GIMĖ ČARLZAS DARVINAS

1809 m. vasario 12 d. Šrusberyje (Anglijoje) gydytojo šeimoje gimė gamtininkas ir keliautojas, organizmų evoliucijos teorijos kūrėjas Čarlzas Robertas Darvinas. Aštuonerių neteko mamos. Nuo mažumės domėjosi gamta, stebėjo jos reiškinius, gyvūnų elgesį, rinko herbariumus, drugelių, mineralų kolekcijas, medžiojo. Studijavo mediciną Edinburgo universitete, bet didžiausia jo aistra tapo taksidermija – gyvūnų iškamšų gamyba.

Tėvas, nusivylęs, kad Čarlzas apleido medicinos studijas, įkalbėjo jį stoti į Kembridžo universitetą studijuoti teologijos. Vaikinas mokėsi gerai, bet ir toliau jo aistra buvo gamta. Č. Darvinas susipažino su žymiais botanikais, zoologais, geologais, dalyvavo ekspedicijose. 1831 m. gruodį laivu „Beagle“ leidosi į beveik penkerių metų trukmės mokslinę ekspediciją aplink pasaulį. Pagrindinis tikslas buvo kartografuoti Pietų Amerikos pakrantes ir įvairias salas, tikslinti žemėlapius. Kelionės metu buvo aplankyta Brazilija, Urugvajus, Čilė, Peru, Galapagų salos, Taitis, Naujoji Zelandija, Australija, Pietų Afrika, salos Indijos ir Atlanto vandenynuose.

Č. Darvinas parvežė itin vertingus kelionės užrašus ir gausias kolekcijas. Surinkti duomenys leido jam suformuluoti garsiąją rūšių evoliucijos teoriją. Dėl jos mokslininkas sulaukė daug kritikos ir netgi patyčių (ypač iš fanatiškai religingų asmenų), bet galiausiai buvo pripažintas mokslo bendruomenės. 1839 m. vedė, susilaukė net dešimties vaikų (trys iš jų mirė maži). Vienas garsiausių pasaulio mokslininkų mirė Londono Dauno priemiestyje 1882 m. balandžio 19 d., sulaukęs 73-ejų.

Prieš 1 010 metų

ŽUVO ŠV. BRUNONAS

1009 m. vasario 14 d. (kartais nurodoma kovo 9 d.) Lietuvos ir Rusios pasienyje žuvo misionierius Brunonas Kverfurtietis, dar žinomas vienuolišku Bonifaco vardu. Gimė Kverfurto mieste (Vokietijoje, Saksonijos-Anhalto žemėje) kilmingoje šeimoje 973 ar 978 m. Tapo vienuoliu, kunigu, buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono III nuodėmklausys. Kurį laiką gyveno Italijoje. Pradėjęs misijas, skleidė krikščionybę vengrų ir klajoklių pečenegų žemėse.

Galiausiai nutarė krikštyti baltų gentis ir tuo tikslu pirmiausia atvyko į Lenkiją, o iš ten – į baltų žemes. Pakrikštijo karaliumi vadinamą Netimerą ir dalį jo gentainių. Tačiau Netimero brolis Zebedenas, išgirdęs apie krikštą, nukirto Brunonui galvą ir išžudė visus palydovus. Vokietijos Kvedlinburgo mieste (Saksonijos-Anhalto žemėje) rašytuose analuose nurodoma, kad „šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių nukirsdintas, su aštuoniolika saviškių nukeliavo į dangų“. Čia pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Lietuvos vardas.

Prieš 210 metų

PATENTUOTAS PIRMASIS GARLAIVIS

1809 m. vasario 11 d. Robertas Fultonas patentavo pirmąjį garlaivį. Išradėjas gimė 1765 m. lapkričio 14 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos valstijoje airio ir škotės šeimoje. Kai tėvas mirė, motina pardavė šeimos ūkį ir išvyko su vaikais gyventi į miestą. Robertas pradėjo domėtis mechanika ir tapyba, ilgainiui tapo profesionaliu braižytoju. Būdamas keturiolikos, sukonstravo valtį su originaliu mechanizmu – žmogaus rankų jėga suko valties sraigtą.

Išvyko studijuoti architektūros į Angliją, vėliau persikėlė gyventi į Prancūziją, konstravo torpedas, pasiūlė šalies vyriausybei povandeninio laivo projektą. Paryžiuje jam kilo mintis pabandyti laivui pritaikyti garo variklį. Prototipą jis išbandė Senos upėje, o 1807 m. rugpjūčio 17 d. pirmasis R. Fultono konstrukcijos garlaivis „North River Steamboat“ (kartais klaidingai vadinamas „Clermont“) Niujorke išplaukė į kelionę Hadsono upe. 1809-aisiais R. Fultonas patentavo savo išradimą. Konstruktorius mirė 1815 m. vasario 24 d., o garlaiviai gausiai naudoti iki XX a., kai juos pakeitė laivai su modernesniais varikliais.

Prieš 670 metų

POGROMAI STRASBŪRE

1349 m. vasario 14 d. Strasbūre (dab. Prancūzijoje), siaučiant maro epidemijai, kilo masiniai žydų pogromai. Pasklidus absurdiškam gandui, kad žydai nuodija šulinių vandenį ir platina marą, siaubusį didžiulę dalį Europos, išpuoliai prieš žydus dar 1348 m. prasidėjo Ispanijoje, Prancūzijoje, persimetė į Vokietiją, Šveicariją. Kai kur represijos buvo siaubingos. Pavyzdžiui, Bazelyje miestiečiai nužudė apie 600 žydų (daugelį sudegino gyvus).

Popiežius Klemensas VI išleido net kelias bules – ragino liautis smurtauti prieš žydus ir aiškino, kad jie miršta nuo maro taip pat, kaip ir krikščionys, bet daugeliui ganytojo raginimai buvo nė motais. Pogromų banga atsirito iki Strasbūro. Miestiečiai (daugiausia amatininkai) ėmėsi represijų, o katalikų dvasininkai ir miesto valdžia nesikišo. Minios žmonių atakavo žydų namus, dirbtuves, parduotuves, sinagogas. Buvo nužudyta daugiau kaip 2 tūkst. žydų, apie 900 iš jų sudeginti gyvi. 1348–1351 m. žydų bendruomenės buvo sunaikintos ar išvarytos iš maždaug 200 Europos miestų.

Prieš 160 metų

OREGONAS TAPO JAV VALSTIJA

1859 m. vasario 14 d. Oregono teritorijai buvo suteiktas valstijos statusas. Oregonas, esantis prie Ramiojo vandenyno, nuo seno buvo gyvenamas indėnų. Dabar jie tesudaro 1 proc. valstijos gyventojų. 1778 m. Oregono pakrantę tyrė anglų keliautojas Džeimsas Kukas. 1811-aisiais buvo pastatytas pirmasis fortas. 1846 m. dėl Oregono kilo konfliktas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Didžiosios Britanijos. 1848-aisiais įsteigta Oregono teritorija 1859 m. tapo 33-iąja JAV valstija. Jos plotas – 255 tūkst. kv. km. Valstijoje gyvena 4,14 mln. žmonių.

Čia mažai afroamerikiečių (beveik 2 proc.), bet daug ispanakalbių (beveik 13 proc.). Tai viena nereligingiausių šalies valstijų – maldos namus reguliariai lanko tik 12 proc. gyventojų (kai kuriose kitose valstijose aktyvių tikinčiųjų yra net 80 proc.). Sostinė – Salemas (155 tūkst. gyventojų), didžiausias miestas – Portlandas (584 tūkst. gyventojų; įskaitant priemiesčius – 1,84 mln. gyventojų). Oregonas – kalnuotas, miškingas, dažnai vadinamas Bebrų valstija (šis gyvūnas yra vienas iš Oregono simbolių). Valstijoje išplėtota miškininkystė, logistika (ypač jūrų uostai), kalnakasyba ir metalurgija, žemės ūkis, informacinių technologijų sektorius.