Lietuviai labiausiai mėgsta vaisinę bei juodą arbatas ir daugiausiai jų išgeria, žinoma, žiemą, nustumdami šį gėrimą toliau į lentynas vasaros metu. Pasak žolininko Mariaus Lasinsko, klaidingas yra žmonių įsitikinimas, kad arbata – tai šaltojo sezono gėrimas. Žiemą ar vasarą, šilta arbata po pietų pagerins virškinimą, suteiks žvalumo ryte, o vakare nuramins.

Žolininkas pataria vasarą atsargiai gerti labai šaltą arbatą – organizmui tai gali sukelti šoką ir vietoje lauktos naudos teks gydytis peršalimą.

Anot M. Lasinsko, klaidingas žmonių įsitikinimas, esą arbatą tinka gerti, kai lauke šalta, o prie vasariškos šilumos šis gėrimas nedera.

„Anaip tol! Jokio skirtumo, ar lauke šilta, ar šalta – svarbu žinoti, kokio poveikio norime, gerdami arbatą, ko organizmui reikia. Šaltas gėrimas yra gaivinantis, sutraukiantis, o šiltas – plečiantis atpalaiduojantis. Todėl šilta arbata po sočių pietų pagerins virškinimą ir medžiagų apykaitą, o šalta, priešingai – apsunkins virškinimo sistemą.

Žinoma, jeigu žmogus ilgai gulėjo saulėkaitoje ir perkaito, organizmą reikėtų vėsinti. Bet jokiu būdu nepatartina vartoti stipriai atšaldyto gėrimo – tai gali sukelti šoką organizmui ir dar labiau jį susilpninti“, – pasakoja M. Lasinskas.

Jis pastebi, kad užklupus karščiams, žmonės pradeda skųstis peršalimu – viena to priežasčių yra godžiai geriami labai šalti, net ledu paskaninti gėrimai. Jeigu žmogus neužgrūdintas, organizmas dažnai taip reaguoja į aštraus temperatūrų skirtumo sukeltą šoką.

„Kuo karščiau lauke, tuo atsargiau reikia elgtis su šaltais gėrimais – tame tarpe ir šaltomis arbatomis. Nepatarčiau jų gerti dideliais gurkšniais iškart išėmus iš šaldytuvo“ – sako M. Lasinskas.

Tonizuoja kaip kava

Žolininkas atkreipia dėmesį, kad siekiant tonizuojančio ir žvalinančio efekto, būtent žalioji ir juodoji arbatos gali pakeisti kavą, mat jose esantys kofeinas, teobrominas, teofilinas puikiausiai susitvarko su šia užduotimi.

„Tik reikia turėti omenyje, kad tam pačiam efektui pasiekti arbatos reikės daugiau nei kavos – jeigu pastarosios dedame 1-2 šaukštelius, tai arbatžolių reikės 3-4 šaukštelių. Bet tai yra menkas nepatogumas palyginti su nauda organizmui – geresne medžiagų apykaita, labai mums reikalingų antioksidantų doze“, – kalba M. Lasinskas.

Jis pažymi, jog Lietuvoje turime augalą, kuris dar senovėje naudotas kaip juodosios bei žaliosios arbatos pakaitalas – tai siauralapis gaurometis. Žolininkas pasakoja, kad tai pats mėgstamiausias jo augalas.

„Fermentuotų gauromečio lapų arbata skoniu labai primena žaliąją ar juodąją. Įdomu, kad gaurometis prisitaiko prie žmogaus, tonizuoja išsekusius, o pernelyg aktyvius – ramina. Šis augalas vertintas nuo senovės, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas. Po Joninių bus pats metas rinkti šį augalą“, – kalba M. Lasinskas.

Vasaros pagalbininkai

Kokių žolelių arbatą geriausiai vartoti skirtingais sezonais? Žolininkas tikina – tai, ką tuo metu duoda gamta. Pavyzdžiui, žiemą, kai žalumos nėra, geriausiai rinkti pušų, eglių ir kadagių spyglius, virti jų arbatas ar net sutrynus dėti į kokteilius. Pavasarį ir vasarą spygliuose vertingųjų savybių mažėja, o gamta pasiūlo kitų variantų.

„Nuo pavasario, per visą vasarą labai naudinga gerti dilgėlių arbatą. Juk ne veltui dilgėlė vadinama vitaminų karaliene. Tik joms paaugus, reikia skinti viršūnėles arba pavienius gražius lapus iš augalo viršaus ar vidurinės stiebo dalies. Vasarą arbatoms naudojame ir uogas – jos geros pagalbininkės, siekiant organizme atstatyti su prakaitu prarastus mikroelementus“, – kalba žolininkas.

Vasarai jis taip pat siūlo drąsiai ir gausiai vartoti mėtų, intensyvesnio skonio bei kvapo pipirinių mėtų bei melisų arbatas. Jos gaivina, švelniai ramina, gerina virškinimą, o pridėjus ramunėlės, padeda nuo netikėtų pilvo skausmų.

„Šie augalai veikia švelniai, kad tinka net kūdikiams. Tik reikia atkreipti dėmesį, kaip į tokią arbatą reaguoja organizmas – ar ji labiau ramina, ar žvalina, mat poveikis žmonėms skiriasi, jis individualus“, – pastebi žolininkas.

Plikydami būtinai uždenkite

M. Lasinskas atkreipia dėmesį, kad gaminant arbatą iš šviežių augalų lapų, jų reikės apie penkiskart daugiau nei džiovintų, iš kurių jau išdžiovintas vanduo. Žolininkas taip pat pataria plikomą arbatą visada uždengti, kad garuojantys eteriniai aliejai liktų puodelyje, o neišsisklaidytų po kambarį.

„Žmonės veltui džiaugiasi, kad užplikius arbatą pakvipo kambarys – reiškia puodelyje eterinių aliejų ir kitų lakiųjų organinių junginių mažai beliko. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo gležnesnė žaliava, tuo trumpiau reikia plikyti. Žiedelius ir gležnesnius lapelius pakanka plikyti iki 5 minučių, kad nepakistų jų kvapas ir skonis“, – patarimais dalinasi žolininkas.