Pagal legendą kraujažolei (lotyniškai – Achillea) vardas duotas Trojos karo didvyrio Achilo, kuris pirmasis įrodęs šio augalo gydomąsias galias, garbei. Lietuviškas vaistažolės pavadinimas – nuoroda, kad augalas turi kraujavimą stabdančių savybių.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Kraujažolės mūsų šalyje labai dažnos. Jos auga laukuose, pievose, pakelėse, šlaituose, miškų aikštelėse, dirvonuose, soduose ir daržuose. Žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Gydymui vartojamos žydinčių augalų viršūnėlės, rečiau lapai ar gaižai. Vaistinė žaliava (žolė) renkama saulėtą dieną augalo žydėjimo metu. Nupjaunamos augalų viršūnėlės, maždaug iki pusės (apie 15 cm), plonai paskleidžiamos ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, retkarčiais pavartant. Galima džiovinti ir džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiūvę žiedai turi būti gelsvai baltos arba gelsvai rožinės spalvos, lapai pilkai žali, aromatingi, kartūs. Džiovinta žolė tinka naudoti 2 metus, žiedai – 5 metus.

Gydomosios savybės

Kraujažolės pasižymi kraujavimą stabdančiu, spazmolitiniu, baktericidiniu, žaizdas gydančiu ir uždegimą malšinančiu poveikiu. Kraujažolių preparatai išplečia tulžies latakus, skatina tulžies skyrimąsi, gimdos susitraukimą, didina trombocitų kiekį, kraujo krešumą, bet neleidžia susidaryti trombams. Kraujažolių preparatais gydomos skrandžio ir žarnyno ligos: gastritas, kai sumažėjusi skrandžio sulčių sekrecija, opaligė, opinis spazminis kolitas, pilvo pūtimas, hemorojus. Kraujažolių preparatais stabdomas kraujavimas iš nosies, plaučių ir gimdos, kurį sukelia uždegimas, gausios menstruacijos, fibroma.

Liaudies medicina kraujažolėmis gerina apetitą, gydo skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies ligas, stabdo plaučių, žarnyno, gimdos kraujavimus, gydo hemorojų ir peršalimo ligas. Išoriškai kraujažolių preparatais gydomas gleivinės išopėjimas, nosies ir dantenų kraujavimas, kraujuojančios ir pūliuojančios žaizdos, furunkulai, votys. Kraujažolės yra sudėtinė dalis vaistinių augalų mišinių, skirtų apetitui gerinti, virškinamojo trakto ir urologinėms ligoms gydyti bei medžiagų apykaitai normalizuoti.

Kraujažolės, kaip prieskoniai, vartojamos gaminant likerius, trauktines, nealkoholinius gėrimus. Jaunais susmulkintais kraujažolių lapais prieš pateikiant barstomos salotos, sriubos ir troškiniai. Jų beriama ruošiant mėsos ir daržovių patiekalus, raugiant ar marinuojant daržoves.
Dėmesio: jautriems žmonėms kraujažolės gali sukelti alergiją, jas vartojant oda tampa jautresnė saulei. Kraujažolių preparatų nepatariama vartoti nėštumo metu, padidėjus kraujo krešumui. Prieš gydantis kraujažolėmis būtina pasitarti su gydytoju.

Arbata, antpilai ir nuovirai

* Kraujažolių arbata. Kupiną šaukštelį susmulkintų kraujažolių žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite keletą minučių pritraukti, nukoškite. Gerkite arbatos po 3 stiklines per dieną.

Ši arbata padeda šalinti iš kraujo, kepenų, inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės medžiagų apykaitos toksinus. Jos patariama gerti nuo stiprių galvos skausmų, ypač jei juos sukelia orų kaita. Arbatą išgerkite mažais gurkšneliais.

Kraujažolių arbata taip pat padeda gydyti peršalimo ligas, slogą, kosulį, šlapimo nelaikymą.

* Kraujažolių žolės antpilas. Šaukštą susmulkintos žaliavos užpilkite 300 ml verdančio vandens, šiltai apriškite ir palikite valandą, paskui nukoškite. Antpilą nedideliais gurkšneliais išgerkite per dieną. Jo vartojama sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, nuo pilvo pūtimo, sergant kepenų, inkstų bei šlapimo pūslės ligomis.

Sergant hemorojumi ir šunvote patariama gerti tokio antpilo: 30 g susmulkintos kraujažolių žolės užpilkite litru verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20 min., paskui nukoškite. Išgerkite antpilą karštą per 3–4 kartus.

* Kraujažolių nuoviras. Susmulkinkite šaukštą kraujažolių žolės, užpilkite stiklinę vandens, pavirkite 15–20 min. ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite 45 min., paskui nukoškite ir įpilkite išgaravusio vandens kiekį. Gerkite nuoviro po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Šis nuoviras tinka nuo gimdos, skrandžio, žarnyno, hemorojaus ar kitokio pobūdžio vidinio kraujavimo, taip pat jo geriama sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Šviežios kraujažolių sultys

Šviežios kraujažolių sultys stiprina kraujagysles, ypač venas (jei jos išsiplėtusios), gerina širdies darbą, medžiagų apykaitą, savijautą priešmenstruaciniu laikotarpiu, reguliuoja menstruacijų ciklą, padeda žmonėms, linkusiems sirgti akmenlige.

Moterims, besiskundžiančioms gausiomis menstruacijomis, patariama gerti kraujažolių sulčių po 40 lašų 3 kartus per dieną. Kraujažolių sulčių kompresais taip pat galite gydykite ilgai negyjančias žaizdas, trofines opas ir furunkulus.

Sveikatai ir grožiui

* Išoriniam kraujavimui sustabdyti: susmulkinkite ir sumaišykite paprastųjų kraujažolių ir vaistinių ramunėlių graižų, apiplikykite verdančiu vandeniu, palikite atvėsti ir dėkite ant žaizdų. Šis kompresas gydo ir blogai gyjančias žaizdas.

* Poilsiaujant gamtoje arba netikėtai įsipjovus, reikia sutrinti kraujažolių lapus, kol išsiskirs sultys, uždėti ant žaizdos ir aprišti. Jei iš nosies pradėjo bėgti kraujas, reikia į šnerves įkišti sutrintų kraujažolių lapų.

* Ilgai negyjančias infekcines odos žaizdas tepkite paprastųjų kraujažolių ir alyvuogių aliejaus mišiniu santykiu 1:5.

* Sergančiosioms kiaušidžių uždegimu jau po pirmųjų sėdimųjų kraujažolių vonių sumažėja skausmas, pamažu išnyksta ir uždegimas: susmulkinkite 100 g paprastųjų kraujažolių žolės, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite per naktį. Ryte pakaitinkite iki virimo ir supilkite į paruoštą vonią. Tokios vonios padeda ir nelaikantiems šlapimo senjorams bei vaikams. Gydymas bus veiksmingesnis, jei kasdien išgersite po 2 puodelius paprastųjų kraujažolių arbatos.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.