Būtina plauti ir švariai atrodančias uogas

Šviežios uogos - puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis, jose daug žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino. Tačiau, pasak specialistų, jos gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos pesticidais, kenkėjais. Taigi uogų vertė ir sauga priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis jos augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) nuolat tiria braškes, spanguoles, bruknes, mėlynes, žemuoges, serbentus, gervuoges, šaltalankių bei kitas uogas dėl pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, vabzdžių kenkėjų, mikrobiologinės taršos. Importuojamose uogose taip pat tiriamas radioaktyvumo lygis.

NMVRVI 2014 m. ir per pirmąjį 2015 m. pusmetį ištyrė 189 uogų mėginius. Iš jų 4 neatitiko teisės aktų reikalavimų - 3 mėlynių mėginiuose nustatyti ekologiškuose produktuose neleistini pesticidų likučiai, o 1 mėlynių mėginyje švino kiekis viršijo didžiausią leistiną normą. Visos šios uogos užaugintos ne Lietuvoje.

Netinkamos vartoti gali būti ne tik pirktos, bet ir pačių surinktos ar net užaugintos uogos. Todėl specialistai įspėja nerinkti uogų pakelėse, šalia pramoninių objektų, nesodinti uogienojų šalia tvartų, lauko tualetų. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Taip pat tręšti galima tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.

Užterštos uogos, kaip ir kiti maisto produktai, gali tapti per maistą plintančių infekcijų priežastimi. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, per metus Europos Sąjungos šalyse užregistruojama daugiau nei 5 tūkst. per maistą bei vandenį plintančių ligų protrūkių. Daugiausiai jų sukelia Salmonella bakterijos, virusai, bakterijų toksinai. Net trečdalio visų protrūkių sukėlėjas taip ir nenustatomas.

Dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 laipsnių C, spanguolių - nuo +2 iki +5 laipsnių C, santykinė drėgmė - 90-95 procentai.

Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37 laipsniai C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5-60 laipsnių C temperatūroje - taigi ir kambario temperatūros. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.

Uogas būtina plauti net tada, jei jos atrodo švarios. Žmogui susirgti pakanka 400-500 bakterijų, o kartais - vos 15-20 bakterijų.

Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Ant šviežių uogų patekę virusai išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą ir sukelia hepatito A infekciją.

NMVRVI specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo darbuotojus šaldytas uogas vartoti tik pakaitinus bent 2 minutes 90 laipsnių C temperatūroje.

Saugios ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tiria, ar parduodamose braškėse pesticidų likučiai neviršija leidžiamų kiekių. Šiemet tyrimų rezultatai patvirtino, kad saugu valgyti tiek lietuviškas, tiek lenkiškas braškes. Tačiau nurodydami kilmės šalį pardavėjai dažnai bando apgauti pirkėjus.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 39 mėginiai dėl 276 pavadinimų pesticidų likučių. Didžiausias leistinas kiekis nebuvo viršytas nė viename mėginyje, o penkiuose - visai nerasta pesticidų likučių.

Lenkiškose braškėse dažniausiai pasitaikė pesticidų ciprodinilo ir boskalido likučių, neviršijančių leistinos ribos, o lietuviškose - boskalido ir piraklostrobino.

„Tai fungicidai, skirti apsaugoti augalus nuo grybelinių infekcijų, tačiau rasti kiekiai - nekenksmingi žmonių sveikatai. Šiemet visose Europos Sąjungos (ES) šalyse nustatyti tik trys atvejai, kuomet pesticidų likučiai braškėse viršijo didžiausius leistinus kiekius. Nesaugios uogos buvo įvežtos iš Egipto", - sako VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Drumstienė.

Kaip ir kasmet, VMVT tyrė ne tik pesticidų kiekius braškėse, bet ir tikrino šių uogų kokybę ir teisingai nurodytą kilmės šalį. Pastarąjį pusmetį patikrinta 7,5 t šviežių braškių ir dažniausiai buvo fiksuojama neteisingai nurodyta kilmės šalis - iš kitų ES valstybių atvežtos braškės buvo įvardijamos kaip lietuviškos. Tokių pažeidimų šiemet nustatyta 82 proc., 2014 m. - 65 proc., 2013 m. - 87 proc.

„Taip pat išaugo pažeidimų, kuomet nustatomos ligos ir puviniai, skaičius. Vien tik pirmąjį šių metų pusmetį tokie pažeidimai sudarė 5,85 proc. nuo bendro skaičiaus, o 2014 m. - 1,54 proc., 2013 m. - 0,04 proc. Didelis kritulių kiekis turėjo įtakos, kad uogos labiau pažeistos ligų nei ankstesniais metais, tačiau parduoti galima tik sveikas (nepažeistas ligų ir puvinių) uogas", - pabrėžia A. Drumstienė.

Šiuo metu VMVT inspektoriai tikrina kitų vaisių ir daržovių kokybę bei saugą. Atrenkami persikų, nektarinų, arbūzų, aviečių, juodųjų serbentų, vyšnių, trešnių, mėlynių mėginiai pesticidų likučiams nustatyti.

Iš viso šiemet atrinkti ir ištirti 389 augalinių maisto produktų mėginiai teršalų likučiams ištirti. Nenustatytas nė vienas atvejis, kad teršalų kiekis viršytų teisės aktuose numatytas normas.

R. Balsienės ir G. Savickio nuotr. (ELTA)
Pagal ELTA inf.