Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 440 metų


UTRECHTO UNIJA


1579 m. sausio 25 d. Utrechte (Nyderlanduose) sudaryta unija, padėjusi pamatus nepriklausomai Nyderlandų valstybei. Tuo metu vyko kova dėl dabartinių Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo ir šiaurės rytinio Prancūzijos pakraščio žemių. Šiaurinės dalies gyventojai masiškai perėjo į protestantizmą ir norėjo gyventi nepriklausomi, o pietinės dalies gyventojai liko katalikai ir buvo lojalūs didelę dalį krašto kontroliavusios Ispanijos valdžiai. Siekdamos įtvirtinti savarankiškumą ir apsiginti nuo ispanų, Olandijos ir Zelandijos grafystės bei įvairios kitos provincijos ir miestai sudarė sąjungą, leidusią 1581 m. paskelbti Jungtinių Provincijų nepriklausomybę. Jos sugebėjo apsiginti nuo Ispanijos ir išliko iki 1795-ųjų, kai buvo okupuotos Prancūzijos. 1815 m. įkurta Nyderlandų Karalystė, gyvuojanti iki šiol.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 170 metų


GIMĖ AUGUSTAS STRINDBERGAS


1849 m. sausio 22 d. Stokholme gimė švedų rašytojas Augustas Strindbergas. Iš aristokratų šeimos kilusio pirklio ir tarnaitės sūnus mokėsi Upsalos universitete, bet studijos jam pasirodė nuobodžios. Temperamentingas jaunuolis metė mokslus, susipyko su tėvu, ėmė ieškoti savojo kelio. Dirbo telegrafininku, mokytoju, reporteriu, aktoriumi, griebėsi tapybos ir skulptūros, domėjosi medicina ir teatru, kol galiausiai įsidarbino bibliotekoje.


Žavėjosi istorija, ėmė rašyti romanus, noveles, publicistiką, tačiau labiausiai išgarsėjo kaip dramaturgas. „Freken Julija“, „Kreditoriai“, „Sapnas“, „Šmėklų sonata“ ir kitos A. Strindbergo dramos ne kartą statytos ir Lietuvos teatruose. Kūrėjas buvo tris kartus vedęs, turėjo šešis vaikus. Kai kurie biografai mano, kad A. Strindbergą vėlyvuoju gyvenimo etapu vargino psichikos problemos. Dramaturgas sirgo skrandžio vėžiu, galiausiai jį pribaigė pneumonija. 63-ejų A. Strindbergas mirė 1912 m. gegužės 14 d. Stokholme.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų


GIMĖ ALAS KAPONĖ


1899 m. sausio 17 d. Niujorke imigrantų iš Italijos šeimoje gimė Alfonsas Gabrielis Kaponė. Tokie buvo tikrieji garsiausio Jungtinių Amerikos Valstijų nusikaltėlio Alo Kaponės vardas ir pavardė. Šeimoje augo devyni vaikai. Ketvirtasis iš jų, Alfonsas, nuo mažens mėgo vagiliauti, o paauglystėje prisidėjo prie nusikaltėlių gaujos.


Būdamas 14-os, susimušė su mokytoju ir metė mokyklą. Dirbo konditerijos parduotuvėje, kol vieno baro savininkas tvirtą vaikiną pakvietė dirbti barmenu ir apsaugininku. Kartą bare A. Kaponė susigrūmė su kitu italų kilmės banditu. Šis įsižeidė, kad A. Kaponė mergina jo seserį, ir brūkštelėjo Alui peiliu per veidą. Nuo to laiko A. Kaponė įgijo Randuotveidžio (Scarface) pravardę. Vėliau banditas dažnai meluodavo, kad šis randas – priminimas apie jo kovas Pirmojo pasaulinio karo fronte.


Alas vedė airių kilmės merginą ir susilaukė sūnaus. Įkūrė baldų prekybos įmonę, tačiau ji buvo tik priedanga nusikalstamai veiklai. Daugiausia laiko Alas praleisdavo vadovaudamas gangsterių tinklui, o jo vizitinėje kortelėje puikavosi užrašas „Alfonsas Kaponė, prekiautojas naudotais baldais“. Iš Niujorko A. Kaponė persikėlė į Čikagą, kur Italijos mafijos pavyzdžiu įkūrė galingiausią Amerikoje banditų gaują, vienijusią apie tūkstantį narių. A. Kaponės vyrukai terorizavo miestą, vertėsi užsakomosiomis žmogžudystėmis, nelegalia prekyba, kontroliavo viešnamius ir pogrindinius kazino. A. Kaponė buvo kelis kartus suimtas, kalėjimuose praleido beveik 12 metų. 1947 m. sausio 25 d., sulaukęs 48-erių, mirė Majamio priemiestyje (Floridos valstijoje) nuo insulto.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


ĮKURTA TAUTŲ SĄJUNGA


1919 m. sausio 25 d. Paryžiaus taikos konferencijos metu įkurta Tautų Sąjunga. Po Pirmojo pasaulinio karo siekta įsteigti autoritetingą, daugelį valstybių vienijančią organizaciją, kurios pagrindinis tikslas būtų išsaugoti taiką ir spręsti tarp valstybių kylančius nesutarimus. Iki 1946 m. Tautų Sąjungoje buvo 63 valstybės, dalis – ne visą laiką (išstojo savo noru ar buvo pašalintos). Lietuva kartu su Latvija ir Estija priimtos į Tautų Sąjungą 1921-aisiais.


Organizacijos, kurios būstinė įkurta Ženevoje (Šveicarijoje), oficialios kalbos buvo anglų, prancūzų ir ispanų. Tautų Sąjunga sprendė nemažai įvairių tarptautinių problemų, bet ne visada veikė efektyviai. Pavyzdžiui, 1936 m. Italijai užpuolus Etiopiją, buvo įvestos tik dalinės sankcijos. Tautų Sąjunga nepajėgė sukliudyti Japonijai 1931 m. užpulti Kinijos, Vokietijai 1938 m. įsiveržti į Čekoslovakiją ir 1939-aisiais pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Beje, Vokietija ir Japonija 1933 m. paliko organizaciją. Sovietų Sąjunga buvo pašalinta 1939-aisiais po to, kai užpuolė Suomiją. 1946 m. Tautų Sąjunga buvo panaikinta, o metais anksčiau įkurtos Jungtinės Tautos.


[center]Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija[/center]


Prieš 180 metų


GIMĖ POLIS SEZANAS


1839 m. sausio 19 d. Pietų Prancūzijos Provanso Ekso mieste gimė dailininkas Polis Sezanas. Turtingo verslininko sūnus nežinojo skurdo, tačiau ne kartą patyrė, kas yra nesėkmė, nepripažinimas ir pajuokos. Baigė koledžą, kur susidraugavo su būsimuoju garsiu rašytoju Emiliu Zolia.


Įstojęs studijuoti teisę, netrukus metė mokslus ir tėvui pareiškė, kad taps dailininku. Tėvas pyko, tačiau nusileido vienturčiam sūnui. Tėvo skiriami pinigai leido gyventi pasiturimai, studijuoti tapybą. Polis išvyko į Paryžių, kur susidraugavo su Kamiliu Pisaro, Pjeru Ogiustu Renuaru ir kitais garsiais dailininkais. Vedė Mari Ortans Fikė, susilaukė sūnaus.


Ne kartą eksponavo savo kūrinius garsiose galerijose, tačiau publika šaltai ir pašaipiai vertino jo darbus. Nusivylęs paliko Paryžių ir grįžo į gimtinę. Tik 1895–1900 m., kai P. Sezanui buvo jau apie šešiasdešimt, atėjo šlovės ir pripažinimo laikas. Jo darbai sulaukė didžiulio dėmesio Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, dešimtys dailės studentų norėjo tapti jo mokiniais.


Nuo 33-ejų Polį kamavo ankstyvos mirties nuojauta. Jis daug laiko skirdavo testamentui perrašyti. Jusdamas artėjančią mirtį, dažnai lankydavosi bažnyčioje, buvo praktikuojantis katalikas, nors mišias vadino duokle viduramžiams. Sulaukęs 67-erių, 1906 m. spalio 22 d. mirė gimtuosiuose namuose nuo plaučių uždegimo. Jis persišaldė tapydamas vieną iš daugelio savo paveikslų.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)