Kol vieni mokslininkai skubėjo kurti vakcinas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau – COVID-19 ligos), kiti ieškojo efektyviausių vaistų ligai gydyti. Vakcinos visuomenę pasiekė paskutinėmis 2020 metų dienomis ir ne kartą buvo išsamiai pristatytos. Apie vaistus girdėjome gerokai mažiau. Kokie atradimai padaryti šioje srityje?

„Šiuo metu Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje, jau turime registruotų vaistų COVID-19 ligai gydyti. Kai kurie iš šių vaistų skirti vartoti namuose, kiti skiriami tik ligoninėje, taip siekiant sustabdyti ligos progresavimą“, – teigia Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė pabrėžia, kad vaistai COVID-19 ligai gydyti yra registruoti centrinės registracijos būdu ir įrašyti į Bendrijos vaistinių preparatų registrą, vadinasi, jais galima prekiauti visose Europos Sąjungos šalyse. Informaciją apie šiuos vaistus galima rasti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų informacinėje sistemoje VAPRIS adresu https://vapris.vvkt.lt.

Veikia skirtingai

Pasak S. Stankevičiūtės, patvirtinti vaistai COVID-19 ligai gydyti yra trejopi. Vienais siekiama paveikti viruso gebėjimą skverbtis į ląsteles. Kiti skirti imuniniam organizmo atsakui suvaldyti, o treti yra antivirusiniai monokloniniai antikūnai, sutrumpintai vadinami tiesiog antikūnais.

Antivirusiniai monokloniniai antikūnai yra injekciniai vaistai, jie veiksmingiausi ankstyviausiose ligos stadijose. Šio tipo preparatai yra panašūs į imuninės sistemos sukurtus natūralius su koronavirusu kovojančius antikūnus. Antikūnai kraujotakoje išlieka tam tikrą laiką ir ne tik gydo ligą, bet ir apsaugo nuo jos. Registruoti keturi šio tipo vaistai: tiksagevimabas + cilgavimabas, regdanvimabas, kasirivimabas + imdevimabas ir sotrovimabas.

Antivirusinių vaistų sudėtyje yra mažų molekulių, stabdančių viruso aktyvumą ir dauginimąsi. Juos reikia skirti kuo greičiau po užsikrėtimo, kol virusas nepadarė žalos audiniams ir organams. Registruoti du antivirusiniai vaistai: PF-07321332 + ritonaviras ir remdesiviras. Europos vaistų agentūrai vertinti yra pateikta paraiška registruoti dar vieną antivirusinį vaistą – molnupiravirą. Jis būtų skiriamas ambulatoriškai nuo COVID-19 ligos besigydantiems pacientams.

Taip pat yra keli vaistai, kurie vartojami sunkios (komplikuotos) ligos eigos atveju ir nėra skirti gydyti tik COVID-19 ligai. Jais slopinama paciento imuninė sistema sergant ir kitomis ligomis, jei manoma, kad ji į ligą reaguoja per stipriai ir tai sukelia sveikatos pablogėjimą. Šie vaistai – anakinra, tocilizumabas ir deksametazonas.

Pritaikė jau sukurtą vaistą

VVKT atstovės spaudai A. Tautvydienės teigimu, pats pirmasis vaistas, skirtas COVID-19 ligai gydyti, Europos Komisijos buvo patvirtintas dar 2020 metų liepą. „Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komiteto rekomendaciją, pritarė antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto COVID-19 ligai gydyti, registracijai.

Remdesiviras skirtas COVID-19 ligai gydyti suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų, kai sergama plaučių uždegimu ir reikia papildomo deguonies. Remdesiviras yra viruso RNR polimerazės inhibitorius, t. y. vaistas, trukdantis gaminti virusinę genetinę medžiagą, neleidžiantis virusui daugintis, leidžiamas infuzijos būdu (lašinamas) į veną. Iš pradžių jis buvo sukurtas Ebolos viruso sukeltai ligai gydyti. Šiuo vaistu žmonės gydomi tik ligoninėse“, – apie pirmojo vaisto patvirtinimą pasakoja A. Tautvydienė.

O štai pirmasis geriamasis antivirusinis vaistas, kuriuo rekomenduojama gydyti sergančiuosius COVID-19 liga Europos Sąjungoje, buvo PF-07321332 + ritonaviras. Jis skiriamas asmenims, kuriems nereikia pagalbinio gydymo deguonimi ir kuriems kyla didesnė sunkios COVID-19 ligos formos išsivystymo rizika.

Naujų vaistų paieška tęsiasi

Remdesiviras turbūt yra daugiausia žmonėms girdėtas vaistas nuo COVID-19 ligos – būtent juo gydytas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas. Dažniau girdėtas ir kito vaisto – deksametazono – pavadinimas. Pasak S. Stankevičiūtės, šie vaistai nėra nauji, jie įvairioms ligoms gydyti vartoti ir anksčiau. Vis dėlto vien jų tikrai neužtektų.

„Deksametazonas yra skiriamas tik tiems pacientams, kurie gydomi ligoninėje ir kurių organizmas į ligą reaguoja ypač audringai bei kuriems reikia papildomo deguonies. Šis vaistas jokiu būdu netinka pacientams, kurie savarankiškai gydosi namuose. Remdesiviras taip pat skiriamas tik sunkiems ligoniams. Nors, kaip matome, kelis vaistus jau turėjome, tikrai reikėjo ir naujų. Gerai, kad farmacinės kompanijos juos ir toliau kuria. Manau, ateityje bus daugiau vaistų, skirtų COVID-19 ligai gydyti“, – didesnėmis galimybėmis padėti pacientams džiaugiasi S. Stankevičiūtė.

Itin sunki COVID-19 ligos komplikacija yra vadinamoji citokinų audra – labai stipri imuninės sistemos atsakomoji reakcija į virusą. Ar šią sveikatos būklę jau galima gydyti vaistais, ar visgi ji dar sunkiai įveikiama? „Taip, jau žinome bent kelis vaistus, kuriuos galime skirti tokiai komplikacijai gydyti. Tačiau joks vaistas nėra veiksmingas 100 proc., todėl jau verčiau padaryti viską, kad sumažintume riziką patekti į ligoninę, pavyzdžiui, skiepytis“, – pabrėžia Kauno klinikų gydytoja.

Pašnekovės teigimu, buvo ir tokių vaistų, iš kurių daug tikėtasi gydant COVID-19 ligą, bet jie pasirodė neefektyvūs ar netgi sukeliantys neigiamų padarinių. „Visų pirma – hidroksichlorokvinas. Tai yra vaistas, skirtas maliarijai ir tam tikroms autoimuninėms ligoms gydyti. Pačioje pandemijos pradžioje į šį vaistą dėta daug vilčių, tačiau naudos negauta jokios – tik nepageidaujamų reakcijų rizika. Taip pat, deja, nebuvo efektyvus gydymas COVID-19 liga persirgusių pacientų plazma“, – vardija S. Stankevičiūtė.

Tabletės nuo COVID-19 ligos

Dauguma registruotų vaistų yra skirti pacientams gydyti ligoninėse. Tačiau ar turėsime tokių, kuriuos susirgę galėsime savarankiškai vartoti namie, ir taip išvengsime sunkios ligos? S. Stankevičiūtė atkreipia dėmesį, kad tokių vaistų jau turime, tik ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Vienas iš registruotų vaistų yra toks, kurį būtina pradėti vartoti pradinėje ligos stadijoje, kitas vaistas šiuo metu dar vertinamas Europos vaistų agentūros. Tačiau šių vaistų vartojimas ambulatoriškai – namuose – gali kelti sunkumų, nes pacientai neretai yra linkę nesuvartoti viso kurso preparatų, taip pat gali nespėti laiku gauti recepto ir įsigyti vaisto, kai kurie net linkę vaistais dalytis su kitais žmonėmis. Kaip ir antibiotikai, netinkamai vartojami vaistai nuo COVID-19 ligos, užuot padėję, gali pakenkti. Taigi vaistų, kuriuos pacientai galėtų vartoti namuose, yra, bet joks gydymas nėra toks paprastas, kaip atrodo“, – galimas rizikas apžvelgia pašnekovė.

Vaistai neatstos vakcinų

Visuomenė tikėjosi specifinių, itin efektyvių vaistų nuo COVID-19 ligos. Tačiau, kaip matome, jie nėra universalūs: vienus svarbu vartoti vos užsikrėtus virusu, kiti skirti jau pažengusiai ligai gydyti. Pašnekovės pabrėžia, kad nėra ir negali būti vieno universalaus vaisto, tinkančio visiems. Kaip atkreipia dėmesį VVKT atstovė spaudai A. Tautvydienė, žmonės yra skirtingi, skiriasi jų sveikatos būklė, įpročiai, gyvenimo būdas. „Normalu, kad ir susirgę ta pačia liga jie serga skirtingai ir jiems taikomas skirtingas gydymas. Gydymą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligos eigą, paciento sveikatos būklę“, – aiškina pašnekovė.

Pasak S. Stankevičiūtės, virusas keičiasi, mutuoja, be to, nespėjus, nepastebėjus ar nesupratus simptomų, neretai kai kuriuos vaistus skirti gali būti per vėlu. „Todėl saugiausias ir veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo sunkios ligos eigos visų pirma yra vakcinacija“, – neabejoja farmakologė.

Vis dėlto ne visi žmonės skiepijasi, kiti negali būti paskiepyti, retais atvejais kai kuriems paskiepytiems asmenims nepakanka imuninio atsako ir jie suserga. Dėl to labai svarbu turėti saugių ir veiksmingų vaistų. Kaip teigia S. Stankevičiūtė, būtina turėti kuo daugiau ginklų kovoje su virusu.

Vaistai nuo COVID-19 ligos

Šiuo metu Europos Komisija yra patvirtinusi šiuos vaistus nuo COVID-19 ligos:

• tiksagevimabas + cilgavimabas;
• anakinra;
• PF-07321332 + ritonaviras;
• regdanvimabas;
• tocilizumabas;
• kasirivimabas + imdevimabas;
• remdesiviras;
• sotrovimabas.

Kaip kuriami vaistai?

Vaistų išradimo etapas vyksta laboratorijoje, kur mokslininkai daro eksperimentus, kad sukurtų naujus vaistus, t. y. naujas veikliąsias medžiagas, kurios gali būti veiksmingos kovojant su konkrečia liga. Šis etapas paprastai trunka nuo 3 iki 5 metų.

Ikiklinikinė fazė taip pat vyksta laboratorijoje. Šios fazės metu mokslininkai naują veikliąją medžiagą išbando su žmogaus ląstelėmis ir gyvūnais. Ikiklinikiniai tyrimai paprastai trunka apie 1–2 metus. Tiriamas būsimo vaisto veiksmingumas ir saugumas.

Sėkmingai pasibaigus šiai fazei, inicijuojama klinikinių tyrimų fazė. Ji skirstoma į kelis etapus.

I klinikinių tyrimų fazėje jie dažniausiai atliekami su sveikais žmonėmis. Tikslas – nustatyti vaistinės medžiagos saugumą, tai, kaip vaistas kinta organizme, pasiskirsto audiniuose ir pasišalina iš organizmo. Jei kuriamas psichiką veikiantis ar onkologinei ligai gydyti skirtas vaistinis preparatas, klinikiniai tyrimai su sveikais žmonėmis paprastai neatliekami.

II klinikinių tyrimų fazėje vaistinis preparatas pirmą kartą skiriamas pacientų, sergančių tik tam tikra liga, grupei. Stebimas galimas vaistinio preparato teigiamas ir šalutinis poveikis. Tyrimuose paprastai dalyvauja keli šimtai pacientų, jie atliekami keliose klinikose vienu metu. Šios tyrimų fazės trukmė – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o tikslas – rasti veiksmingiausią dozę.

III klinikinių tyrimų fazėje tikrinamas gydomasis vaistinio preparato poveikis, ilgalaikis veiksmingumas ir vartojimo saugumas, todėl tyrimuose paprastai dalyvauja iki kelių tūkstančių pacientų, kurie serga tam tikra liga, tačiau gali sirgti ir gretutinėmis ligomis. Šioje stadijoje ypač didelis dėmesys skiriamas galimam tiriamo vaistinio preparato šalutiniam poveikiui. Tyrimų trukmė – nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Po visų privalomų klinikinių tyrimų naują vaistinį preparatą registruoja atsakingos institucijos. Europoje, priklausomai nuo vaisto tipo, tai daro arba nacionalinės tarnybos, arba Europos vaistų agentūra. Pastarosios institucijos registracija galioja visoje Europoje.

IV klinikinių tyrimų fazėje toliau tiriamas jau įregistruotas vaistinis preparatas, t. y. vaistinis preparatas, kurio veiksmingumas ir saugumas – jau pakankamai ištirti ir kuriuo kompetentingos institucijos jau leido prekiauti. IV fazės tyrimų metu stebimas ilgalaikis naudingas ir nepageidaujamas vaistinio preparato poveikis, jo sąveika su kitais vartojamais vaistais ir pan.

Leidimus atlikti klinikinius tyrimus išduoda kompetentingos institucijos. Klinikiniai tyrimai yra griežtai reglamentuoti ir prižiūrimi įgaliotų institucijų. Lietuvoje tai atlieka Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Sėkmingai pasibaigus klinikinių tyrimų fazei, teikiama paraiška ir dokumentai vaisto registracijai. Jeigu tai yra nauja veiklioji medžiaga ar vaistas yra gaminamas biotechnologiniu būdu, už tokio vaisto vertinimą Europos Sąjungoje yra atsakinga Europos vaistų agentūra. Įprastai paraiškos vertinimo procesas užtrunka iki 210 dienų. Užregistravus vaistą, pradedamas jo gamybos procesas, galintis užtrukti iki pusės metų.

Taigi reikia vidutiniškai 10 metų vaisto kūrimo procesui. Tačiau visai kitokia situacija buvo COVID-19 pandemijos metu, kai buvo sutelktos milžiniškos mokslininkų ir ekspertų pajėgos tam, kad kuo greičiau turėtume efektyvių vakcinų ir vaistų.

Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.