Su gyvenimo iššūkiais susiduriame kiekvienas. Vienus sunkumus įveikiame savarankiškai, o kai kurie iš jų stipriai sutrikdo mūsų kasdienybę ir atima gyvenimo džiaugsmą. Svarbiausia – nelaukti, kol problemos taps nepakeliama našta.

Viktorija PETKEVIČIŪTĖ

Gera psichikos sveikata – vienas iš svarbiausių kokybiško ir ilgaamžio gyvenimo veiksnių. Jos pablogėjimas gali virsti didesnėmis problemomis, ir gydymo gali prireikti rimtesnio. Šalies sveikatos apsaugos politikoje psichikos sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio, taip pat vis daugiau gyventojų supranta, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Kadangi psichikos sveikatos sutrikimai neretai vis dar yra stigmatizuojami, kartais vengiama ar delsiama kreiptis į specialistus, gėdijamasi savo problemos, o tai gali tik pabloginti būklę.

Ar dažnai gyventojai kreipiasi pagalbos dėl psichikos sveikatos negalavimų? Kasmet šalies psichikos sveikatos centruose apsilanko daugiau nei 300 tūkst. asmenų, pacientams suteikiama daugiau nei 1 mln. paslaugų. Gyventojai į psichikos sveikatos centrus pagalbos gali kreiptis patyrę psichikos, elgesio ar nuotaikos sutrikimų.

Pasak Vilniaus Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėjos, gydytojos psichiatrės Marijos Janulionienės, laikai, kai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus daugeliui buvo gėda ar baisu, – jau praeityje. „Situacija gerėja ir į specialistus kreipiamasi vis drąsiau. Visgi tam, kad žmogus kreiptųsi pagalbos, reikia sąmoningumo, noro padėti sau, išsilaisvinti iš kančios. Juk jei mums, tarkime, skauda dantį, galime kurį laiką vartoti skausmą malšinančius vaistus. Tik esminės problemos taip neišspręsime ir galiausiai vis tiek teks kreiptis į gydytoją. Taip ir su psichikos sveikata – tikrai galime atsidurti situacijoje, kai reikia pagalbos iš šalies“, – sako M. Janulionienė. Gydytojos teigimu, patiriant psichikos sveikatos problemų ne kiekvienam būtina kreiptis į psichiatrą, kartais pakanka ir psichologo konsultacijų. O ir psichiatrų darbo praktika per kelis dešimtmečius įgavo teigiamų pokyčių.

Kiekvienam – sava problema

Pasak pašnekovės, į psichikos sveikatos specialistus gyventojai kreipiasi dėl pačių įvairiausių problemų. Vienų netenkina tarpasmeniniai santykiai, kitų – alinantis šiandienos gyvenimo tempas. Kai kurie asmenys patiria emocinių sunkumų, nes slaugo neįgalų ar ligotą artimąjį, kai kuriems kyla sunkumų dėl to, kad jų artimasis turi psichikos sveikatos bėdų.

Išties daug įtampos darbingo amžiaus žmonėms gali kilti darbe, o vyresnio amžiaus asmenims dideliu iššūkiu gali tapti ilgamečio partnerio netektis. „Tačiau vyresniems žmonėms kartais kelia šypseną, kai pamato nustatytą diagnozę pavadinimu „vienatvė“. „Kam man tokia diagnozė?“ – klausia jie. Bet netekus sutuoktinio, likus vienui vienam, žmogui liūdna, jis nemiega, jam nėra kur dėtis. Tai galbūt dar nėra depresija, bet negalime ignoruoti gyvenimo pokyčių, kuriuos lemia netektis, juk išgyvenama vienatvė. Tuomet žmogų nukreipiu į kitus mūsų centro specialistus, jis su jais konsultuojasi, pamažėl „susirenka“ save iš naujo. Tada kitaip pradeda žiūrėti į gyvenimą, jo kasdienybė tampa lengvesnė“, – darbo užkulisiais dalijasi gydytoja.

Jos teigimu, nors atpažinti, kad žmogus nesusitvarko su iššūkiais, ne visada paprasta, apie tai gali pranešti įvairūs požymiai ir negalavimai.

„Štai neseniai į mus kreipėsi vienos įstaigos darbuotoja, kuri dėl savo atsakomybių darbe patyrė itin didelę įtampą artėjant NATO susitikimui. Moteris manė, kad nesusitvarkys su savo profesinėmis užduotimis. Sakysite, būta čia bėdos, tačiau žmogui jo problema yra pati opiausia, jam galbūt dangus griūva, jis iš tiesų stipriai jaudinasi dėl to, kad gali prarasti darbą, o juk reikia mokėti paskolos įmokas ir t. t. Nuo įtampos žmogui įsijungia vaizduotė, kuriami blogiausi scenarijai. Tuomet tampa sunku užmigti, nepavyksta susikaupti, žmogus vargsta, o galiausiai ištinka, pavyzdžiui, panikos ataka. Tai jau tikrai akivaizdus požymis, kad žmogui reikia pagalbos“, – sako gydytoja ir priduria, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus praneša ne tik tokie akivaizdūs požymiai kaip panikos atakos.

Gali pasireikšti ir kitų požymių: nuotaikų svyravimas, nemenka įtampa, nerimas, liūdesys, gali sutrikti dėmesys, sapnuotis košmarai ir t. t. „Galiausiai gali tapti sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis nepadarant klaidų, netgi gali tapti sunku susikaupti vairuojant. Gali varginti ir savivertės problemos, pavyzdžiui, ji ar jis gali jaustis negražus, neprotingas ar nelaimingas, nuolat lygintis su kitais. Tai – irgi pakankama priežastis pasikonsultuoti su specialistu“, – pasakoja pašnekovė.

Tačiau pagalbos kreipiasi ne tik tie, kurių gyvenimas apskritai nebedžiugina. Būna, kad konsultuotis ateina iš pažiūros išties laimingas žmogus – jaunas, išvaizdus, turi verslą, atrodytų, ko jam daugiau reikia? „O jis atsisėda ir verkia. Pasirodo, ne turtai jam gyvenime svarbiausia. Jam niekaip nepavyksta užmegzti romantinių santykių, jaučiasi labai vienišas ir tai jam yra didelė problema.

Nors lydi sėkmė, žmogus neturi su kuo ta savo sėkme ir gyvenimu dalytis. Ir būna, po konsultacijos jis sako: „Man vien dėl šio pokalbio palengvėjo.“ Toks ir yra mūsų, specialistų, tikslas – žmogui pagelbėti į savo gyvenimą pažvelgti iš šono, padėti išeiti iš užburto rato. Tada jam tampa aiškiau, kaip elgtis, kad kas nors keistųsi“, – sako gydytoja.

Pastebėkime kūno signalus

Pasak M. Janulionienės, kuo labiau problemos gilėja, tuo mažiau adekvačiai žmogus gali vertinti savo situaciją. Nesprendžiami sunkumai tik auga, galiausiai tai mums pradeda rodyti pats organizmas.

„Mūsų organizmą sudaro daugybė tarpusavyje susijusių sistemų, kurios, jei kas nors sutrinka, mums siunčia įvairius signalus. Būtų puiku tuos signalus ne tik pastebėti, bet ir jų neignoruoti. Gali ne tik sutrikti miegas, greitai keistis nuotaikos, bet ir, pavyzdžiui, rastis dusulys, permušinėti širdis, išsivystyti virškinimo ar endokrininės sistemos sutrikimų. Būna, kad medikai nuodugniai ištiria pacientą ir jis išgirsta ne savo prastos savijautos priežastį, bet raginamą kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.

Bėda ta, kad visi tie procesai mūsų organizme įprastai savaime nesustoja, tad kuo ilgiau laukiame, tuo labiau progresuoja. Ar yra prasmės laukti, kol bus dar blogiau? Taip žmonės ir į stacionarą patenka, nes buvo peržengtos visos ribos ir prireikė rimto gydymo, kurio buvo galima išvengti, jei būtų kreiptasi laiku“, – dėsto specialistė.

Svarbiausia – ateiti ir pabandyti

Gydytoja pabrėžia, kad vis dėlto kai kuriems gali būti nedrąsu kreiptis pagalbos, trūkti tam motyvacijos. „Žmogus gali jaudintis, jam gali būti gėda dėl savo problemų. Tačiau jei jau žmogus suvokia, kad jam nesiseka spręsti savo bėdų, kad sunku atlikti net įprastas veiklas, tai jau yra žingsnis pagalbos link. Galima neskubėti, duoti sau laiko – su kuo nors pasikalbėti, pasidalyti rūpesčiais, jausmais, mintimis. Daug informacijos šiandien galima rasti internete – bendrauti socialiniuose tinkluose, ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Paskaitykite apie kitų žmonių patirtį, paieškokite specialistų, pasidomėkite atsiliepimais apie juos. Taip galima pamažu nusiteikti, pasiruošti, svarbiausia būti aktyviam, ieškoti būdų jaustis geriau“, – teigia ji.

Tiems, kurie turi įvairių stereotipinių įsitikinimų dėl psichikos sveikatos specialistų ar kokių nors baimių, gydytoja pataria tiesiog ateiti ir bent kartą pabandyti. „Atėję į konsultaciją pamatysite, kad specialistas – ne baubas, neturi ragų, yra lygiai toks pats žmogus kaip ir jūs. Be to, konsultuodamiesi niekaip nesate įpareigotas – galite bet kada išeiti, niekas jokių suvaržymo priemonių tikrai netaikys ir nieko daryti nevers.“

Pašnekovė pataria išsirinkti sau tinkamiausią, sielai artimą psichikos sveikatos specialistą. „Atėjote, pasikalbėjote, kas nors netenkina – drąsiai ieškokite kito specialisto. Nepatiko vienas – eikite pas kitą. Juk net tinkamą kirpėją ne kiekvienam išsyk pavyksta rasti. Jūs turite jausti, ar norite su tuo specialistu kalbėtis, – tokia nuostata ir vadovaukitės. Svarbiausia yra suprasti, kad tai yra mūsų sveikatos ir gerovės klausimas, taigi, jei esame sąmoningos asmenybės, svarbu ir tinkamai rūpintis savimi“, – teigia psichiatrė ir priduria: jei kyla kokių nors dvejonių dėl psichikos sveikatos specialistų, apie savo problemas visų pirma galima pabandyti pasikalbėti su socialiniu darbuotoju, dirbančiu sveikatos priežiūros įstaigoje. Šie specialistai taip pat turi pakankamai žinių apie gyvenimiškas problemas ir tikrai gali patarti, ko galima būtų griebtis ir kur kreiptis jūsų atveju.