Prieš 160 metų

ATRASTAS NJASOS EŽERAS

1859 m. rugsėjo 16 d. britų tyrinėtojas Deividas Livingstonas Pietryčių Afrikoje atrado trečią pagal dydį šiame žemyne ežerą – Njasą, kitaip dar vadinamą Malavio ežeru. Ežero ilgis 560 km, plotis 75 km, paviršiaus plotas 29,6 tūkst. kv. km (beveik kaip pusė Lietuvos), gylis – net iki 706 m. Njasoje yra apie 7 proc. planetos gėlo vandens. Ežere gausu žuvų (per 230 rūšių) ir krokodilų. Įdomu tai, kad iš Njasos yra kilusios nemažai akvariumuose auginamų žuvų. Net 78 proc. ežero priklauso Malaviui, mažesnės dalys – Tanzanijai ir Mozambikui.

Prieš 230 metų

GIMĖ DŽEIMSAS FENIMORAS KUPERIS

1789 m. rugsėjo 15 d. Berlingtone (JAV, Naujojo Džersio valstijoje) turtingo žemvaldžio šeimoje gimė amerikiečių rašytojas Džeimsas Fenimoras Kuperis. Jo tėvas Viljamas Kuperis Niujorko valstijoje įkūrė naują Kuperstauno miestelį. Sūnus bandė studijuoti teisę prestižiniame Jeilio universitete, bet metė studijas ir pasirinko tarnybą britų karo laivuose Didžiuosiuose ežeruose (daugiausia plaukiojo Ontarijuje).

Būtent metai, praleisti šiame krašte, padėjo sukurti garsiausių rašytojo romanų siužetus. 1811 m. Dž. F. Kuperis vedė prancūzų kilmės Suzaną Augustą de Lansi. Pora susilaukė septynių vaikų, iš jų pilnametystės sulaukė penki. Kartą, žmonai garsiai skaitydamas romaną, jis pareiškė, kad pats sugebėtų sukurti neką prastesnį kūrinį. Žmonai tik nusijuokus, ėmėsi plunksnos ir 1820 m. parašė romaną „Atsargumas“. Jį kritikai įvertino kaip silpną. O štai po metų pasirodęs romanas „Seklys“ sulaukė pripažinimo ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje.

Vėliau sukūrė visą seriją romanų apie JAV kolonistų ir indėnų gyvenimą („Paskutinis mohikanas“, „Pėdsekys“, „Medžiotojas“ ir kt.). Septynerius metus rašytojas gyveno Europoje. Antrąją romanų seriją jis skyrė jūrinei tematikai („Locmanas“, „Raudonasis korsaras“ ir kt.), taip pat parašė romanų tuomečio amerikiečių visuomenės gyvenimo temomis. Rašytojas mirė nuo kepenų cirozės 1851 m. rugsėjo 13 d. tėvo įkurtame Kuperstaune, sulaukęs 61 metų.

Prieš 80 metų

SOVIETŲ KARIUOMENĖ UŽĖMĖ VILNIŲ

1939 m. rugsėjo 19 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą, kuris prieš du dešimtmečius lenkų pajėgų buvo atplėštas nuo Lietuvos ir tarpukario metais valdytas Lenkijos. Lenkijos ir kitų regiono šalių likimą nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga nulėmė dar 1939 m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo–Molotovo paktu. Rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją ir taip pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, o rugsėjo 17 d. Lenkijai smogė ir Sovietų Sąjunga. Lietuva, nepaisydama Vokietijos raginimų, nepuolė Lenkijos ir pati neatsiėmė jai teisėtai priklausiusio Vilniaus krašto (nors galėjo užimti teritoriją iki ribų, numatytų pagal 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį), bet teikė humanitarinę pagalbą lenkams – priėmė pabėgėlius, taip pat internavo karius. Sovietų kariuomenė rugsėjo 19 d. užėmė Vilniaus kraštą iki pat buvusios Lietuvos–Lenkijos administracinės (demarkacijos) linijos.

Vilniaus krašte imtos steigti sovietinės institucijos, pradėta įgyvendinti „socialistinius pertvarkymus“, prasidėjo „priešiškų elementų“ suėmimai, represijos. Sovietų Sąjunga išreikalavo, kad spalio 10 d. būtų pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių ir apie trečdalį Vilniaus krašto, bet buvo priversta įsileisti gausias sovietinės kariuomenės įgulas. Tai sudarė prielaidas Lietuvos okupacijai 1940 m. Petras Biržys, žinomas kaip Pupų Dėdė, tomis dienomis sukūrė sparčiai išpopuliarėjusį ir situaciją iliustruojantį kupletą: „Vilnius mūsų, o mes rusų.“ Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių 1939 m. spalio 27 d.

Prieš 200 metų

GIMĖ ŽANAS FUKO

1819 m. rugsėjo 18 d. Paryžiuje gimė fizikas ir matematikas Žanas Bernaras Leonas Fuko. Tėvo reikalavimu baigė medicinos studijas Paryžiaus Sorbonos universitete ir kelerius metus dirbo pagal specialybę, bet pats linko į fiziką. Ypač jį domino eksperimentinė fizika, optika. Aštrus protas ir nestandartinis mąstymas padėjo padaryti daug reikšmingų atradimų. Fuko metodu vadinamas jo išrastas šviesos greičio nustatymo būdas. Nustatęs, kad vandenyje šviesios greitis mažesnis negu ore, Ž. Fuko įrodė banginę šviesos teoriją. Sukūręs vadinamąją Fuko svyruoklę, mokslininkas įrodė, kad Žemė neabejotinai sukasi apie savo ašį. Jis taip pat patobulino veidrodžių reflektoriams gamybos būdą, teleskopą, išrado giroskopą, padarė kitų reikšmingų atradimų. Dirbo Paryžiaus observatorijoje, dėstė, buvo žurnalų moksliniu redaktoriumi, prestižinių Prancūzijos ir užsienio mokslo draugijų narys. Mirė Paryžiuje 1868 m. vasario 11 d. vos 48-erių. Fuko vardu pavadintas vienas iš Mėnulio kraterių.

Prieš 40 metų

MIRĖ PRANAS GUDYNAS

1979 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje mirė dailėtyrininkas, restauratorius, muziejininkas, tapytojas Pranas Gudynas. Jis gimė 1919 m. gruodžio 27 d. Žasliuose (Kaišiadorių r.). Mokėsi dailės mokykloje Kaune, studijavo Vilniaus dailės akademijoje, dirbo Vilniaus dailės muziejuje (dabar – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus). 1946 m. jo iniciatyva įkurtos muziejaus restauravimo dirbtuves, kurios tapo muziejinių vertybių restauravimo centru (šiuo metu – Prano Gudyno restauravimo centras). P. Gudynas taip pat rūpinosi Palangos gintaro muziejaus (įsteigtas 1963 m.), Teatro ir muzikos muziejaus Vilniuje (įsteigtas 1964 m.), Klaipėdos paveikslų galerijos (įsteigta 1970 m.) įkūrimu. 1949-1953 m. dirbo Valstybinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoju, o nuo 1953 m. iki mirties – direktoriumi. Pats tapė paveikslus, rašė knygas menotyros temomis, sudarinėjo katalogus, buvo aktyvus meno bendruomenės narys.