Gerosios bakterijos: gyvos ar leisgyvės?

Gerosios bakterijos: gyvos ar leisgyvės?


Nors stiprinant imunitetą labai svarbu organizmą aprūpinti gerosiomis bakterijomis, įprasti probiotikai ne visada gali padėti. Mat dalis gerųjų bakterijų yra neatsparios skrandžio rūgštims, tulžies druskoms, tad jos žarnyną pasiekia jau leisgyvės. Taip pat gyvybingumą jos gali prarasti ir stovėdamos parduotuvių ar namų lentynose. „Tik gyvybingos gerosios bakterijos gali padėti stiprinti imunitetą, spręsti žarnyno problemas, pagerinti savijautą. Leisgyvės bakterijos to padaryti negali“, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas. Profesorius atskleidžia, kad daugelis nei nežino, kad bakterijų būna skirtingų.


Gerosios bakterijos, anot profesoriaus, patekusios į žarnyną, užtikrina sveiką jo darbą, o tai – pagrindas gerai savijautai. Mat žarnynas turi įtakos viso organizmo sveikatai, imunitetui ir net emocinei būklei. „Gyvybingi probiotikai, patekę į žarnyną, padeda organizmui kovoti su įvairiomis odos ar maisto alergijomis, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nutukimu, prisideda palaikydami burnos sveikatą. Be to, gerosios bakterijos skatina ir laimės hormono, padedančio kovoti su nerimu, stresu – seratonino – gamybą“, – probiotikų naudą įvardija gastroenterologas.


Vis dėlto, anot profesoriaus, jei gerosios bakterijos žarnyną pasiekia leisgyvės, jos negali kurti tinkamos apsaugos nuo ligų, gaminti organizmui naudingų medžiagų, stimuliuoti imuninių ląstelių dauginimosi.

REKLAMA


„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mums gerai žinomų probiotikų atsparumas skrandžio rūgštims siekia vos 0,2 proc. Tai reiškia, kad iki skrandžio jos praktiškai nenukeliauja ir yra sunaikinamos dar prieš pradėdamos veikti. Taip pat ištyrus gerųjų bakterijų gyvybingumą pastebėta, kad tai, kas teigiama ant pakuotės, ne visada tiesa. Mat deklaruojamas gerųjų bakterijų kiekis ir jų gyvybingumas iš tikrųjų yra gerokai mažesnis ir skiriasi tūkstančiais kartų, – savo atliktą tyrimą apie gerųjų bakterijų gyvybingumą komentuoja V. Urbonas. – Patobulintos gerosios bakterijos – sporabiotikai – išlaiko beveik 100 procentų gyvybingumą. Be to, laikomos kambario temperatūroje jos gali išgyventi metų metus, net esant 25 laipsnių temperatūrai ir aukštai drėgmei. Taip yra todėl, kad bakterijas dengia gyvas sporos apvalkalas. Jis jaučia, kada gali „atsilaisvinti“, todėl gerosios bakterijos nepažeistos nukeliauja į žarnyną ir gali atlikti visas funkcijas.“


Virškinimo problemoms spręsti


Sporobiotikai, patekę į skrandžio rūgštis ar tulžies druskas, virsta spora ir taip neleidžia bakterijai žūti. Tokiame apsauginiame apvalkale bakterija gali gyventi tol, kol nukeliauja į palankią terpę, pavyzdžiui, plonąją žarną. Kai sporos paviršiuje esantys jautrūs sensoriai pajaučia, kad nebėra pavojingų rūgščių, druskų, atsiranda deguonies, spora „išsilukštena“ ir pradeda daugintis, o svarbiausia – formuoti apsaugą.

REKLAMA


Sporabiotikai ne tik kuria natūralią organizmo apsaugą, bet ir padeda įveikti virškinimo problemas, tikina V. Urbonas. „Jei žmogų vargina pykinimas, vėmimas, ūminis viduriavimas, net ir roto, noro virusas, jam būtina gauti gerųjų bakterijų. Tačiau tam, kad bakterijos galėtų padėti greičiau atsigauti, sustiprinti organizmą bei išvengti nemalonių simptomų, svarbu, kad jos būtų gyvybingos ir veiktų greitai. Jaučiant virškinimo sutrikimus geriau rinktis sporabiotikus, nes jie užtikrintai nukeliaus į žarnyną ir galės imtis darbo. Palyginimui – norint atstatyti virškinamosios sistemos mikroorganizmų balansą, probiotikus reikėtų vartoti apie mėnesį, o sporabiotikų poveikis jaučiamas jau po maždaug penkių dienų“, – tikina profesorius.


Taip pat sporabiotikai kovoja su ligų sukėlėjais, gamina pieno rūgštį ir unikalius antimikrobinius peptidus, kurie veikia blogąsias bakterijas, mieles ir grybelius. V. Urbonas pataria rimtai apie sporabiotikus pagalvoti ir glitimo netoleruojantiems. Mat šios gerosios bakterijos gamina fermentus, padedančius skaidyti glitimo baltymą.