškių policininkų naujokų alga ne tiek daug nutolusi nuo minimaliosios mėnesio algos. O bandyti jų algas bei priedus lyginti su Vakarų šalyse dirbančių policininkų socialiniu paketu – apskritai neįmanoma.

Kitų priežasčių, kodėl pasitaiko tokio darbo broko mūsų policijoje, galima ir nevardyti. Tad kol šalies aukščiausi pareigūnai – nuo prezidentės iki Seimo narių – po kiekvieno panašaus incidento tik badys vieni į kitus pirštais ir grūmosis, Lietuvos policijoje niekas nesikeis. Ne politiniai mostai kelia policininkų darbo kokybę (sykiu – ir visuomenės saugumą), o nuolatinis ir nenutrūkstamas valstybės rūpinimasis jais. Ir visų pirma – tais eiliniais, kurie ir dirba gatvėse.

Sistema pavargo nuo bestuburių
Loreta SOŠČEKIENĖ, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė.

– Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija tikisi, kad premjeras įtikins Saulių Skvernelį likti poste ir tęsti darbus, nes pareigūnams yra svarbu, kad sistemai vadovautų kompetentingas ministras. Galbūt šis palaikymas atrodo keistas ir dirbtinis, negi gali ministras iš tiesų būti toks tobulas? Ne, nėra jis tobulas, ginčijamasi ir nesutariama dėl tam tikrų jo inicijuotų pertvarkų, darbo metodų.

Tačiau visiems yra aišku: šis ministras išmano sistemą, kurioje dirba, ir mūru stoja už pareigūnus. Mes jau pavargome nuo bestuburių skruzdėliukų, kurie, būdami ministrai, nelabai ką ir turėjo komentuoti. Gal tai ir buvo aukštas politinis lygis, bet nė vienam pareigūnui geriau nuo to nepasidarė. Policijos pareigūnams aukštas lygis yra tada, kai ministras drįsta aiškiai ir konkrečiai išdėstyti savo poziciją šalies vadovei, kreiptis į kiekvieną pareigūną, ragindamas nesiklaupti ant kelių prieš kriminalinį pasaulį, nepasiduoti ir nebijoti.

Taip, mūsų šalies pareigūnai negali būti politinių partijų nariai, bet gali išreikšti savo valią balsuodami rinkimuose. Jų elgesys kituose rinkimuose labai priklausys nuo to, kaip Seimo nariai reaguos į susiklosčiusią situaciją. Mes manome, kad S. Skvernelio palikimas poste turi būti Seimo garbės reikalas, todėl viliuosi adekvačios parlamentarų reakcijos. Juk ne tik pareigūnai, bet ir aukščiausi šalies vadovai yra davę priesaiką tarnauti Lietuvos žmonių gerovei, o ne asmeninėms ambicijoms ar politinėms intrigoms. Todėl išties apgailėtina bus tada, jei priesaika taps tik nereikšmingu formalumu.

Pirmiausia nulaužiama aukščiausia viršūnė
Valdas VASILIAUSKAS, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ Seime narys.

– Nors ir menkai finansuojama, Lietuvos policija išgyvena renesansą: policininkų gretos susitelkusios, jose mažėja korupcijos, didėja žmonių pasitikėjimas policija ir savo saugumu. Neabejotina, kad tai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos deleguoto į vidaus reikalų ministro postą Sauliaus Skvernelio nuopelnas.

Jis – viena iš ryškiausių asmenybių Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje. Kai kam iš politikų tas ryškumas spigina akis. Todėl ir buvo bandyta pasinaudoti vieno policininko aplaidumu ir kilusiu skandalu dėl nudžiauto „kalašnikovo“. Kaip ir miške, taip ir politikoje kilusios audros pirmiausia nulaužia aukščiausių medžių viršūnes.
O ar jums neatrodo, kad kartojasi Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado istorija: buvę FNNT vadovai laikėsi įstatymų, o ne nurodymų telefonu „iš aukščiau“, todėl ir tapo nepageidautini.

Skurdi policija visuomenės neapgins
Arvydas ANUŠAUSKAS, TS-LKD frakcijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

– Policija turi pakankamą autoritetą visuomenėje, net jei pavieniai policininkai ir padaro klaidų. Dabartinėmis aplinkybėmis reikia matyti vykdomas joje pertvarkas ir nepamiršti pakankamo finansavimo. Nes reformas pradėję politikai yra atsakingi už jų įgyvendinimą ir privalo jas užbaigti. Būtent dėl to, likus vos 11 mėnesių iki Vyriausybės kadencijos pabaigos, dabar nepalankiausias laikas keisti vidaus reikalų ministrą.

O policijos pareigūnams vis didinant atsakomybę, jų algas vejasi sparčiai didėjantis MMA. Eilinis patruliuojantis policijos pareigūnas dabar teuždirba tik ketvirtadaliu daugiau už MMA, t. y. 457 eurus į rankas. Vykdant policijos reformą, kitais metais eilinio pareigūno alga galėtų padidėti ketvirtadaliu. Tačiau jei nebus skiriama pakankamai lėšų, tai „vidinių resursų“ paieškos neišvengiamai vers retinti pareigūnų gretas. O juk policijos efektyvesniam darbui reikalinga ir šiuolaikinė įranga, ir tokie pat ginklai, tai taip pat nemažai kainuoja. Tačiau tai svarstant Vyriausybėje vidaus reikalų ministras dažnai lieka vienas. Dabar tai akivaizdu. To nebūtų, jei visi valdantys politikai suprastų viešojo saugumo, o ne asmeninių ambicijų svarbą.

Vyriausybė ieško papildomų lėšų policijai
Algirdas BUTKEVIČIUS, ministras pirmininkas.

– Šiomis dienomis visuomenė pagrįstai rodo didesnį susidomėjimą policijos poreikiais, o ne tik darbu. Ir tai yra visiškai suprantama. Dėl Seimo pirmininkės, o vėliau prezidentės išsakytos kritikos iš pareigų nusprendė trauktis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jau sakiau ir dar pakartosiu: šioje situacijoje vadovautis emocijomis nereikėtų. Su šalies prezidente ir su Seimo pirmininke, tikiuosi, susitarsime dėl Lietuvai naudingiausio sprendimo.

Be abejo, policija be tinkamo finansavimo negalės deramai atlikti savo funkcijų. Dabar Seimas svarsto valstybės kitų metų biudžeto projektą ir po pirmojo svarstymo grąžino jį tobulinti Vyriausybei. Ir jau dabar numatyta padidinti finansavimą Policijos departamentui: šiemet jam buvo skirta 199,861 tūkst. eurų, o 2016 m. numatyta 207,585 tūkst. eurų. Ir, aišku, ieškosime galimybių didinti finansavimą kovai su terorizmu. Bent jau 10 mln. eurų tikimės skirti tam papildomai.

Įgarsinta šio straipsnio versija: