Kad liga nepakištų kojos atostogoms

Kad liga nepakištų kojos atostogoms

Retas pagalvoja, kad vaistai gali veikti visai kitaip, kai mes būname kaitrioje saulėje.


Nemažai žmonių, keliaujančių į tolimas ir artimesnes šalis, serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Kad kelionėje nekiltų nesklandumų ir galėtumėte mėgautis maloniais įspūdžiais, turite paisyti tam tikrų gydytojų rekomendacijų ir pasirūpinti būtinomis priemonėmis.


Kam nepatariama skristi lėktuvu?


„Ar verta keliauti lėktuvu ir kaip pasiruošti kelionei, turėtų gerai pagalvoti net tie, kurie ūmiai susirgo, pavyzdžiui, didžiule sloga ar sinusitu. Prieš skrydį reikėtų pasistengti šiuos negalavimus išgydyti: jei skrydis tolimas, gresia komplikacijos, klausos susilpnėjimas ar net apkurtimas. Protinga būtų planuojant kelionę sustiprinti imunitetą, kad išliktumėte sveiki“, – sako Centro poliklinikos Lukiškių skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rita Judzentavičienė.


Pasak medikės, nėščios moterys taip pat turėtų pasverti savo galimybes, prieš leisdamosi į ilgą kelionę lėktuvu. Trečią nėštumo trimestrą, esant septynių mėnesių nėštumui, skristi lėktuvu net ir ginekologai nelabai leidžia. Skrydis yra rizika ir pačiai nėščiajai, ir kūdikiui. Dėl oro slėgio kaitos gali įvykti tromboembolinių komplikacijų ar priešlaikinis gimdymas. Suplanavus kelionę būtina nueiti pas savo akušerį ginekologą ir su juo pasitarti.

REKLAMA


Kita kategorija žmonių, kurie turėtų ypač pasiruošti skrydžiui, – sergantieji lėtinėmis ligomis.


„Pirmiausia savimi tinkamai pasirūpinti, galbūt net atsisakyti skrydžio lėktuvu turėtų sergantieji širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis. Daugelis lėktuvų nepritaikyti kelionės metu laisvai judėti, todėl, jei sveikata leidžia keliauti, ilgo skrydžio metu reikėtų judinti pėdas, kas valandą atsistoti, pavaikščioti lėktuve. Be to, plaučių ar širdies patologijos varginami žmonės turėtų pasvarstyti, ar verta skristi į šalį, kurioje didelė oro tarša, pavyzdžiui, į Meksiką. Apie sveikatą derėtų pagalvoti ir keliaujant į aukščiau jūros lygio esančias šalis, kuriose labai karšta ir drėgna. Karštis, drėgmė ir deguonies stygius gali labai pabloginti sveikatos būklę“, – perspėja gydytoja.


Labai atidžiai pasverti galimybę keliauti turėtų žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, ypač jei liga yra pažengusi. Ilgai keliauti rizikinga ir sergantiesiems AIDS.

REKLAMA


Kartais žmonės per mažai skiria dėmesio skydliaukės patologijai. Tačiau ne veltui skydliaukė vadinama streso liauka, tad dažnas skraidymas gali pabloginti skydliaukės tyrimų rezultatus ir ligos eigą.


Į krepšį pirmiausia – vaistai


Prieš vykdamas į kelionę lėtinėmis ligomis sergantis žmogus turi pasiimti visus reikalingus vaistus ir apskaičiuoti, kad jų nepritrūktų. Prieš tai reikėtų išsiaiškinti, ar vaistams (stipriems nuo skausmo, centrinę nervų sistemą veikiantiems, skirtiems nerimui slopinti ar nuo nemigos, įvairiems raminamiesiems ar tiems, kurių sudėtyje yra morfino) nėra kokių nors apribojimų vežti lėktuvu ar per kitos šalies sieną.


„Jei vartojate psichotropinius ar narkotinių medžiagų turinčius preparatus, reikėtų iš anksto pasirūpinti receptu ir išrašu apie jūsų ligą bei paskirtus vartoti medikamentus, nes kai kuriose šalyse patikrų metu gali to pareikalauti. Visus kelionės vaistus patariama laikyti rankiniame krepšyje. Ypač tai svarbu cukriniu diabetu ar bronchine astma sergantiems žmonėms, nes nežinia, kada gali prireikti pirmosios pagalbos. Jeigu vartojate tokius medikamentus, kuriems laikyti reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, šalčio, informuokite apie tai skrydžio palydovą, paprašykite tuo pasirūpinti“, – teigia Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Edita Gecevičienė.
Beje, insulino flakonams šaltis kenkia, todėl jų neatiduokite į bagažą – jame vaistai gali užšalti ir nebebus tinkami naudoti.



Kai kurių vaistų įvežimas, neturint gydytojo išrašyto recepto, į tam tikras, ypač griežta tvarka šioje srityje pasižyminčias, šalis, pavyzdžiui, Tailandą, gali ne tik sugadinti atostogų nuotaiką, atimti daug laiko aiškinantis, bet ir lemti tai, kad atsidursite kalėjime.


Vežant narkotinius ar psichotropinius vaistus per Lietuvos sieną (išvykstant ir atvykstant), privaloma laikytis šių taisyklių:
* narkotinius ar psichotropinius vaistus galima vežtis tik asmeniniam vartojimui sveikatos priežiūros tikslais;
* vykstant į Šengeno valstybę, kartu su vaistais būtina turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nustatytos formos pažymą, o vykstant į ne Šengeno valstybę, – vežamų vaistų receptų kopijas;
* pažyma ar receptas turi būti išduotas tik keliaujančio asmens vardu;
* negalima vežti daugiau vaistų, negu nurodyta pažymoje ar recepte (jo kopijoje);
* vykstant į Šengeno valstybę, narkotinių vaistų vežtis galima ne ilgesniam kaip 30 dienų, o vykstant į ne Šengeno valstybę, – ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui;
* psichotropinių vaistų galima vežtis ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui;
* vaistus privaloma laikyti originaliose pakuotėse;
* švirkštus galima vežtis rankiniame bagaže, jeigu jų adatos ne ilgesnės nei 6 cm. Skysčių tūrio apribojimai rankiniame bagaže netaikomi vaistams, reikalingiems skrydžio metu. Visiems receptiniams vaistams reikalingos gydytojo pažymos.


Išsiruošus į mažiau civilizuotas šalis, visų pirma būtina pasidomėti, kokie skiepai yra privalomi keliaujant į tam tikrą šalį. Ši informacija pateikiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje ir Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapyje. Skiepais nuo tokių pavojingų ligų kaip hepatitai A ir B, difterija ar vidurių šiltinė būtina pasirūpinti iš anksto. Nors šie skiepai nėra pigūs, jų poveikis išlieka ne vienus metus.

REKLAMA


Kad liga nepakištų kojos atostogoms

Per atostogas svarbu atsipalaiduoti, bet negalima pamiršti ir sveikatai svarbių dalykų.


Saulė ir vaistai – ne draugai


Retas pagalvoja, kad nuryta tabletė gali veikti visai kitaip, kai mes būname kaitrioje saulėje. Gydytojai sako, jog gali įvykti savotiška cheminė reakcija.


„Nemažai vaistų gali sukelti fotosensibilizaciją – padidėjusį jautrumą saulės spinduliams. Todėl reikėtų atidžiai perskaityti vartojamų vaistų informacinius lapelius. Tokią reakciją gali lemti amiodaronas, jonažolių preparatai, kaptoprilis, tetraciklinų grupės preparatai, nesteroidiniai tepalai nuo uždegimo, kontraceptikai, sulfanilamidai ir kt. Jeigu vartojate šiuos vaistus, venkite tiesioginių saulės spindulių, nešiokite skrybėles, naudokite apsauginius kremus. Reikėtų prisiminti, kad saulė pavojingiausia nuo 11 iki 15 valandos“, – aiškina šeimos gydytoja.


Svarbu ir tai, kaip vaistus laikote vaikštinėdami saulėje ar gulėdami paplūdimyje. „Jokių vaistų, kuriuos lėtinėmis ligomis sergantis žmogus privalo turėti, negalima laikyti saulėje. Juos reikėtų laikyti kokiame nors dėkliuke ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Greičiausiai žmogui, kuriam būtini tokie vaistai, ir pačiam reikia vengti saulės ir pagal galimybes daugiau būti pavėsyje ar į paplūdimį eiti dienos pabaigoje, vakarėjant, arba kelionei rinktis metų sezoną, kai nėra didelių karščių“, – sako Centro poliklinikos Lukiškių skyriaus vedėja.


Kokioms pramogoms tarti „ne“?


Nuvykę į kitas šalis stengiamės kuo labiau atsipalaiduoti, išbandyti visas siūlomas pramogas. Tačiau silpnesnės sveikatos žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų labai atidžiai pasverti savo galimybes. Pavyzdžiui, dekompresine liga, kurią sukelia slėgio pokyčiai, gali susirgti ir sveikas, tačiau niekada nenardęs žmogus. Ligos simptomai gali pasireikšti po išnirimo iš vandens praėjus ir 15 minučių, ir net 12 valandų.


Didžiausia rizika nardyti yra turintiesiems širdies ir plaučių problemų. Reikėtų žinoti, kad šiems žmonėms nerekomenduojama nerti giliau nei trys metrai, taip pat nereikėtų nerti, jei pernelyg šaltas vanduo, ir ilgai būti po vandeniu. Po skrydžio lėktuvu iki nardymo turi praeiti bent 24 valandos. Žmogus neturėtų rizikuoti nerti po vandeniu, jeigu jaučiasi pavargęs, apėmė silpnumas, skauda sąnarius ar raumenis. Jei pajutote šiuos požymius ir jie nepraeina pailsėjus, reikia kreiptis pagalbos.


„Kopimas į kalnus sergantiesiems kai kuriomis ligomis taip pat kelia riziką: didesniame aukštyje ima trūkti deguonies, gilėja įkvėpimai. Jeigu užkopę į, pavyzdžiui, 2,5 kilometro aukštį pajuntate, kad negera, apėmė vangumas, silpnumas, pradėjo pykinti ar sutriko orientacija, reikia išbūti tam tikrą laiką tame aukštyje, kol negalavimai praeis. Jei per parą ar dvi būklė pagerėja, galima kopti toliau, bet jeigu būklė nesikeičia, reikia leistis žemyn. Priešingu atveju, kopiant toliau, gali atsirasti daugiau simptomų – padažnėti širdies ritmas, imti stigti oro, pakilti kūno temperatūra, žmogus netgi gali pradėti neadekvačiai mąstyti.

REKLAMA


Nors sakoma, kad, sergant astma ar bronchitu, bendra būklė kalnuose lyg ir pagerėja, pasidaro lengviau kvėpuoti, kontraindikacija – pakitęs kraujospūdis. Žmogus turi žinoti šiuos grėsmę keliančius simptomus. Beje, susirgus ūminėmis ligomis, taip pat nepatariama kopti į kalnus. Pavyzdžiui, užklupus pneumonijai, nereikia nei keliauti, nei atostogauti. Pirmiausia reikia pasveikti ir tada kurti atostogų planus“, – dėsto šeimos gydytoja R. Judzentavičienė.


Prieš vykstant atostogų, derėtų pasirūpinti ir sveikatos draudimu. Įsigydami sveikatos draudimą, kruopščiai jį išnagrinėkite ir įsitikinkite, kad jame yra įrašyta liga, kuria sergate, ir kad šis draudimas padengs išlaidas, jei dėl kokių nors priežasčių pablogės jūsų sveikatos būklė. Todėl visuomet perskaitykite net ir smulkiausiomis raidėmis parašytą tekstą – tai gali padėti išvengti nusivylimo ir nenumatytų išlaidų. Jeigu nežinote, kokias paslaugas dėl jūsų ligos turėtų padengti sveikatos draudimas, pasikonsultuokite su jus gydančiu gydytoju.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)