Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį transporto priemonės jau degė 248 kartus. 64 transporto priemonės gaisro metu buvo visiškai sunaikintos, 39 transporto priemones pavyko išgelbėti. Laimė, per gaisrus žmonių aukų buvo išvengta.

Anot PAGD, 147 atvejais gaisras transporto priemonėje kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, 18 – dėl kitų gedimų, 11 – dėl kuro tiekimo sistemos sutrikimų, 3 – dėl dujų įrangos problemų. Likusių 101 gaisrų priežastys įvardijamos kaip “kitos”.

Pasak draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje pranešimo, šalyje transporto priemonės vis dar neretai užsiliepsnoja tyčia jas padegus, o to priežastis – asmeniniai konfliktai. „Susidaro įspūdis, kad automobiliai kartais būna padegami specialiai. Greičiausiai žmonės neretai tokiais būdais „suvedinėja sąskaitas“, sprendžia asmenines problemas.

Visai neseniai Mažeikiuose sprogo automobilis, po kuriuo galimai buvo paliktas sprogmuo. Dėl šio incidento užsidegė ir šalia stovėjusi transporto priemonė. Žiniasklaidoje taip pat kartais vis pasirodo pranešimų apie kone masiškai užsidegusius automobilius. Akivaizdu, jog jie padegami tyčia dėl asmeninių paskatų, rečiau – dėl chuliganizmo apraiškų“, – atskleidė draudikų įmonės ekspertai.

Lietuvoje automobilių tyčinių padegimų mastas išlieka panašus kaip ir netyčinių gaisrų. Ypač daug problemų kelia daugiabučių kiemai, kur egzistuoja automobilių stovėjimo vietų trūkumas ir transporto priemonių koncentracija yra išties didelė. Kadangi automobiliai dažniausiai stovi arti vienas kito, užsiliepsnojus vienam iš jų, ugnis sparčiai plinta ir dažnai apgadina aplinkinius.

Nereikia nė dešimties minučių, kad kilęs gaisras pasiglemžtų automobilį. Ugniagesių skaičiavimu, vidutiniškai po septynių minučių ugnies padaryti nuostoliai automobilį paverčia neeksploatuojamu. Todėl pirmos minutės yra kritinės – jei gaisrui neįsisiautėjus pavyks jį pažaboti ir užgesinti, transporto priemonę dar gali pavykti išsaugoti. Kitu atveju gali supleškėti ne tik židinio epicentre atsidūrusi transporto priemonė, bet ir stipriai apgadinti gretimi automobiliai.

Atkreipiamas dėmesys, kad nėra jokio skirtumo, automobilis yra varomas dyzelinu, ar benzinu – ugnis jį naikina vienodai. Dar blogiau, jei benzininiame automobilyje yra sumontuota dujų įranga. Liepsnų plitimas paspartėja, kai pradeda degti plastmasinės apdailos detalės ar sėdynės.

Problema išlieka ir tai, kad policijos pareigūnai retais atvejais sugeba išaiškinti tokius nusikaltimus, todėl kaltieji lieka nenustatyti. Vis dėlto dažniau dėl užsidegusio automobilio savininkas gali kaltinti tik pats save, kadangi laiku nesuskubo sutvarkyti atsiradusių gedimų, kurie ir sukėlė gaisrus.