Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


LIETUVOS KARO AVIACIJOS PRADŽIA


1919 m. sausio 30 d. Lietuvos kariuomenėje buvo pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, į jos sudėtį įėjo ir Aviacijos būrys. Jo vadu paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Netrukus būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Karo aviacija dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Tarpukariu Lietuvos karo aviacija buvo sparčiai plėtojama, turėjo beveik šimtą lėktuvų. Aštuonios eskadrilės buvo dislokuotos aviacijos bazėse Kaune (Aleksote), Šiauliuose (Zokniuose) ir Panevėžyje (Pajuostyje).


Veikė Karo aviacijos mokykla. Gabūs karininkai ir konstruktoriai Jurgis Dobkevičius ir Antanas Gustaitis kūrė savo konstrukcijos lėktuvus „Dobi“ ir ANBO. Jie buvo gaminami aviacijos dirbtuvėse Kaune. 1934 m. vasarą atliktas lietuviškų lėktuvų ANBO-IV eskadrilės 10 tūkst. km skrydis aplink Europą. Tarpukario Lietuvos karo aviacijos tradicijas tęsia šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


GIMĖ ROMUALDAS OZOLAS


1939 m. sausio 29 d. Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė filosofas, politikas, publicistas, visuomenininkas, 1991 m. kovo 11 d. pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas. 1957 m. baigė Bazilionų (Šiaulių r.) vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Vėliau pasirinko aspirantūrą, 1973-iaisiais tapo universiteto dėstytoju. Dirbo žurnalo „Kultūros barai“ redakcijoje, Ministrų Tarybos sekretoriate, „Minties“ leidykloje.


Buvo vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir lyderių, laikraščio „Atgimimas“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990–1991 m. ėjo vicepremjero pareigas. Prisidėjo prie Lietuvos Respublikos Konstituciją rengusios grupės. Ilgametis Lietuvos centro sąjungos pirmininkas, įvairių visuomeninių organizacijų narys. 1994–1997 m. buvo vienas iš oficialių Lietuvos atstovų, palaikiusių ryšius su Čečėnija (Ičkerija), tuo metu kovojusia dėl savo nepriklausomybės su Rusija.

REKLAMA


Aktyviai dalyvavo tarpvalstybinių derybų delegacijų, Lietuvos santykių su kitomis šalimis palaikymo grupių veikloje. Ne visada išgirstas ir įvertintas, R. Ozolas buvo vienas šviesiausių Lietuvos protų, giliai žvelgęs į mūsų tautos ir šalies kelią per kelis pastaruosius dešimtmečius. Paliko visą lobyną savo darbų, išguldytų dviejose dešimtyse knygų. Mirė 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 690 metų


SUDEGINTA MEDVĖGALIO PILIS


1329 m. vasario 1 d. kryžiuočiai sudegino vieną stipriausių Žemaitijoje Medvėgalio pilį (dab. Šilalės r.). Pirmą kartą Medvėgalio pilis rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1316 m. Galinga kryžiuočių kariuomenė, kuriai talkino pats Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis, taip pat Silezijos ir įvairių Vokietijos žemių kunigaikščiai, anglų riteriai, įsiveržė į Žemaitiją ir apgulė Medvėgalį.


Pilies gynėjai po ilgos kovos pasidavė ir buvo priversti krikštytis, bet priešams pasitraukus atsimetė nuo krikščionybės. Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašė, kad kryžiuočiai: „...apgulė Medvėgalio pilį. Paėmę ją, rado tenai didelę daugybę [žmonių]. Magistras, žinoma, norėjo juos išgalabyti, bet [Čekijos] karalius Jonas savo prašymais išgelbėjo jiems gyvybę, ir jie Mergelės Marijos įvesdinimo dieną [1392.II.2] krikštu atverčiami į katalikų tikėjimą. Ir jie davė magistrui įžadus, kad laikysis [katalikų] tikėjimo. [Čekijos] karaliui tatai labai patiko. Bet žiemai prabėgus, jie [žemaičiai] ėmė šlykštėtis krikšto ir ilgėtis stabmeldiškojo tikėjimo.“


Medvėgalio piliakalnis. Zenono Baubonio nuotr., piliakalniai.lt


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 590 metų


BAIGĖSI LUCKO SUVAŽIAVIMAS


1429 m. sausio 29 d. Lucko pilyje (dab. Ukrainoje, Volinės srityje), nepriėmus galutinių sprendimų, baigėsi aukščiausiojo lygio Vidurio ir Rytų Europos vadovų suvažiavimas, prasidėjęs sausio 9-ąją. Jame dalyvavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatorius ir Vengrijos karalius Zigmantas I. Pasiuntinius atsiuntė Rusijos Maskvos, Tverės ir Riazanės kunigaikštystės, kryžiuočiai, popiežius, Moldavija, Danija, Bizantija, totorių Aukso orda.


Iš pradžių suvažiavimą planuota rengti Trakuose, tačiau vėliau pasirinktas Luckas, kad būtų arčiau atvykti imperatoriui Zigmantui I. Suvažiavime svarstyta keliolika Rytų Europos valstybėms svarbių klausimų, tarp jų – ir galimybė Vytautui vainikuotis karaliumi bei Lietuvai tapti karalyste. Šią idėją palaikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) atstovai ir labai neigiamai vertino lenkai. Jogaila iš pradžių rėmė Vytautą (šis neturėjo sūnaus, todėl po Vytauto mirties Lietuvos karaliaus karūna būtų atitekusi Jogailos sūnui), bet paskui iš suvažiavimo išvyko ir savo paramą Vytauto karūnacijai atšaukė.

REKLAMA


Visgi Vytautas vėlesnėse derybose užsitikrino paramą ir planavo karūnuotis 1430 m. rugsėjo 8 d., tačiau karūna Lietuvos nepasiekė, o spalio 27-ąją Vytautas mirė. Lietuvos paskelbimo karalyste klausimas Lucke nebuvo galutinai išspręstas, bet į mūsų šalies istoriją Lucko suvažiavimas įėjo kaip didžiausias viduramžių tarptautinis kongresas LDK teritorijoje. Luckas iki šiol didžiuojasi kunigaikščio Gedimino sūnaus Liubarto vardu vadinama pilimi, o greta jos yra restoranas nedviprasmišku pavadinimu „Vytauto karūna“.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 50 metų


GIMĖ VIRGINIJUS DRUSKIS


1969 m. vasario 1 d. Ukmergėje gimė Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena iš tragiškų Sausio 13-osios įvykių aukų Virginijus Druskis. Dar mažas būdamas su tėvais persikėlė į Vilnių. Mokėsi vidurinėje mokykloje, vėliau – Vilniaus elektromechanikos technikume (dab. Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete), įgijo skaičiavimo techniko specialybę. Labai domėjosi tuo metu dar tik pradėjusia plisti kompiuterine technika. Įstojo į Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universiteto) Elektronikos fakultetą, bet netrukus buvo pašauktas į sovietų kariuomenę.


Labai laukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tikėjosi kaip savanoris tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1990 m. vedė, bet žmona Asta tapo našle nepraėjus nė metams. 1991-ųjų sausio įvykių metu Virginijus neliko abejingas – nuskubėjo saugoti Televizijos bokšto. Jis sakė: „Jei visi bijosim, Lietuva niekada nebus laisva.“ Žuvo sausio 13-osios naktį, pakirstas okupantų kulkos. V. Druskiui tebuvo 21-eri.