LIETUVIAI APGULĖ MASKVĄ

1368 m. lapkričio 21 d. didžiojo kunigaikščio Algirdo vedama Lietuvos kariuomenė prie Trostnios upės (netoli Maskvos) sumušė rusų pajėgas ir pirmą kartą apgulė Maskvą. Tuo metu, kai Lietuvą valdė Algirdas, rytuose Maskvos didžioji kunigaikštystė, valdoma kunigaikščio Dmitrijaus I (vėliau, 1380 m., nugalėjusio totorius Kulikovo mūšyje ir gavusio Doniečio pravardę), bandė vienyti rusų žemes ir spaudė Lietuvos sąjungininkę Tverę. 1368-ųjų lapkritį lietuvių kariuomenė sutriuškino maskvėnus prie Trostnios. Žuvo abu rusų pajėgų vadai – Dmitrijus Mininas ir Akinfas Šuba. Lietuviai apgulė Maskvą. Kremlius buvo ką tik apjuostas mūro sienomis su bokštais. Miesto užimti nepavyko, bet lietuviai gerokai nusiaubė apylinkes. Tverė buvo apginta nuo Maskvos, Lietuva atgavo Rževą. 1370 m. Algirdo vedama Lietuvos kariuomenė vėl sutriuškino rusus, šįkart – prie Volokolamsko, apgulė Maskvą, aštuonias dienas siaubė apylinkes. 1372-aisiais Algirdo kariuomenė trečią kartą priartėjo prie Maskvos, susirėmė su rusais, tačiau netrukus buvo sudarytos paliaubos, nes Algirdui reikėjo skubėti į Lietuvą – kryžiuočiai artėjo prie Vilniaus.

Prieš 160 metų

GIMĖ SELMA LAGERLIOF

1858 m. lapkričio 19 d. Morbakos dvare (Švedijoje) gimė rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Selma Otiliana Lovisa Lagerliof. Jai labai patiko gimtoji sodyba, čia rašytoja grįždavo ir savo kūriniuose. Būdama trejų, sunkiai susirgo, 6 metus negalėjo vaikščioti. Artimieji ją guodė, sekdami pasakas (tai vėliau atsispindėjo rašytojos kūryboje). 1884 m. Selma baigė mokytojų seminariją, 10 metų dirbo mokykloje, vėliau atsidėjo vien literatūrinei veiklai. 1885-aisiais neteko tėvo, po kelerių metų – ir gimtosios sodybos (buvo parduota dėl skolų). 1891 m. S. Lagerliof parašė pirmąjį romaną – „Sakmė apie Gestą Berlingą“. Kūrė romanus, noveles, bene labiausiai išgarsėjo romanų trilogija „Liovenšioldų žiedas“ ir knyga vaikams „Stebuklingos Nilso kelionės“. Rašytoja buvo lesbietė (tai įrodė jos biografai). 1909 m. pelniusi Nobelio literatūros premiją, už gautas lėšas išpirko gimtąjį dvarelį. 1939-aisiais Sovietų Sąjungai užpuolus Suomiją, auksinį Nobelio premijos medalį paaukojo pagalbos Suomijai fondui. Mirė sulaukusi 81-erių savo tėviškėje.

Prieš 20 metų

NUŽUDYTA GALINA STAROVOITOVA

1998 m. lapkričio 20 d. Sankt Peterburge nužudyta žymi rusų politikė Galina Starovoitova. Gimė 1946 m. gegužės 17 d. Čeliabinske. Netrukus šeima grįžo į Leningradą (iš jo buvo pasitraukusi karo metais). Galina 1971-aisiais baigė Leningrado universiteto Psichologijos fakultetą, 1976 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1989-ųjų dalyvavo politinėje veikloje, iki 1991 m. buvo Sovietų Sąjungos liaudies deputatė, 1995-aisiais tapo Rusijos Valstybės Dūmos deputate. Rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekį, buvo demokratiškų pažiūrų, rūpinosi socialinėmis reformomis, nukentėjusiųjų nuo sovietų režimo reabilitacija, sąžinės ir tikėjimo laisve. Parengė liustracijos įstatymo projektą. Nuolat susilaukdavo grasinimų dėl savo politinės veiklos. 1998 m. lapkričio 20-osios vakarą buvo nušauta laiptinėje prie savo buto durų. Du nužudymu apkaltinti asmenys buvo nuteisti kalėti, bet žmogžudystės užsakovai taip ir liko neišaiškinti. 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu G. Starovoitova apdovanota (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Prieš 30 metų

MIRĖ BEATRIČĖ GRINCEVIČIŪTĖ

1988 m. lapkričio 17 d. mirė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Stolaukėlio kaime (Vilkaviškio r.). Buvo ketvirtas vaikas šešių vaikų šeimoje, iš prigimties silpnaregė, netrukus visai prarado regėjimą. Beatričės vaikystė prabėgo Ilguvos dvare prie Nemuno. Dvaras tuo metu priklausė jos tetos vyrui profesoriui Emiliui Mlynarskiui. Šis iškilus muzikas įkūrė Varšuvos filharmoniją, buvo Varšuvos operos teatro ir Varšuvos konservatorijos vadovas. Jis pastebėjo aklos mergaitės gabumus muzikai ir iš pradžių ją mokė namuose, vėliau išsiuntė mokytis į Varšuvą. Beatričė mokėsi Varšuvos aklųjų mokykloje, nuo 1924 m. mokslus tęsė Varšuvos aklųjų ir nebylių institute. Puikiai grojo smuiku, fortepijonu, tačiau labiausiai mėgo dainuoti. 1928-aisiais grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti Kauno aklųjų institute auklėtoja. 1937 m. lapkričio 24 d. per Kauno radiją nuskambėjo pirmasis jos koncertas. B. Grincevičiūtė tapo pripažinta soliste. Persikėlusi į Vilnių, dirbo Lietuvos valstybinėje filharmonijoje ir Lietuvos radijuje, užsiėmė pedagogine veikla, daug koncertavo. Palaidota Antakalnio kapinėse.

Prieš 40 metų

TRAGIŠKAS SEKTOS GALAS

1978 m. lapkričio 18 d. Džonstaune (Gajanoje) įvyko masinė sektos „Liaudies šventykla“ narių savižudybė. Gyvybių neteko net 918 žmonių (daugiau kaip 200 iš jų buvo vaikai). Dar 1955 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Indianapolyje, Džeimsas Vorenas Džonsas įkūrė „Liaudies šventyklą“. Sekta greitai augo, vienydama įvairių rasių žmones (tai buvo neįprasta amerikiečių visuomenei – joje tuo metu dar vyravo rasinės nuostatos). Vėliau sektos centras persikėlė į Kalifornijos valstiją. Sekta vykdė socialinius projektus (kūrė senelių globos namus, nemokamus vaikų darželius, labdaros valgyklas) ir buvo labai patraukli daugeliui žmonių, ypač pažeidžiamiems visuomenės nariams (imigrantams, benamiams, prostitutėms, narkomanams). Tačiau į sektą įsitraukę žmonės turėdavo atsižadėti viso turto ir tapdavo visiškai priklausomi nuo sektos lyderio. Dėl to sektos įkūrėją užgriuvo lavina ieškinių, ir jis su savo sekėjais išvyko iš JAV į Gajaną (Pietų Amerikoje). Čia džiunglėse sektantai įkūrė ūkį, vietovę pavadino Džonstaunu (pirmojo sektos lyderio garbei), vertėsi žemdirbyste ir svajojo persikelti į Sovietų Sąjungą. Sektos lyderis teigė siekiąs kurti „apaštališkąjį socializmą“ ir skelbė, kad į jį reinkarnavosi Jėzus, Buda ir Vladimiras Leninas. Kai į sektos kaimą atvyko JAV senatorius Leo Rajanas su grupe žurnalistų, keli sektantai pareiškė norą vykti kartu su jais iš Džonstauno. Kylantis nedidelis lėktuvas buvo apšaudytas kitų sektantų, senatorius ir dar keli žmonės žuvo. Po šio incidento Dž. V. Džonsas sektantams paskelbė, kad vienintelis būdas išgelbėti savo sielas ir palikti šį „pragarą Žemėje“ – nusižudyti. Daugelis sektos narių sutiko ir išgėrė vynuogių sulčių su kalio cianidu. Sektos lyderis nusišovė.