Šiandien vis daugiau tėvų ieško mokyklos, kurioje svarbios ne tik žinios, bet ir visuminis vaiko ugdymas, daugiau judėjimo, užuot ilgai sėdėjus suole, emocinė gerovė, savarankiškumas, kūry-biškumas, ryšys su kitais ir gamta, sveikas mikroklimatas. Tokią ugdymo kryptį pasirinko Žalioji gamtos mokykla Kauno rajone. Čia ugdymas grindžiamas socialine ekologija, vertybėmis, taikia komunikacija. Siekiama, kad ugdymas būtų prasmingas, vaikai augtų smalsūs, atsakingi, geban-tys mokytis visą gyvenimą. Gyvenimo geriausia mokytis pačiu gyvenimu.

Partnerių turinys

Mokyklos ugdymo pagrindas – inte-gruotas mokymasis. Čia pasaulis nesu-skaidomas į atskirus dalykus ar 45 minučių pamokas. Žinios įgyjamos įgyvendinant projektus, stebint gamtą, tyrinėjant, ku-riant, vaidinant, keliaujant, sprendžiant kasdienes situacijas. Akademinių dalykų temos persipina, todėl vaikai ne tik įsime-na faktus, bet ir supranta jų prasmę.

Visi konfliktai yra sprendžiami. Nuti-kusios situacijos įrašomos į elgesio skolų sąsiuvinį ir atėjus laikui jos gvildenamos. Atsiprašyti niekas nėra skubinamas, kiekvienam padedama suprasti situaci-jos dedamąsias, ir tik gerai įsisąmoninus įvyksta atsiprašymas. Vaikai kiekvieną pertrauką būna gryname ore, smegenys gauna pakankamai deguonies.

Svarbi ugdymo dalis – aktyvus žai-dimas. Tai natūralus mokymosi būdas, padedantis ugdyti komandinio darbo įgūdžius, vaizdumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai ieškoti sprendi-mų. Daug dėmesio skiriama mokymuisi savireguliacijos būdu – vaikai mokosi pažinti emocijas, suprasti savo poreikius, valdyti dėmesį, planuoti veiklą, prisiimti atsakomybę už mokymąsi. Finansinio raš-tingumo mokomasi naudojant mokyklos pinigus ,,žgmukus“. Vertinti, įsivertinti taip pat naudojama mokyklos valiuta

„žgmukai“. Juos vaikai pelno atlikdami užduotis, rodydami bendruomeniškumą, atsakomybę, iniciatyvumą, vertybėmis grįstą elgesį.

Visuomenėje, išskyrus ugdymo įstai-gas, žmonės nėra graduojami ir skirstomi pagal amžių. Todėl užaugę vaikai nesu-pranta kitų amžiaus žmonių poreikių, ypatumų, o tapę tėvais yra silpnai em-patiški savo vaikams. Bendruomenėse, darbovietėse susitinkame ir veikiame su įvairaus amžiaus žmonėmis. Vienas iš šios mokyklos išskirtinumų, kad vaikai ugdo-mi mišrioje amžiaus grupėje. Tokia grupė primena mažą bendruomenę ar išplėstinę šeimą, kurioje kiekvienas gali mokytis ne tik iš mokytojo, bet ir vienas iš kito.

Jaunesnieji mokosi stebėdami vyres-niuosius, o vyresnieji ugdosi tėvystės įgū-džius, atsakomybę, lyderystę, gebėjimą padėti kitiems. Toks bendradarbiavimas vyksta natūraliai, be konkurencijos, sti prina bendruomeniškumą, pasitikėjimą savimi, atspindi natūralią visuomenę, ku-rioje kasdien bendrauja įvairaus amžiaus, gebėjimų žmonės.

Kadangi vaikai vystosi nevienodai, mišraus amžiaus grupėse daugiau dė-mesio skiriama individualiai kiekvieno pažangai, o ne lyginimuisi su bendraam-žiais. Tai stiprina mokinių motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.

Ugdymo kokybę įmanoma pasiekti, kai su klase vienu metu dirba penki ugdytojai, o ne vienas mokytojas. Mokytojas moko, o motyvavimo, elgesio klausimai yra men-torių darbo sritis.

Ugdydami mentoriai tarsi prožektoriu-mi apšviečia mokinio stipriąsias puses ir kuria jam tinkamą ugdymo aplinką, kad tik jam vienam būdingu tempu jis galėtų vystytis ir skleisti. Vaikai mokosi pasiner-dami į dalykus, kurie juos įtraukia. Yra vertinamas ir pripažįstamas vidinis vaiko mokymasis, ne visada matomas plika aki-mi ar greituoju būdu nepamatuojamas.

Daug ugdymo vyksta už mokyklos ribų. Kartą per mėnesį organizuojami pa-tirtiniai žygiai, edukacinės išvykos, kurių metu vaikai mokosi orientuotis gamtoje, dirbti komandoje, pažinti aplinką, išban-do įvairias profesijas.

Mokykla pastebi, kad geriausių rezul-tatų pasiekiama, kai tėvus ir mokytojus vienija glaudus bendradarbiavimas. Kas mėnesį vyksta tėvų saviugdos vakarai. Kelis kartus per mėnesį tėvai gauna iš ugdytojų pasidžiaugimo žinučių jų vaiku. Laiške faktų kalba parašoma, kur ir kaip pasireiškė jų vaiko vertingos savybės.

Žaliojoje gamtos mokykloje rūpinama-si vaikų visuminiu ugdymu. Neuromoks-lininkai pabrėžia, kad sveikam smegenų vystymuisi būtina tiesiogiai patirti gamtą per saulę, vėją, lietų, šaltį ir kitus gamtos reiškinius. Aktyvumo poreikis tenkina-mas kasdien: jie sportuoja natūralioje aplinkoje, stiprina kūną ir lavina koordi-naciją judėdami įvairiais paviršiais. Gam-toje besimokantys vaikai tampa tvirtesni, smalsesni, sveikesni, atsparesni stresui, ugdosi gebėjimą įvertinti riziką ir stipri-na imunitetą. Gamta moko kantrybės, atsakomybės, pagarbos gyvybei, padeda suprasti gamtos ciklus ir prisitaikyti prie pokyčių. Tik pažindamas gamtą vaikas iš-moksta ją mylėti ir saugoti. Čia gamta yra visavertė ugdymo aplinka, mokytoja ir erdvė, kurioje vaikas auga fiziškai, emo-ciškai, intelektualiai ir dvasiškai.

Tai mokykla šeimoms, kurios myli gam-tą, ieško ne tik kokybiško ugdymo, bet ir vaikystės, kupinos atradimų, patyrimų, tikro mokymosi individualiu tempu.