Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų
VIRŠYTAS GARSO GREITIS


1947 m. spalio 14 d. amerikiečių lakūnas bandytojas Čarlzas Jegeris (g. 1923), reaktyviniu lėktuvu „Bell X-1“ skrisdamas virš vakarinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalyje esančios Mohavių dykumos, pirmą kartą kontroliuojamo horizontaliojo skrydžio metu sugebėjo viršyti garso greitį. 12,2 km aukštyje jis pasiekė 1 127 km/val. greitį. Č. Jegeris tarnavo JAV karinėse oro pajėgose iki 1975 m., tapo brigados generolu. Šiuo metu 94-erių aviacijos veteranas, dalyvavęs Antrajame pasauliniame ir Vietnamo karuose, gyvena Kalifornijoje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų
MIRĖ TADAS KOSCIUŠKA


1817 m. spalio 15 d. Zoloturne (Šveicarijoje) mirė karininkas, kovotojas už Lenkijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų laisvę Tadas Kosciuška. Jis gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų šeimoje Meračouščynos dvarelyje (dab. Baltarusijoje, Bresto sr.) 1746 m. vasario 4 d. Mokėsi vienuolių pijorų mokykloje, 1765 m. buvo priimtas į Varšuvos kadetų korpusą, vėliau jame dėstė. 1775–1783 m. dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nepriklausomybės kare. Tapo JAV kariuomenės brigados generolu. Buvo puikus vadas, gabus karo inžinierius. Grįžęs į tėvynę, tarnavo Lenkijos kariuomenėje, 1792 m. dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kare. Tapo generolu leitenantu.


Žlungant Lenkijos ir Lietuvos valstybei, 1794 m. kovo 12 d. Lenkijoje, netrukus ir Lietuvoje prasidėjo T. Kosciuškos vadovaujamas sukilimas (dažnai vadinamas Kosciuškos sukilimu). Jis buvo nuslopintas daug gausesnių Rusijos kariuomenės pajėgų, o T. Kosciuška, sužeistas kautynėse prie Macejovicių, pateko į rusų nelaisvę ir buvo įkalintas Petropavlovsko tvirtovėje Sankt Peterburge. Rusijos imperatoriaus Pavelo I paleistas į laisvę, išvyko į JAV, vėliau grįžo į Europą, gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje. Aktyviai reiškėsi tarp politinių emigrantų, ieškojo būdų, kaip atkurti Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybę. Mirė 71-erių. T. Kosciuškos vardu pavadinta gatvių, kitų geografinių objektų įvairiose šalyse (ypač daug – Lenkijoje ir JAV), tarp jų – ir aukščiausias Australijos kalnas.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 340 metų
GIMĖ STANISLOVAS LEŠČINSKIS


1677 m. spalio 20 d. Lvove (dab. Ukrainoje, tuo metu – Lenkijos dalyje) aristokratiškoje Rapolo Leščinskio ir Onos Jablonovskos šeimoje gimė būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis. Įtakingas tėvas padėjo vienturčiam sūnui sparčiai kopti karjeros laiptais. 1698 m. S. Leščinskis vedė Poznanės kašteliono dukrą Kotryną Opalinską, o po metų užėmė įtakingas Poznanės vaivados pareigas. 1702-aisiais į Abiejų Tautų Respubliką įsiveržė Švedijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Karolio XII. Švedams palankios jėgos nušalino nuo sosto Lenkijos ir Lietuvos valdovą Augustą II Stiprųjį. Karaliumi buvo išrinktas vienas iš švedus parėmusios didikų grupuotės lyderių S. Leščinskis.


1705 m. spalio 4 d. Varšuvoje jis buvo karūnuotas kaip Stanislovas I. Lietuvoje tarp didikų ir bajorų buvo nepopuliarus (jį rėmė tik Sapiegų giminė). Švedijai pralaimėjus karą su Rusija, S. Leščinskis 1710 m. pasitraukė į Prancūziją. Į sostą grįžo Augustas II Stiprusis. 1733-iaisiais jam mirus, Prancūzijos remiamas S. Leščinskis vėl tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tačiau labai greitai buvo nušalintas nuo sosto ir vėl pabėgo į Prancūziją. Sostas atiteko Augustui III. Prancūzijoje, Liunevilyje, S. Leščinskis įkūrė karo mokyklą (ją baigė daug Abiejų Tautų Respublikos karininkų). S. Leščinskio dukra Marija tapo Prancūzijos karaliene (Liudviko XV žmona), o duktė Ona, būdama 18 metų, mirė nuo plaučių uždegimo. S. Leščinskis mirė 1766 m. vasario 23 d., sulaukęs 88-erių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų
MIRĖ BALYS SRUOGA


1947 m. spalio 16 d. Vilniuje mirė rašytojas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga. Jis gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Biržų r.) ūkininkų šeimoje. Mokėsi Vabalninke, Panevėžyje. Nuo 1912 m. skelbė savo kūrinius periodinėje spaudoje. 1914-aisiais įstojo į Miškų institutą Petrograde (Sankt Peterburge), vėliau studijavo literatūrą Petrogrado, Maskvos universitetuose. 1918 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo, dirbo laikraščių redakcijose. 1921–1924 m. studijavo Miunchene, apgynė daktaro disertaciją. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1940-ųjų – Vilniaus universitete. 1943 m. kartu su grupe Lietuvos šviesuolių nacių valdžios buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Joje patirti išgyvenimai tapo žinomiausio rašytojo kūrinio „Dievų miškas“ siužeto pagrindu. B. Sruogos kūrybos palikimas – romanai, dramos, pjesės, eilėraščiai, literatūros istorijos studijos ir kiti leidiniai. Koncentracijos stovykloje palaužta sveikata leido B. Sruogai išgyventi vos 51 metus. Rašytojas palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų
MIRĖ ERNESTAS REZERFORDAS


1937 m. spalio 17 d. Kembridže (Anglijoje), sulaukęs 66-erių, mirė fizikas, Nobelio premijos laureatas Ernestas Rezerfordas, vadinamas atomo tėvu. Jis gimė 1871 m. rugpjūčio 30 d. Spring Grove (Naujojoje Zelandijoje). Buvo ketvirtas vaikas gausioje dvylikos vaikų šeimoje. Nuo mažumės pasižymėjo gabumais, mokyklą baigė surinkęs 580 balų iš 600 galimų ir gavo piniginę premiją. Ši padėjo jam pradėti mokslus Kraistčerčo universitete. 1895 m. jis išvyko į Angliją ir tęsė mokslus Kembridžo universitete. Padarė esminių mokslinių atradimų. E. Rezerfordas atrado alfa ir beta spinduliuotes, atomo branduolį. Jis labai skeptiškai žiūrėjo į kitus mokslus, sakydavo: „Tikras mokslas – tik fizika, o visa kita – pašto ženklų kolekcionavimas.“ Likimas E. Rezerfordui iškrėtė pokštą: būdamas vos 37-erių, jis buvo apdovanotas Nobelio premija už pasiekimus ne fizikos, o chemijos srityje. Jo garbei pavadintas cheminis elementas rezerfordis.


Parengė Manvydas VITKŪNAS