Net ir geriausi vaistai viena gydo, kita žaloja. Tad didžiausias farmacijos atradimas antibiotikai – lazda, turinti du galus. Dėl jų vartojimo dažnai sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, tad žmogui tenka kęsti nemalonius simptomus. Kaip to išvengti?

Dalia VALENTIENĖ

Kiekvieno iš mūsų organizme knibždėte knibžda bakterijų. Tačiau klaidinga manyti, kad visos jos blogos. Dauguma mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų yra naudingi ir mums netgi būtini. Dalis jų gyvena virškinamajame trakte, o dauguma – storojoje žarnoje.

Mikroorganizmai padeda skaidyti nesuvirškinto maisto liekanas ir žarnyno gleives, sintetina K ir B grupės vitaminus, gerina kalcio, magnio, geležies absorbciją, kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi, imuninės sistemos pusiausvyrą, neleidžia į organizmą patekti patogeninėms bakterijoms. „Žmogaus žarnyno mikroflora yra natūrali. Virškinamajame trakte, plaučiuose ir kituose organuose yra įvairių bakterijų, kurios mūsų organizmui yra palankios. Pirmosios bakterijos į organizmą patenka gimimo metu – iš mamos gimdymo takų, vėliau – iš aplinkos. Pavyzdžiui, žinoma, kad vaikų, gimusių po cezario pjūvio, organizmuose yra kitokių rūšių bakterijų nei gimusių natūraliai. Mažų vaikų žarnyno mikroflora tampa panaši į suaugusiųjų maždaug nuo dvejų metų amžiaus. Tai susiję su vaiko augimu, virškinimo sistemos formavimusi, maistu, nes dvejų metų vaikas jau valgo panašų maistą, kaip ir suaugusieji“, – pasakoja Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė Rūta Kučinskienė.

Pasak gydytojos, kai kurios bakterijos į mūsų organizmą patenka „tranzitu“ – iš aplinkos, su maistu, skysčiais. Jos organizme gyvena tik kurį laiką, vėliau pasišalina, kaip, pavyzdžiui, mielių grybeliai. Kitos bakterijos organizme gyvena nuolat.

Kaip veikia antibiotikai

„Antibiotikai gydo, bet kartu pažeidžia natūralią organizmo mikroflorą, nes dalį bakterijų šie vaistai sunaikina. Žmonės, vartojantys antibiotikus, pastebi, kad šie vaistai laisvina vidurius. Tai rodo, kad keičiasi žarnų bakterijų sudėtis. Į tai organizmas reaguoja uždegimu, ir žmogus ima viduriuoti“, – sako gastroenterologė.
Gydytoja primena, kad antibiotikai sukelia įvairių rūšių viduriavimą. Paprastam viduriavimui sustabdyti užtenka nutraukti antibiotikų vartojimą ir tuomet praeina pilvo pūtimas, raižymas, ir viskas grįžta į savo vėžes. Pasitaiko atvejų, kai antibiotikai sukelia sunkiai suvaldomą patogeninių bakterijų išvešėjimą.

„Vadinamųjų blogųjų bakterijų yra ir sveikų žmonių organizmuose, tik žymiai mažiau. Esant mikrofloros pusiausvyrai jos nepavojingos. Tačiau ilgai vartojant antibiotikus, blogųjų bakterijų padaugėja, tad žarnyne atsiranda patologinių pokyčių. Pavyzdžiui, kai blogųjų bakterijų atsiranda daugiau, jos sukelia storosios žarnos uždegimą – kolitą. Jis yra sunkiai gydomas, ligonis turi vartoti specialius vaistus, be to, ši liga dažnai atsinaujina“, – aiškina gydytoja. Jos teigimu, žmonėms, sergantiems onkologinėmis, imuninėmis ar kai kuriomis lėtinėmis ligomis, storosios žarnos uždegimas gali būti pavojingas net gyvybei. „Tai yra didelė problema visame pasaulyje. Tokiais atvejais taikoma netgi mikrofloros transplantacija, kad žmogus įveiktų sunkų žarnyno uždegimą“, – sako medikė.

Ignoruoti bakterijų pusiausvyros sutrikimo žarnyne jokiu būdu negalima. Kartais disbakteriozė, gydytojos teigimu, būna beveik besimptomė ir pasireiškia nebent pilnumo pojūčiu, ypač po valgio. Negydant disbakteriozės, gali sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas, tuomet organizmui pradeda trūkti vitaminų, mikroelementų, gali pablogėti bendra savijauta, varginti silpnumas. Savijauta vargu ar pagerės net vartojant vitaminų su mikroelementais, nes dėl disbakteriozės jie gali būti blogai įsisavinami. Todėl, pastebėjus rimtų žarnyno mikrofloros sutrikimų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Probiotikai – kas tai?

Ką daryti, kad pilve vyrautų ramybė? Žinoma, kad, vartojant tam tikros rūšies probiotikų, galima atkurti pakitusį gerųjų ir blogųjų bakterijų santykį žarnyne. Probiotikai apsaugo nuo žarnyno infekcijų, ilgalaikio viduriavimo ir leidžia greičiau pasveikti, kai žmogus serga infekcinėmis žarnyno ligomis, taip pat apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo.

Probiotikus sudaro gyvieji mikroorganizmai. Jiems pagaminti dažniausiai naudojamos gerosios bakterijos, rečiau – mieliagrybiai. „Vartojant probiotikus pašalinami antibiotikų sukelti simptomai, sustabdomas viduriavimas. Gerųjų bakterijų, su kuriomis būtų atlikti tyrimai ir būtų įrodyta, kad jos padeda, nėra labai daug, gal tik pora rūšių, tai – laktobakterijos ir mieliagrybiai. Pastarieji buvo atrasti Azijoje ir pagaminti iš vaisiaus ličio žievelės. Žinoma, kad grybelių antibiotikai neveikia, todėl jie labai tinka mikrofloros pusiausvyros sutrikimams gydyti. Juos galima vartoti ir kartu su antibiotikais, nereikia, kaip kitų probiotikų, vartoti valandą prieš antibiotikų vartojimą arba valandą po, išskyrus tuos atvejus, kai vartojamas klaritromicinas. Su pastaruoju vaistu „gerąjį grybelį“ reikia vartoti valandą prieš jo vartojimą arba valandą po. Taigi, vartojant minėtus probiotikus, bakterijų santykis žarnyne atkuriamas greičiau“, – teigia gastroenterologė R. Kučinskienė.

Tačiau kai kurie specialistai probiotikus vadina paprasčiausiu placebu. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja Jolanta Miciulevičienė yra sakiusi, kad svetur nėra tokios paplitusios praktikos kaip Lietuvoje, kad kartu su antibiotikais yra išrašomi ir probiotikai.

Jogurtai – pagalbinė priemonė

Kartais manoma, kad žarnyno mikroflorą gali atkurti kefyras ir jogurtai. Pasak gydytojos, šie produktai gali būti tik pagalbinė priemonė. Rauginto pieno produktuose gausu gerųjų bakterijų, kurių reikia mūsų organizmui, tačiau vien jogurto ar kefyro žarnyno veiklai sureguliuoti ir infekcijai įveikti nepakaks.

„Išsamių tyrimų, kad pakitusią žarnyno mikroflorą gali atkurti natūralūs maisto produktai, nėra atlikta. Tačiau iš praktikos daugelis žinome, kad visi produktai, kuriuose yra pieno rūgšties bakterijų, pavyzdžiui, kefyras, natūralus graikiškas jogurtas, yra naudingi sutrikus žarnyno veiklai. Jie sumažina nemalonius pojūčius – pilvo pūtimą, raižymą, kuriuos sukelia antibiotikų vartojimas. Bet jeigu jau yra aiškių kolito (antibiotikų sukelto storosios žarnos uždegimo) simptomų, jokie paprasti maisto produktai nepadės“, – tikina gastroenterologė. Tačiau, gydytojos teigimu, vertėtų žinoti, kad pilvui tikrai bus geriau, jeigu su maistu gausime daugiau rūgimo bakterijų, o ne angliavandenių ir cukraus, kurie sukelia puvimą.