Virusas COVID-19 įsiveržė į mūsų gyvenimą, mūsų namus, pakeitė mūsų įpročius, netgi privertė kurį laiką gyventi karantino sąlygomis. Klastingas virusas taip išgąsdino, kad net pamiršome, jog šalia jo yra ir kasmečiai virusiniai susirgimai, kurių turime ne ką mažiau saugotis. Nederėtų pamiršti gripo, pneumokokinės infekcijos ir kitų ūminių bakterinių infekcijų. Tačiau COVID-19 – netikėtas virusas, tapęs mįsle mokslininkams.

Eglė Kulvietienė

Visame pasaulyje mokslo žmonės stengiasi kuo daugiau sužinoti apie šį virusą, renka informaciją, bendrina, atlieka tūkstančius tyrimų. Mokslininkų darbas jau davė rezultatų – turime COVID-19 vakciną. Vakcina padeda išvengti sunkios infekcinės ligos formos ir komplikacijų. Daugelis žmonių skiepijosi tris kartus, o senjorai ir sergantieji lėtinėmis ligomis – ir ketvirtą kartą.

Virusas šiuo metu – valdomas, bet jis niekur nedingo. Mes prie jo prisitaikėme? Pasiskiepiję įgijome imunitetą? Nusiraminti, deja, negalima. Virusas toks klastingas, kad pergudrauja mūsų imuninę sistemą ir griebia net tada, kai esame persirgę ar pasiskiepiję, jis plinta žaibiškai. Tai gali vykti pačiais įvairiausiais būdais: kosint, čiaudint, kalbant, net kvėpuojant ar nešvariomis rankomis palietus veidą, akis, burną.

Viena iš priežasčių, kodėl COVID-19 toks klastingas, yra ta, kad šią ligą sunku atpažinti. Tie, kurie jau sirgo COVID-19, dažnai sako, kad COVID-19 simptomai daugiausia panašumų turi su gripo simptomais. Kaip ir susirgusiesiems gripu, pacientams pakyla temperatūra, jaučiamas raumenų, gerklės skausmas ir nuovargis, atsiranda kosulys. Antroje vietoje pagal panašumą – peršalimas, tačiau jam ne visada būdinga aukšta temperatūra. Žinoma, pačiam nusistatyti diagnozę nėra pati geriausia išeitis. Svarbu įsivardyti tuo metu kamuojančio susirgimo simptomus, įvertinti juos ir pasimatuoti temperatūrą.

Vertėtų prisiminti, kad kai kurie susirgusieji COVID-19 praranda skonio ir kvapo pojūčius. Šis skonio ir kvapo praradimas būdingas ne visiems ligoniams. Šis specifinis COVID-19 simptomas gali pasireikšti ne iš karto, o jau praėjus dviem ar net keturiolikai dienų po to, kai žmogus apsikrėtė COVID-19. Nederėtų pamiršti, kad šis simptomas niekada nepasireiškia sergant gripu ar peršalimu. Sunkus kosulys, dusulys yra gripo požymis, tačiau susirgęs koronavirusu žmogus kosėja ir dūsta ilgai – dvi savaites ar net mėnesį. Dusti jis gali pradėti vėliau, dusulys būna sunkesnis, nepraeina ilgoką laiką.

Sergantiesiems koronavirusu dažnai sutrinka virškinimas, skauda galvą, nesinori valgyti. Ligonis pradeda viduriuoti, jį pykina, skauda krūtinę. Susirgusieji skundžiasi, kad jiems silpna, greitai pavargsta, neturi jėgų ko nors imtis. Liga graso kvėpavimo sutrikimais, plaučių infekcija. Kai ligos eiga itin sunki, plaučiai gali būti pažeisti negrįžtamai. Tuomet vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir septinis šokas.

Susirgęs koronavirusu ligonis kartais jaučia simptomus, būdingus sergantiesiems konjunktyvitu (akies uždegimu). Akys rausta, peršti. Į šį simptomą, kaip ir į kitus koronaviruso simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį. Kartais išberia odą. Tačiau tuomet būtina iškart atlikti COVID-19 testą, nes bėrimas gali būti alerginis arba galbūt tai kokia nors kita virusinė infekcija. Komplikacijos nuo koronaviruso infekcijos išties trunka gana ilgai, kartais pastebima ir tam tikrų nervų sistemos pakitimų. Manoma, kad kai kurie neurologiniai reiškiniai gali išlikti ir daugiau nei mėnesį.

Iš pradžių koronavirusas būna panašus tiek į gripą, tiek ir į paprastą peršalimą. Kai sergama lengvesne forma, pirmiausia puola sloga, skauda gerklę, kamuoja kosulys, o vidutinio sunkumo COVID-19 forma panašesnė į gripą. Temperatūra šokteli staiga, net iki 38–39 laipsnių, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, skauda raumenis. Koronavirusui būdingi simptomai gali atsirasti po keleto dienų ar net po savaitės. Kai savijauta pranašauja, kad, ko gero, griebė COVID-19, atlikite greitąjį antigenų testą. Jis ir parodys, ar užsikrėtėte gripu, ar koronavirusu. O kol nežinote, kuo sergate, nešiokite medicininę kaukę.

Gydytojų nuomone, ypač pavojingi tie ligoniai, kurie serga besimptome ligos forma. Jų savijauta normali, jie dirba, įprastai bendrauja ir nė nepagalvoja, kad gali būti užsikrėtę. Kai ligonis žino, kad serga, jis į aplinką kosėdamas ar čiaudėdamas išskiria daugiau sukėlėjų, tačiau jis izoliuojamas, todėl yra mažiau pavojingas. Na, o jeigu persirgote koronavirusu, galbūt net lengvai ir simptomai nebuvo ryškūs, negalime būti tikri, kad jūsų ir vėl nepaveiks infekcija. Tad turėtume skiepytis pagal visą vakcinacijos planą.