Nėra sveikatos be psichikos sveikatos

Nėra sveikatos be psichikos sveikatos


Nėra ir negali būti sveikatos be psichikos sveikatos. Todėl lygiai taip pat, kaip kreipiamės pagalbos suskaudus dančiui ar sunegalavus širdžiai, turime jos ieškoti būdami emocinėje duobėje.


Ramutė ŠULČIENĖ


Psichikos sveikatos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Greta Klidziūtė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu pasaulyje vykstantys įvykiai turi didelę įtaką mūsų psichikos sveikatai – tiek pandemija, tiek dabartinis karas Ukrainoje atsiliepia mūsų savijautai, todėl visiškai normalu justi nerimą, pyktį ir kitas emocijas. Kaip patys mūsų šalies gyventojai vertina savo psichikos sveikatą, pastarąjį kartą domėtasi dar prieš karą. Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto tyrimo duomenimis, 2021 m. 60,4 proc. žmonių savo psichologinę savijautą vertino kaip gerą. Panašus vertinimas buvo stebimas ir prieš prasidedant pandemijai. Prasidėjus pirmajam karantinui, tik 46,2 proc. gyventojų savo psichikos sveikatą vertino kaip gerą.

REKLAMA


„Psichikos sveikatos perspektyvų“ 2020 m. rugsėjį–lapkritį atlikto tyrimo duomenimis, 66,49 proc. asmenų įvardijo, kad turėjo psichikos sveikatos sunkumų pandemijos metu. Dažniau su sunkumais susidūrė moterys, didmiesčių gyventojai ir asmenys, kurie gyveno vieni. „Svarbu pabrėžti, kad 68 proc. asmenų, nurodžiusių, kad patyrė psichikos sveikatos sunkumų, ieškojo pagalbos – kreipėsi tiek į draugus, artimuosius, tiek į psichikos sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas. Visgi tiesiai į psichikos sveikatos specialistus kreipėsi tik 21 proc. tyrime dalyvavusių asmenų, taigi vos penktadalis žmonių, kuriems reikėjo pagalbos“, – apžvelgia G. Klidziūtė.


Stereotipų įkaitai


„Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė pabrėžia, kad žmonės – labai skirtingi, todėl skirtingai reiškia savo patiriamus sunkumus ir nevienodai su jais tvarkosi. „Moterys įprastai skiria didesnį dėmesį savo sveikatai, daugiau moterų nei vyrų kreipiasi ir į psichikos sveikatos specialistus. Labiausiai rūpintis savo sveikata yra linkusios darbingo amžiaus moterys. Šias tendencijas lemia per ilgą laiką susiklostę lyčių stereotipai, visuomenėje gajos nuostatos apie moterų ir vyrų vaidmenis. Tai gali tapti ir rimta kliūtimi kreiptis pagalbos. Pavyzdžiui, vis dar dažnai manoma, esą vyrai negali būti silpni. Tačiau tai nereiškia, kad vyrai nepatiria psichikos sveikatos sunkumų. Juos, deja, gerai atskleidžia kita statistika: didelis vyrų savižudybių skaičius, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo mastas. Taigi, nors skirtingai reiškiame savo sunkumus ir renkamės nevienodus tvarkymosi su jais būdus, mūsų visų kančios patyrimas yra panašus“, – tvirtina pašnekovė.

REKLAMA


G. Klidziūtės teigimu, yra įvairių priežasčių, kodėl žmonės nesikreipia pagalbos. „Tai tikrai nereiškia, kad jie yra apsileidę. Žmonėms, pavyzdžiui, gali trūkti įgūdžių kalbėti apie savo sunkumus. Ypač sunku gali būti atverti senas opas, su kuriomis tarsi ir susigyvenai, pripratai jaustis prastai. Esant šalia tokių žmonių, svarbu įžiebti viltį, kad jų gyvenimas gali tapti malonesnis, prasmingesnis. Psichologinė, psichiatrinė ar kitokia pagalba gali būti pirmasis žingsnis to link“, – išdrįsti kreiptis pagalbos skatina pašnekovė.


Brangūs padariniai valstybei


Psichikos ir elgesio sutrikimai ne tik blogina žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir sukuria didelę ekonominę bei socialinę naštą valstybei. Dėl psichikos sveikatos problemų mažėja žmonių produktyvumas ir motyvacija dirbti, didėja skurdo rizika, gyventojams prireikia daugiau valstybės paramos. Skaičiuojama, kad psichikos sutrikimų sukelti padariniai valstybei Europos Sąjungos šalyse siekia net 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o pasauliniu mastu susijusios išlaidos – kelis milijardus eurų.


Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet nusižudo apie 700 tūkst. žmonių, ir tai yra trečia pagal dažnumą jaunų žmonių mirties priežastis. Psichikos ligos yra dažnesnės nei vėžys, diabetas ar širdies ligos. Pavyzdžiui, depresija pasaulyje labiausiai paplitusių ligų sąraše užima trečią vietą, tačiau manoma, kad 2030 m. pakils į pirmąją. Taigi rūpintis psichikos sveikata neabejotinai yra svarbu ir žvelgiant iš valstybės perspektyvos. Kai šalies gyventojai pasižymi gera psichikos sveikata, jie sukuria gerą psichikos sveikatą turinčią bendruomenę ir visuomenę. O tokia visuomenė yra socialiai jautresnė, teisingesnė, tolerantiškesnė pažeidžiamoms gyventojų grupėms, vaikai joje geriau mokosi ir daugiau pasiekia, vyresnio amžiaus žmonės turi mažiau fizinės sveikatos sutrikimų, ilgiau džiaugiasi kokybišku gyvenimu.



Kelios paslaugos vienu metu


Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių nors kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o psichikos sveikatos sunkumų įvairiais gyvenimo etapais galime patirti kiekvienas iš mūsų. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ši pagalba būtų prieinama ir kad patys žmonės jos ieškotų, kreiptųsi į psichikos sveikatos centrus, visuomenės sveikatos biurus, emocinės paramos linijomis.


G. Klidziūtė tvirtina, kad, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriant psichikos sveikatai, žmonės tampa atidesni savo sveikatai ir drąsiau kreipiasi pagalbos. Tačiau toks teigiamas rezultatas turi ir kitą aspektą: vis daugiau žmonių kreipiantis pagalbos, ne visuomet spėjama sukurti pakankamai resursų poreikiui atliepti. „Kreiptis pagalbos gali būti sudėtingas žingsnis, o gauti ją greitai yra labai svarbu, todėl, nepavykus jos gauti vienoje vietoje, tikslinga įvertinti ir kitas pagalbos galimybes savo gyvenamojoje vietoje. Pandemijos metu nemažai organizacijų pradėjo teikti ir nemokamas nuotolines paslaugas. Svarbu žinoti, kad vienu metu galima gauti skirtingas paslaugas – pavyzdžiui, lankytis pas psichologą psichikos sveikatos centre ir drauge lankyti grupinius užsiėmimus visuomenės sveikatos biure. Esant ūminei būklei ar savižudybės krizei, pagalbos būtina sulaukti tą pačią dieną. Jeigu tokiu atveju kreipęsi į psichikos sveikatos centrą išgirstame, kad pagalbos reikės laukti kelis mėnesius, turime teisę prašyti jos greitu metu ir gauti ją dar tą pačią dieną“, – pabrėžia pašnekovė.


Pasak G. Klidziūtės, jei anksčiau nieko nebandęs žmogus prisiruošė kreiptis pagalbos, patariama rinktis tą pagalbos būdą, kuris atrodys lengviau pasiekiamas. Artimieji ir draugai gali būti reikšmingi patarėjai, pagalbininkai renkantis, kur kreiptis, registruojantis, siekiant nuvykti laiku.

REKLAMA


Nevienodas požiūris į psichikos ligas


„Vis geriau suprantame, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Ji neatsiejama nuo asmens gerovės. Daugėja nemokamų psichikos sveikatą stiprinančių paslaugų, įvairių iniciatyvų, vis dažniau ši tema iškyla viešojoje erdvėje. Vis dėlto, nors dauguma pradedame suprasti, kad bet kas gali patirti depresiją ar nerimo sutrikimą, kitos diagnozės ar būsenos labiau stigmatizuojamos. Pavyzdžiui, šizofrenija sergančio žmogaus gali būti baiminamasi, jo liga atrodo nenormali, visai kitokia nei depresija ar nerimas. Svarbu suprasti, kad žmogaus, kuriam diagnozuota šizofrenija, patirtys yra prasmingos ir žmogiškos. Tai patirdami žmonės taip pat gali puikiai su visais dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir mokytis. Šie žmonės nėra pavojingi, tačiau jų teisių dažnai nepaisoma. Ir tai yra didelė problema“, – teigia G. Klidziūtė.


Tyrimai rodo, kad požiūris į psichikos ligomis sergančius žmones Lietuvoje vis dar yra vienas prastesnių. 2020 m. Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. lietuvių nenorėtų gyventi žmogaus, turinčio psichikos negalią, kaimynystėje. Stigmatizavimas palieka žymę ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčio asmens gyvenime: jis gali vengti kreiptis pagalbos, mažiau tiki savimi, galimybėmis jaustis geriau ar apskritai pasveikti.


Teigiami pokyčiai sistemoje


Pastaruosius keliolika metų mūsų sveikatos priežiūros sistema stipriai keitėsi ir modernėjo. „To reikėjo, nes psichikos sveikatos paslaugos ilgą laiką buvo organizuojamos neatsižvelgiant į pagrindinius principus – trūko į individą, patiriantį psichikos sveikatos sunkumų, nukreipto požiūrio, bendruomeninių paslaugų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais. Dauguma paslaugų buvo teikiamos tik stacionariai, t. y. ligoninėse. Liūto dalis lėšų buvo skiriama būtent tokio pobūdžio paslaugoms. Jau nuveikta nemažai darbų didinant nemokamų psichologų konsultacijų prieinamumą. Šiuo metu skiriama daug dėmesio paslaugoms bendruomenėse vystyti. Dėmesys atkreipiamas į tai, kad žmonės, patyrę psichikos sveikatos sunkumų, turi dalyvauti kuriant tas paslaugas. Jie geriausiai žino, kas padeda“, – dėsto G. Klidziūtė.

REKLAMA


Nors padėtis psichikos sveikatos stiprinimo, paslaugų prieinamumo srityje pastaraisiais metais gerėja, dauguma pokyčių, pasak pašnekovės, – dar embriono stadijos. Pavyzdžiui, labai trūksta paslaugų ir specialistų didmiesčiuose, tad nudryksta eilės, o regionuose kartais išvis nėra kur kreiptis. Tai spręsti būtų galima alternatyviais būdais, tarkime, teikiant pavėžėjimo paslaugas.


Padėkime sau ir kitiems


„Tiesa ta, kad niekada nebus pakankamai psichologų kiekvienam. Taigi turime labai stipriai telktis ir padėti vieni kitiems: empatiškai išklausyti aplinkinių, nenuvertinti jų sunkumų, – aiškina G. Klidziūtė. – Be to, turime suprasti, kad dėl daugybės priežasčių mūsų būsenos kinta. Kad ir kokie šaunūs būtume, kartais jausimės prastai.“


Pasak pašnekovės, apie atsipalaidavimą, gerą miegą, sveiką maistą ir sportą girdėjome daug kartų, tačiau dažnai šiems mūsų psichikos sveikatai svarbiems dalykams kasdienybėje vis tiek neatsiranda vietos. „Vieniems keisti įpročius, užsiimti nauja veikla gali būti labai sunku, todėl ieškokime bendraminčių, su kuriais kartu rūpintumės savimi ir vieni kitais“, – ragina „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė.


Psichologinės pagalbos būdai


* Skambučiai emocinės paramos linijomis (pagalba telefonu ar susirašinėjant internetu) – labai geras pasirinkimas, kai pagalbos reikia čia ir dabar, kai siekiama nurimti, nesprogti. Bendrasis pagalbos telefonas – 1809. Suaugusiesiems paramą visą parą kiekvieną dieną teikia „Vilties linija“ tel. 116 123. Senjorai taip pat gali skambinti tel. 8 800 80 020. Vyrų linija yra teikiama emocinė parama vyrams. Skambinti galima nuo pirmadienio iki penktadienio 10–14 val. tel. 8 670 00 027. Kasdien visą parą veikia moterų (tel. 8 800 66 366), jaunimo (tel. 8 800 28 888), nuo 11 iki 23 val. vaikų (tel. 116 111), pirmadienį–penktadienį nuo 9 iki 13 ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti į tėvų liniją. Yra ir kitų specialiųjų pagalbos linijų. Daugiau informacijos apie tai ieškokite www.pagalbasau.lt.


* Psichologų konsultacijos – kai norisi susigaudyti, kodėl juntamas didelis nerimas, liūdesys, turima bendravimo ar kitų problemų. Specialistai padeda ieškoti būdų pagerinti savijautą. Nemokamos paslaugos teikiamos psichikos sveikatos centruose (galima registruotis per savo polikliniką, gydytojo siuntimo nereikia) arba savo savivaldybės visuomenės sveikatos biure (gydytojo siuntimo taip pat nereikia).


* Psichiatrų pagalba. Psichiatras gali diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimus, skirti reikiamą gydymą vaistais ar psichoterapinį gydymą, išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę. Pagalba nemokamai prieinama psichikos sveikatos centre (galima registruotis per savo polikliniką, gydytojo siuntimo nereikia). Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse. Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą, prie kurio nori būti prirašytas. Jeigu to nepadaro, yra prirašomas automatiškai prie to psichikos sveikatos centro, su kuriuo šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra sudariusi sutartį. Sužinoti, prie kurio psichikos sveikatos centro esate prirašyti, galite susisiekę su savo šeimos gydytojo paslaugas teikiančia įstaiga.


* Skambutis skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 – jei būklė yra labai sunki, iškilęs pavojus sveikatai ar gyvybei, asmuo ketina nusižudyti.


Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.


Nėra sveikatos be psichikos sveikatos