37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų, pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami įvertinti, ar priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. 

Pasak kreipimosi autorių, naujasis reguliavimas, kuris priimtas šių metų birželio 2 d., neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.

Seimo narių kreipimesi pabrėžiama, kad įstatymo pataisos, kuriomis keičiamas LRT tarybos formavimo modelis ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka, kelia teisinių abejonių dėl atitikties Konstitucijos nuostatoms, garantuojančioms žiniasklaidos laisvę bei draudžiančioms cenzūrą.

„Visuomeninis transliuotojas yra vienas iš demokratijos ramsčių. Jo nepriklausomumas nuo politikų ir politinės daugumos yra Konstitucijoje įtvirtinta nuostata. Todėl trumpinamos LRT tarybos narių kadencijos, pakartotinio skyrimo galimybė ir neaiškūs atrankos kriterijai kuria sistemą, kurioje lojalumas valdžiai ir politinei daugumai gali tapti svarbesnis už viešą visuomenės interesą“, – pranešime cituojamas kreipimąsi iniciavusios TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas.

Dokumente KT išskirti keli motyvai, dėl kurių kreipiamasi, vienas iš jų – tariamas LRT tarybos formavimo politizavimas. Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių 8 skirs politinės institucijos (prezidentas ir Seimas). Be to, parlamentarai pabrėžia, kad tarybos narių kadencija trumpinama iki 4 metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai lieka minimalūs. Iniciatorių teigimu, toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo tiesioginio ar netiesioginio politikų poveikio;

Teigiama, jog naujame įstatyme neapibrėžta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Pasak Seimo narių, įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“, tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo. Argumentuojama, kad tai palieka pernelyg plačią diskreciją LRT tarybai, o pats atleidimo mechanizmas gali tapti netiesioginio spaudimo LRT vadovybei ir redakciniams sprendimams įrankiu;

Pasak kreipimosi iniciatorių, naujai įteisintos taisyklės dabar yra taikomos atgaline data. Teigiama, jog nauji, griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Pareiškėjų teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Anot jų, į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos Venecijos komisija, pabrėžusi, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams.

Dėl šių priežasčių, Seimo narių grupė prašo Konstitucinio Teismo ištirti minėtų LRT įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijos 25 straipsniui (teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją), 44 straipsniui (masinės informacijos cenzūros draudimas), 5 straipsniui (valdžios galių ribojimas) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo atstovais Konstituciniame Teisme numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė. 

Dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius būtų galėjęs būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

ELTA inf.