Karštomis vasaros dienomis svarbu ne tik vengti tiesioginės saulės, bet ir atidžiau stebėti savo savijautą. Vyresnio amžiaus žmonėms karštis gali būti sunkiau pakeliamas, o pirmieji perkaitimo požymiai kartais atrodo kaip įprastas nuovargis. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kaip apsisaugoti nuo karščio bangų, kaip atpažinti pavojingą būklę ir kada būtina kviesti pirmąją pagalbą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Aušra Kubilienė sako, kad per karščius senjorams ypač svarbu nelaukti, kol savijauta pablogės, o veikti iš anksto.

„Karštą dieną silpnumą ar nuovargį nesunku palaikyti paprastu pervargimu, ilgesniu buvimu lauke ar poilsio stoka. Tačiau vyresniame amžiuje tokių simptomų nereikėtų ignoruoti. Silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, stiprus troškulys ar sutrikusi orientacija aplinkoje gali būti ženklai, kad organizmas sunkiai susidoroja su karščiu ir jam reikia pagalbos“, – sako A. Kubilienė.

Saulės smūgis ir šilumos smūgis – ne tas pats

Per karščius dažnai kalbama apie saulės ir šilumos smūgį, tačiau tačiau tai nėra tas pats. Saulės smūgis dažniausiai ištinka tada, kai tiesioginiai saulės spinduliai ilgai veikia nepridengtą galvą ar sprandą. Pavyzdžiui, jo rizika didesnė ilgai žvejojant, dirbant darže ar būnant paplūdimyje be kepurės. Saulės smūgio atveju dažnai pasireiškia stiprus galvos skausmas, svaigulys, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, pykinimas ar vėmimas. Žmogus gali išblykšti, gausiai prakaituoti, jausti bendrą silpnumą ar net prarasti sąmonę.

Šilumos smūgis susijęs ne tik su saule, bet su viso organizmo perkaitimu. Jis gali ištikti ne tik saulėje, bet ir pavėsyje ar uždarose patalpose – pavyzdžiui, ilgą laiką dirbant šiltnamyje, būnant mažai vėdinamame kambaryje ar automobilyje bei aktyviai judant karštą dieną. Žmogui gali pakilti kūno temperatūra, oda tapti karšta ir paraudusi, atsirasti stiprus troškulys, silpnumas, vangumas, galvos skausmas ar svaigimas, sutrikti pusiausvyra.

Tiek šilumos, tiek saulės smūgio atvejais ypač pavojingi požymiai yra sąmonės sutrikimas, dezorientacija ir sąmonės netekimas. Anot A. Kubilienės, šios būklės gali pasireikšti kartu, todėl pastebėjus pirmuosius signalua būtina reaguoti, o ne laukti, kol savijauta taps kritinė.

Ką daryti, jei pasidarė bloga nuo karščio

Pajutus pirmuosius perkaitimo požymius, būtina nedelsiant ieškoti vėsesnės vietos – pasitraukti į pavėsį, vėsesnę patalpą arba bent jau vietą, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Tuomet reikėtų atlaisvinti drabužius, atsisėsti arba atsigulti ir ir pradėti vėsinti kūną, o ypač kaklą, pažastis ir kirkšnių sritį.

Jei įtariamas saulės smūgis, daugiau dėmesio reikėtų skirti galvos ir kaklo vėsinimui – galima naudoti vėsius kompresus ar drėgną rankšluostį. Jei žmogus yra sąmoningas ir gali gerti skysčius, reikėtų duoti vandens po truputį, mažais gurkšniais.

„Žmogaus negalima girdyti per prievartą, taip pat nereikėtų duoti skysčių, jei jis yra praradęs sąmonę ar negali saugiai nuryti. Tokiu atveju būtina kviesti pagalbą ir stebėti kvėpavimą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, jį reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį. Jei nekvėpuoja – nedelsiant pradėti gaivinimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – teigia A. Kubilienė.

Pasak instruktorės, saulės ar šilumos smūgio atveju svarbu ne tik pradėti vėsinti, bet ir stebėti, ar žmogaus būklė gerėja. Jeigu silpnumas stiprėja, žmogus darosi mieguistas, sutrikęs, nebeatsako į klausimus arba skundžiasi dideliu galvos skausmu, būtina skambinti 112.

Karščio bangoms verta pasiruošti iš anksto

Dalies karščio sukeltų problemų būtų galima išvengti, jeigu senjorai karštomis dienomis iš anksto pakoreguotų savo įprastą gyvenimo ritmą.

„Dažnai daroma klaida – laukti, kol atsiras stiprus troškulys. Vyresnio amžiaus žmonės troškulį gali jausti silpniau, todėl vandens reikėtų turėti ir gerti visą dieną. Reikėtų vengti alkoholio ir labai saldžių gėrimų, nes jie nepadeda atkurti skysčių balanso. Karštomis dienomis geriau rinktis lengvesnį maistą – vaisius, daržoves, salotas, sriubas, liesą mėsą ar žuvį“, – pataria A. Kubilienė.

Siekdamas atkreipti dėmesį į tinkamos hidratacijos svarbą vyresnio amžiaus žmonėms, Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su partneriais organizuoja edukacines veiklas senjorams. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir „Druskininkų Rasa“. Edukacijų metu dalyviai gaus praktinių žinių apie kasdienius skysčių vartojimo įpročius ir jų reikšmę gerai savijautai.

A.Kubilienės teigimu, karščiausiu paros metu, maždaug nuo 11 iki 17 valandos, reikėtų vengti ilgo buvimo lauke. Darbus kieme, apsipirkimą, pasivaikščiojimus ar keliones geriau planuoti ryte arba vakare, kai temperatūra žemesnė. Jei vis dėlto tenka būti lauke, svarbu daryti pertraukas pavėsyje ar vėsesnėse patalpose. Per karščius taip pat patariama dėvėti šviesius, laisvus drabužius, rinktis natūralius audinius, pavyzdžiui, medvilnę ar liną, nepamiršti galvos apdangalo, akinių nuo saulės ir apsauginio kremo.

Į mokymus kviečiami senjorai ir jų artimieji

Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia senjorus ir jų artimuosius registruotis į nemokamus pirmosios pagalbos mokymus, kuriuose galima praktiškai išmokti atpažinti pavojingas būkles, tinkamai reaguoti ir padėti sau ar šalia esančiam žmogui. Mokymuose aptariamos įvairios situacijos – nuo perkaitimo, sąmonės sutrikimo ir pirmųjų pagalbos veiksmų iki gaivinimo. Anot A. Kubilienės, karščio bangų metu tokios žinios ypač svarbios, nes jos padeda senjorams geriau pasirūpinti savimi, laiku atpažinti pavojingus simptomus ir žinoti, kada būtina kreiptis pagalbos. Informacija apie artimiausius nemokamus pirmosios pagalbos mokymus skelbiama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainėje.

Senjorai taip pat kviečiami jungtis prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Senjorų klubų, kuriuose vyksta įvairios edukacijos, mokymai, kūrybiniai ir sveikatinimo užsiėmimai, diskusijos aktualiomis temomis, bendruomeniniai renginiai bei kitos veiklos, padedančios išlikti aktyviems, smalsiems ir įsitraukusiems į visuomeninį gyvenimą. Senjorų klubų veiklas padeda įgyvendinti Kanados Raudonasis Kryžius.

Pranešimas spaudai.