Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


AVARIJA JONAVOS „AZOTE“


1989 m. kovo 20 d. Jonavos chemijos pramonės įmonėje „Azotas“ (dabar – „Achema“) įvyko technogeninė katastrofa: sugriuvus izoterminės saugyklos rezervuarui, išsiliejo 7,5 tūkst. tonų amoniako. Kilo gaisras, vėliau persimetė į nitrofoskos cechą ir trąšų sandėlį. Vyko cheminės reakcijos, į aplinką pasklido didžiulis kiekis pavojingų cheminių medžiagų (azoto oksido, chloro dujų ir kt.). Jų debesis slinko į šiaurę ir šiaurės rytus, Ukmergės link. Įvairiose vietovėse buvo evakuota tūkstančiai gyventojų. Nukentėjo žmonės ir gamta Jonavos, Ukmergės, Širvintų, Kėdainių rajonuose.


Avarijos ir jos likvidavimo darbų metu žuvo 7 žmonės (du gamyklos darbuotojai, keturi įmonėje, greta avarijos vietos, dirbę statybininkai ir vienas ugniagesys), daugiau nei 50 buvo sužeista. Į įvykio vietą atskubėjusiems ugniagesiams gelbėtojams teko eiti į tikrą pragarą, rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Į pagalbą kolegoms Lietuvoje atvyko gelbėtojų iš Ukrainos. Žmonių, kuriems dėl avarijos padarinių sutriko sveikata, buvo labai daug (ypač Veprių, Deltuvos apylinkėse). Krito daugybė naminių ir laukinių gyvūnų, buvo padaryta didelė žala augalijai. Tyrimo metu nustatyta, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


VENGRIJA PASKELBTA TARYBŲ RESPUBLIKA


1919 m. kovo 21 d. Vengrija paskelbta tarybų respublika. Po kelių mėnesių valdžia privedė šalį prie katastrofos. Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Austrijos ir Vengrijos imperijai, Vengrija tapo nepriklausoma. Šiandien Vengrijos teritorija būtų kur kas didesnė, jei ne Rusijos remiamų vietos komunistų įvykdytas perversmas ir pradėtas karas su kaimyninėmis valstybėmis.


Vladimiro Lenino tikslas buvo „socialistinės revoliucijos eksportas“ į Vidurio ir Vakarų Europą. Sukelti komunistinį perversmą Vengrijoje pavyko V. Lenino sekėjui, iš Rusijos į tėvynę grįžusiam Bėlai Kunui. 1919 m. kovo 21 d. jo vadovaujami komunistai, padedami savanorių iš užsienio (vadinamųjų internacionalinių brigadų), užgrobė valdžią ir paskelbė Vengriją tarybų respublika. Netrukus vengrų komunistai pabandė patys „eksportuoti revoliuciją“ į kaimynines šalis, ir Vengrijos raudonoji armija užpuolė Čekoslovakiją. Ši šalis atkakliai gynėsi. Tuo pačiu metu iš pietryčių į Vengriją įsiveržė ir pagal karinės pagalbos sutartį Čekoslovakijai padėjo Rumunijos kariuomenė.


Rumunai veržliai puolė ir vasaros pabaigoje užėmė Budapeštą. Be to, sutriuškinti vengrų komunistų pajėgas padėjo būsimojo Vengrijos vadovo Miklošo Horčio suburta tautinė kariuomenė. Komunistų valdymo ir bandymo „eksportuoti revoliuciją“ padariniai vengrų tautai buvo labai skaudūs. Šalis neteko didžiulės dalies teritorijos. Visos žemės, kuriose vengrai sudarė mažiau nei pusę gyventojų, pagal Trianono taikos sutartį buvo atplėštos. Pavyzdžiui, Užkarpatė atiteko Čekoslovakijai (dabar šis regionas priklauso Ukrainai), Austrija prisijungė Burgenlando žemę, Jugoslavija – Vakarų Banatą ir kitas žemes, o Rumunija – Rytų Banatą ir Transilvaniją.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


ŽUVO PRANAS EIMUTIS


1919 m. kovo 16 d. Kaune, prie „Metropolio“ viešbučio durų, žuvo Lietuvos karys savanoris Pranas Eimutis. Jis buvo poste ir saugojo viešbutyje įsikūrusią Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) misiją, vadintą Amerikos maitinimo komisija, besirūpinusią pagalba Lietuvai. P. Eimutis, kilęs iš Rajinciškių (šalia Ariogalos, Raseinių r.), gimęs 1897 m., Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. sausį įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.


Tarnavo Kauno komendantūroje. Incidento dieną buvo poste su dar vienu lietuvių kariu. Prie viešbučio pasirodė gausus būrys vokiečių karių (tuomet Lietuvoje dar buvo Vokietijos pajėgos), nepatenkintų amerikiečių misijos atvykimu į Kauną. Jie nuplėšė nuo „Metropolio“ misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą. Kai vienas vokiečių puskarininkis pabandė veržtis į „Metropolį“, P. Eimutis ir jo bendražygis užtvėrė kelią. Įvyko susistumdymas, jo metu vokiečių karys mirtinai sužalojo P. Eimutį šūviais iš revolverio. Kitą lietuvį vokiečiai sučiupo, bet netrukus išvadavo atskubėję Lietuvos kariuomenės kariai. Vokiečiai buvo išsklaidyti, žudikas – sulaikytas. P. Eimučio laidotuvės buvo iškilmingos, 22 metų kario karstą dengė Lietuvos ir JAV vėliavos.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 50 metų


LĖKTUVO KATASTROFA MARAKAIBE


1969 m. kovo 16 d. vakarinėje Venesuelos dalyje esančio Marakaibo miesto pakraštyje įvyko didelė aviacijos katastrofa – kildamas sudužo šiuo metu jau neegzistuojančios Venesuelos oro bendrovės „Viasa“ lėktuvas „McDonnell Douglas DC-9“, skridęs iš sostinės Karakaso į Jungtinių Amerikos Valstijų Majamį. Lėktuvui įsibėgėjant kilimo taku, pilotai pamatė, kad orlaivis didina greitį ir kyla aukštyn daug lėčiau, nei įprasta. Netrukus laineris kliudė futbolo stadiono apšvietimo stulpą ir rėžėsi į elektros pastotę.


Didžiuliai lėktuvo varikliai ir kitos dalys nulėkė į artimiausius namus, išsilieję degalai akimirksniu suliepsnojo. Šiame ugnies pragare žuvo visi lėktuve buvę žmonės (74 keleiviai ir 10 įgulos narių) bei 71 ant žemės buvęs asmuo. Iš viso katastrofa pasiglemžė 155 gyvybes, daug miesto gyventojų buvo sužeista. Tyrimo metu paaiškėjo, kad orlaivis sudužo dėl pernelyg didelio krovinių svorio.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


GIMĖ JUOZAPAS ŽIOGAS


1869 m. kovo 21 d. Gataučiuose (Joniškio r.) gimė kunigas, archeologas, kraštotyrininkas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas Juozapas Žiogas. Mokėsi gimnazijoje Šiauliuose, baigė kunigų seminariją Kaune. Dirbo įvairiose parapijose. Rinko tautosaką, senienas, kaupė informaciją apie archeologinius paminklus ir juos kasinėjo. Buvo archeologas mėgėjas, tačiau stengėsi dirbti kruopščiai, fiksavo archeologinius tyrimus, darė jų brėžinius.


Svarbiausi tirti objektai – Imbarės piliakalnis ir kapinynas (Kretingos r.), Lapušiškės piliakalnis ir pilkapynas (Ignalinos r.), Petrešiūnų piliakalnis (Rokiškio r.). Dalį informacijos apie archeologinius tyrimus paskelbė spaudoje. Bendradarbiavo su kitais to meto lietuvių šviesuoliais (visų pirma – Jonu Basanavičiumi). Paliko gausią archeologinių radinių kolekciją, didžioji dalis jos atsidūrė Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Mirė 1935 m. rugsėjo 21 d. Rudiškiuose (Joniškio r.).







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)